Šaltas oras leidžiasi kartu su lietumi žemės link ir pasiekia net 100 km per val. greitį. Kai visa tai pasiekia žemę, vėjo gūsiai gali sustiprėti net iki 230 km per val.
Tad galima sakyti, kad iš tiesų nukrinta dangus, ir pasekmės gali būti liūdnos. Orų tyrimai rodo, kad silpnas lietus gali tapti retesniu reiškiniu, o intensyvios audros tapti tiesiog įprastos.
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad šiuos pavojingus reiškinius nulemia dėl žmogaus veiklos šylantis klimatas. Anot Klimato tyrimo instituto Potsdame (Vokietija), ekstremalaus lietaus atvejų pasaulyje nuo 1980 iki 2010 m. padaugėjo 12 proc., o imant atskirai Pietryčių Aziją – net 56 proc.
1997-aisiais skaičiuojant kelerių metų laikotarpį Vokietijoje įvykdavo vos 3 audros, sukeliančios potvynį.
Štai vos per vieną mėnesį pernai Vakarų Virdžinijoje (JAV) dėl potvynių žuvo 23 žmonės, o per pusę valandos iškrisdavo nuo 20 cm iki 25 cm kritulių. Hjustone penkto potvynio per 13 mėnesių metu žuvo 12 žmonių.
2018-ųjų liepą Niujorke per minutę iškrito 1 cm kritulių, o žaibas į dangoraižį „Empire State Building“ trenkė dukart.
Dėl šių audrų patiriama finansinių nuostolių. Pavyzdžiui, Teksase kilęs potvynis pridarė net 1,2 mlrd. dolerių žalos.
Aviacijos srityje lietaus bombos yra dar pavojingesnės. Žemame aukštyje skrendantys lėktuvai, ypač kai kyla ar leidžiasi, itin stiprių vėjų yra stumiami žemyn, dėl to padidėja rizika jiems nukristi.
Tiesa, lietaus bombų sukeltų aviakatastrofų tikimybę sumažina pažengusios technologijos, taip pat patobulėjęs pilotų meistriškumas. (LR)
