Kaip ir pernai, šiemet Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose vanduo nepasiglemžė nė vienos gyvybės. Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. išgelbėti 4 skęstantieji, pirmoji medicinos pagalba suteikta 57 kartus, iš jų – 8 kartus vaikams, neatsargiems poilsiautojams 2 kartus teko kviesti greitosios medicinos pagalbos profesionalus.
„Ėmėme daugiau šviesti visuomenę apie saugų elgesį vandenyje. Bendradarbiaujame su žiniasklaida, ugniagesiais gelbėtojais, greitosios medicinos pagalbos specialistais. Papildomas darbas yra veiksmingas – žmonės kasmet tampa vis sąmoningesni.
Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį viešuosiuose paplūdimiuose besisvaiginantys poilsiautojai buvo gana dažnas vaizdelis, o šiuo metu tokių atvejų pasitaiko itin retai. Žmonės tikrai pradeda suvokti, kokios skaudžios ir neatitaisytinos gali būti nesaugaus elgesio vandenyje pasekmės, todėl tampa atsargesni“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.
Žaliųjų ežerų paplūdimyje naru-gelbėtoju dirbantis Rolandas Kilius pasakoja, kad pasibaigus varginančiam maudymosi sezonui atmintyje išlieka ne tik kraują kaitinantys vaizdai gelbstint skęstančiųjų gyvybes, bet ir įvairiausios istorijos, mažų mažiausiai susijusios su gelbėtojo tiesioginėmis pareigomis.
„Liepą gelbėtojams teko „gelbėti“ Tapelių paplūdimyje moters pamestą brangų auskarą. Įprastai tokios gelbėjimo operacijos būna nesėkmingos, bet tris dienas šukuodami žoles auskarą radome ir grąžinome šeimininkei. Kiek buvo džiaugsmo!
Vasarą teko ir apginti moterį nuo agresyvaus palaido šuns, ir priglausti rastą leisgyvę katytę, kol atvyks kolegos iš Vilniaus gyvūnų globos namų. Išties, kai pagalvoji, kiekviena diena atnešdavo įvairiausių siurprizų. Tuo šis darbas ir įdomus“, – pasakojo R. Kilius.
Šis maudymosi sezonas iš ankstesnių išsiskyrė žmonių gausa. Nenuostabu – per 3 mėnesius Lietuvoje trukusį karantiną dauguma dirbo iš namų. Kino teatrai, sporto klubai, kavinės – viskas buvo uždaryta, laiką vilniečiai dažniausiai leisdavo vaikščiodami po parkus ir miškus. Atėjus vasarai, daugelis toliau tęsė gražiausių gamtos kampelių Lietuvoje paieškas.
„Techninių priemonių nustatyti tikslų poilsiautojų skaičių neturime, tačiau plika akimi buvo matyti, kad paplūdimiuose žmonių buvo daug. Labai daug. Grilio zonos, treniruokliai, krepšinio bei tinklinio aikštelės niekada nelikdavo tuščios. Džiugu, kad žmonės taip aktyviai naudojosi ir tebesinaudoja atnaujinta sporto infrastruktūra, todėl ieškosime naujų būdų, kaip galėtume vilniečių laisvalaikį viešuosiuose paplūdimiuose dar labiau pagerinti“, – sako K. Vaicekiūtis.
Pernai daug dėmesio skyrusi Žaliųjų ežerų paplūdimiui atnaujinti šiemet Vilniaus „Grinda“ I Valakampių pliaže įrengė dvi naujas paplūdimio tinklinio aikšteles ir atnaujino paplūdimio infrastruktūrą prie Gilužio ežero. Taip pat Valakampių II paplūdimio teritorijoje atsirado ir zona nudistams. Ypač daug dėmesio sulaukė „Grindos“ įgyvendintas laikinojo pliažo Lukiškių aikštėje projektas. Svarbiausia – šį sezoną judumo negalią turintiems žmonėms „Grindos“ specialistai pritaikė Žirmūnų paplūdimį.
Nors maudymosi sezonas baigėsi, tačiau paplūdimius prižiūrintiems specialistams darbo – apsčiai. „Poilsio prie vandens sezonas tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens: sporto aikštelėmis, kepsninėmis ir iškylų stalais vilniečiai naudojasi beveik 10 mėnesių per metus – ir tai reiškia, kad visą tą laiką mes prižiūrime aplinką, užtikrindami komfortišką ir turiningą poilsį“, – sako K. Vaicekiūtis.
Artimiausiu metu Vilniaus miesto savivaldybės įmonės planuose – tvarkyti paplūdimių teritorijas po pasibaigusio vasaros sezono ir rengtis 2021 m. paplūdimių infrastruktūros plėtros bei atnaujinimo darbams.
Vilniaus „Grinda“ prižiūri Valakampių I ir II, Žirmūnų, Gilužio, Salotės ir Balsio (Žaliųjų ežerų), Balžio I ir II bei Tapelių I ir II paplūdimius.
