„Baisu. Šią žiemą vėl gyvename apimti nerimo. Niekada nepamiršiu, ką išgyvenome 2010 metų kovo 21-osios naktį, kai namus staiga užliejo patvinęs Neries vanduo“, – atsiduso Kauno rajone, Radikiuose, gyvenantis Antanas Godvaiša.
Vyras ir jo kaimynai papasakojo, kas buvo padaryta, kad nuo potvynio daugiau nenukentėtų ir dėl ko jiems labiausiai neramu.
Įvairių sričių specialistai pasakė, kaip ruošiamasi galimam upės šėlsmui ir ką dar būtų galima spėti nuveikti.
Budėjo ir dieną, ir naktį
Radikių kaime gyvenantis A.Godvaiša tikino, kad kai tik iškrito daug sniego ir pro kaimą tekanti Neris užšalo, supratęs, kad pavasarį gali kilti potvynis, kokio nebuvo jau 10 metų.
„Kaip ir tada, 2010 metų kovą, taip ir dabar ir aš, ir kaimynai vis nueiname pažiūrėti, kaip atrodo upė, kiek pakilęs vanduo. Kol kas vandens lygis nėra aukštas, bet kai oras atšils, nežinia, kuo viskas baigsis“, – nerimo neslėpė senjoras.
A.Godvaiša puikiai prisimena, kas dėjosi prieš 10 metų. Kovo 21-osios naktį jis grįžo namo iš svečių. Kaimynas pasakė, kad eina pažiūrėti, kaip atrodo Neris, nes visi Radikių gyventojai tuo metu ir dieną, ir naktį budėdavo stebėdami upę.
„Staiga, apie 3 valandą, kaimynas paskambino ir pasakė, kad upės vanduo išsiveržė iš krantų. Ir tikrai, po akimirkos vanduo tarsi lavina užpylė žemupyje esančias kaimo gatves, namus, jų kiemus“, – pasakojo vyras.
Paskendo automobilis ir šuo
A.Godvaišos namas yra ne prie pat upės, jį ir Nerį skiria dar viena namų eilė, bet pasipylęs vanduo užpylė ne tik namo rūsį ir garažą, bet siekė net prie namo prilipdyto šiltnamio durų viršų – pakilo į maždaug dviejų metrų nuo žemės aukštį.
Kieme stovėjusi apvali įstiklinta pavėsinė buvo nunešta apie 5 metrus link gatvės. Vanduo apsėmė rūsį, garažą, jame buvusį automobilį, buitinę techniką. Vyras nespėjo išgelbėti ir ten miegojusio šuns, paskendo ir pulkas aptvare buvusių vištų.
„Pasičiupau tik dokumentus ir kitą kieme buvusį šunį. Užlipau į antrą namo aukštą ir laukiau, kas bus. Po kelių valandų vanduo staiga gerokai atslūgo.
Ryte kaimynai valtele nuplukdė iki keliuko, kuris kyla į kalną, nuėjau į parduotuvę, įsikroviau telefoną, nes elektros nebuvo. Tada į pagalbą pasikviečiau sūnų. Kai jis atvažiavo, kieme jau buvo likęs tik storas dumblo sluoksnis“, – pirmąsias potvynio akimirkas prisiminė Radikių gyventojas.
Žmonėms padėjo ir įvairios tarnybos, elektra netrukus atsirado, nes stulpai nebuvo nuversti.
„Bet baimės tą naktį patyrėme visi“, – kalbėjo A.Godvaiša.
Reikėtų naikinti salas?
Po to potvynio pavasariais gyventojai Nerį stebi kiekvienais metais. Bet didesnio pavojaus ji iki šiol nekėlė.
„Kaip nors specialiai pasiruošti potvyniui beveik neįmanoma. Artėjant pavasariui rūsyje nebelaikau vertingų daiktų. Manau, kad Radikiuose palei Nerį turėtų būti supiltas specialus pylimas. Jį įrengti savivaldybė žadėjo dar pernai, bet nespėjo. Kažin ar gamta už tai šį pavasarį neatkeršys?“ – svarstė A.Godvaiša.
Taip pat vyras sakė, kad Neryje ties Radikiais ir arčiau Kauno netoli Kleboniškio yra kelios salos, dėl kurių tirpstančios lytys nuplaukti upe negali ir vanduo užsemia jo bei kitus kaimus.
„Tas salas reikėtų nukasti“, – įsitikinęs Radikių gyventojas.
Įsikūrė arčiausiai upės
Pasak beveik visą gyvenimą Radikiuose praleidusio A.Godvaišos, dėl prieš 10 metų buvusio potvynio ir jo padarinių iš kaimo beveik niekas neišsikraustė. Dabar jame gyvena apie 130 žmonių. Kai kurie gyventojai kuriasi prie pat upės.
Viena tokių – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja biologė Ingrida Šatkauskienė.
Moteris pasakojo, kad užaugo Radikiuose, tik jos tėvų namas stovi aukščiau įkalnėje, todėl nuo potvynio nenukentėjo. Nors ji matė, kaip buvo apsemti žemiau gyvenančių kaimynų namai, kaip pražuvo nemažai turto ir gyvūnų, tai jos neišgąsdino.
Prieš gerus metus ji su savo šeima įsikūrė prie Neries. Seną namą naujakuriai baigia atnaujinti.
„Nors namas stovi arčiausiai upės ir per ankstesnį potvynį buvo apsemtas, jį atnaujindami nieko ypatingo nedarėme. Praėjusią žiemą ir pavasarį praleidome ramiai, vanduo grėsmės nekėlė. Aš ir dabar manau, kad potvynio greičiausiai nebus arba nuo jo nenukentėsime, nes namas tvirtas“, – vylėsi moteris.
Automobilį palieka ant kalno
Vis dėlto I.Šatkauskienė prisipažino, kad jos vyras nėra nusiteikęs taip optimistiškai.
„Neseniai, kai oras staigiai buvo pradėjęs šilti, automobilį nakčiai vyras palikdavo ant kalno. Taip pat apžiūrėjo namo plyšius, kur ką reikia sandarinti. Jis dėl galimo potvynio nerimauja labiau. Gal jo nuogąstavimai ir pagrįsti. Prie Kleboniškio statomas naujas tiltas, dėl to Neries vaga tikrai susiaurėjusi ir potvynis mus gali pasiekti. Bet statybos baigsis, ir šis pavojus išnyks“, – svarstė I.Šatkauskienė.
Biologė sakė suprantanti, kad tie, kurie dėl ankstesnio potvynio nukentėjo, pylimo, kurį žadama statyti palei upę, laukia. Bet ji jo visai nenorinti.
„Šį namą pirkome dėl to, kad iš jo atsiveria puikus upės vaizdas, pakrante galima pasivaikščioti. Jei iškils 5 metrų aukščio pylimas, visų šių privalumų neliks. Manau, kad šiais laikais jau yra modernesnių priemonių, kaip suvaldyti upės vandens lygį. Vienais metais upės ledai buvo tirpdomi barstant durpes“, – sakė Radikių gyventoja.
Potvynis gali pasikartoti
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sakė, kad šį pavasarį potvynis tikrai bus, todėl būtina stebėti, kur jis bus didžiausias ir kada įvyks.
„Šią žiema gausiai snigo. Upės užšalo. Kol oro temperatūra yra žemiau 0 laipsnių, pavojaus nėra. Bet jei apie 10 dienų vyrautų šiltesni orai ir dar lytų, potvynis būtų neišvengiamas ir gali būti ne ką mažesnis nei 2010 metais. Tai šiemet taip pat gali nutikti kovo mėnesį, todėl laiko jam pasiruošti dar yra“, – kalbėjo J.Šimkus.
Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas mano, kad didžiausia tikimybė, jog potvynis ir vėl kiltų tose vietose kaip ir anksčiau, grėstų Radikiams, Kleboniškiui, keliems kitiems prie Neries esantiems kaimams.
„Pajudėjus ledui lyčių sankaupos susidaro ten, kur susiduria su kliūtimis, pavyzdžiui, ties Radikiais Neris daro posūkį, ten yra ir sala. Taip pat kelios salos yra ir netoli Kleboniškio tilto. Neturėdamas kur nutekėti vanduo ir išsilieja“, – aiškino J.Šimkus.
Po prieš 10 metų kilusio potvynio buvo kalbų, kad salas reikėtų nukasti. Bet tokiu atveju nukentėtų gamtos ekosistema, todėl to ir nedaroma.
Geriausiai saugo pylimai?
Šią žiemą atsirado dar viena pavojinga aplinkybė. Kaune statomas naujas Kleboniškio tiltas. Tam reikėjo įrengti kolonas, pylimus, kurie yra laikini, bet kol kas reikalingi.
„Dėl to upės vaga ties tiltu yra susiaurėjusi ir tai taip pat gali prisidėti prie potvynio, kuris paliestų Radikius ir kitas pakaunės vietoves. Tiesa, bendrovė „Kauno tiltai“, kuri stato tiltą, situaciją stebi ir žada imtis priemonių, jei potvynis kiltų. Suprantama, juk tokiu atveju nukentėtų ir tilto statyba, ir kiti žmonės“, – kalbėjo J.Šimkus.
Specialistas sakė, kad upes sukausčiusius ledus galima tirpdyti durpėmis, bet tai brangu ir ne visada pasiteisina.
„Durpės veiksmingos tik tada, kai šviečia saulė. Jei tik ant jų užkrinta nors ir plonas sniego sluoksnis arba yra apsiniaukę, jos neveiksmingos“, – aiškino J.Šimkus.
Jo nuomone, geriausia apsauga nuo potvynių vis dėlto būtų specialūs pylimai. Taip daroma įvairiose šalyse.
Po 2010 metų įvykių prie Kleboniškio tilto buvo įrengta vandens lygio stebėjimo stotis ir tai leidžia operatyviai informuoti gyventojus apie galintį kilti potvynį.
Reikia vandens matuoklių
VDU Žemės ūkio akademijos Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto profesorius Petras Punys įsitikinęs, kad vandens lygio stebėjimo įrenginių reikėtų daugiau.
Jis pasakojo, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba turi stacionarias vandens lygio matavimo stotis, bet tose vietose, kur anksčiau kildavo potvyniai, reikėtų įrengti ir mobilius vandens lygio matuoklius-jutiklius.
„Bent vieno, o geriau dviejų tokių matuoklių reikėtų Radikiuose. Jie galėtų veikti žiemos pabaigoje ir pavasarį. Mobilūs vandens lygio matuokliai-jutikliai duomenis perduotų į IT įrenginius, pavyzdžiui, į mobiliuosius telefonus ar kompiuterius. Visi gyventojai bet kuriuo metu galėtų matyti, kada vandens lygis tampa pavojingas, nes duomenis galima atnaujinti kas minutę. Toks įrenginys kainuotų apie 500–1000 eurų“, – pasakojo profesorius.
Taip pat, pasak P.Punio, gyvenvietėse būtų galima įrengti ir švieslentes, kuriose, kaip ir visuomeninio transporto stotelėse, būtų matyti vandens lygio duomenys.
„Tai visai nesudėtinga, bet Lietuvoje to neturime. O štai, pavyzdžiui, viename Didžiosios Britanijos kaime tokį įrenginį įsirengė patys gyventojai, nes per kaimą teka upė, kuri neretai pridaro nuostolių“, – kalbėjo P.Punys.
Pigiausia – maišai su smėliu
Profesorius įsitikinęs, kad apsauginių pylimų statymas yra tinkamas sprendimas saugotis nuo potvynių, bet kol jo Radikiuose nėra, gyventojai turi saugotis ir patys.
„Internete gausu patarimų, kaip tai daryti. Galima įsigyti įvairių skydų pastatams apsaugoti. Pigiausia ir paprasčiausia priemonė – turėti nemažai smėlio pripiltų maišų. Jie efektyviai sulaiko vandenį“, – tikino profesorius.
Taip pat P.Punys įsitikinęs, kad prie upių gyvenantys žmonės turėtų drausti savo turtą. Gyventojams turi būti rengiami ir mokymai, kaip elgtis potvynio metu, turi būti ir sistema, kaip apie kilusią grėsmę juos informuoti.
Reikia nuotolinio susitikimo
Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Aleksejus Chraminas įsitikinęs, kad šiuo metu kuo skubiau reikia surinkti duomenis apie galimo potvynio zonose gyvenančius žmones.
„Būtina suskaičiuoti, kiek jų tokiose zonose gyvena, ir turėti jų kontaktus. Tada apie gresiantį pavojų ir kaip elgtis jam kilus gyventojus galėtume operatyviai informuoti“, – sakė A.Chraminas.
Pareigūnas pasakojo, kad tokią informaciją gyventojams būtų galima suteikti siunčiant paprastas SMS žinutes. Taip apie pavojų į mobiliuosius įrenginius galėtų pranešti Bendrasis pagalbos centras. O gal verta rinktis ir garsinius signalus, kurie skambėtų per gyvenvietėse įrengtus garsiakalbius.
„Visi šie variantai priimtini, šiuo metu su Kauno rajono savivaldybe sprendžiame, kokius būdus pasirinkti“, – sakė A.Chraminas.
Taip pat pareigūnas įsitikinęs, kad žmonės turi būti informuoti, ką pasiimti kilus potvyniui, kur konkrečiai eiti ar važiuoti, kur gaus visą reikiamą pagalbą.
„Gyventojai iš anksto galėtų pasiruošti nedidelius paketus. Susidėti šiek tiek drabužių, pasirūpinti, kad spėtų pasiimti dokumentus, augintinius, kelis kitus vertingiausius daiktus. Prieš paliekant namus reikėtų išjungti elektrą, dujas, vandenį“, – patarė pareigūnas.
Konkrečiose gyvenvietėse vertėtų surengti pratybas. Bet kadangi gyvename karantino sąlygomis, tai padaryti sudėtinga. Todėl A.Chraminas mano, kad su gyventojais nuotoliniu būdu per internetą ar paprasčiausiai telefonu reikia aptarti galimos evakuacijos planus ir strategiją.
Tai, pareigūno nuomone, neturėtų būti labai sudėtinga, nes nuo potvynio gali nukentėti nedidelis skaičius žmonių, tad su visais susisiekti iš anksto įmanoma.
„Čia labai padėtų seniūnai“, – mano A.Chraminas.
Prašys ir telefono numerio
Kauno rajono Domeikavos seniūnijos, kurioje yra ir Radikiai, seniūnė Lina Mišeikienė sakė, kad ir jai, ir kitiems kolegoms, kurių seniūnijose yra potvynio zonos, savivaldybės atstovai jau yra davę konkrečias užduotis.
„Šiuo metu spausdinamos skrajutės su instrukcijomis, kaip elgtis potvynio atveju. Jas turėsime netrukus.
Tada lankysime visus gyventojus. Jiems įteiksime šią informaciją ir kartu surinksime duomenis, kiek gyventojų iš tiesų gyvena potvynio pavojaus zonose, nes ne visi žmonės įsikūrę ten, kur deklaruota jų gyvenamoji vieta. Taip pat prašysime pasakyti ir telefono numerius, tikiuosi, gyventojai bus supratingi“, – aiškino L.Mišeikienė.
Taip pat seniūnijų atstovai turi surinkti žinias, kiek gyvulių ar kitų gyvūnų laiko gyventojai.
„Potvynio vanduo greitai atslūgsta ir žmonės netrukus gali grįžti namo, bet naktį ar kelias, jei reikės, jie galės praleisti civilizuotai – viešbučiuose ar sodybose, tuo taip pat jau rūpinamės“, – pažymėjo seniūnė.
Informuos ne tik sirenomis
Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus civilinės ir darbų saugos vyriausiasis specialistas Algirdas Tatarūnis sakė, kad po 2010 metų potvynio mokymų, kaip elgtis tokiu atveju, buvo, bet jau senokai. Dabar ši informacija bus pateikta spausdinamuose lankstinukuose.
Kauno rajono savivaldybės atstovo nuomone, apie potvynio pavojų gyventojus geriausia būtų informuoti garsinėmis sirenomis ir pranešimais, nes telefonus gali turėti ne visi, jie gali neveikti arba žmonės jų signalo gali ir neišgirsti.
„Praėjusių metų pabaigoje 4 stacionarias stotis su garsiakalbiais įrengėme Radikiuose, Kačerginėje, Kulautuvoje, Naujasodyje. Yra nupirktos ir dar dvi kilnojamosios stotys. Iš jų kylant upių vandens lygiui sklinda ne tik sirenos garsai. Yra įrašyti ir tekstai, kaip žmonėms elgtis, kur eiti ar važiuoti, kad sparčiai ir sklandžiai evakuotųsi, kol atvyks pagalba“, – pasakojo A.Tatarūnis.
Pylimą, apsaugosiantį nuo potvynių, Radikiuose planuojama įrengti šiais metais.
„Darbai turėjo prasidėti pernai. Bet ne visi gyventojai sutiko, kad jų sklypuose iškiltų pylimas. Dabar ši problema išspręsta“, – sakė A.Tatarūnis.
Kleboniškyje gyventojai patys pasistatė pylimą
Didžiausias šiame amžiuje potvynis Neryje kilo 2010 metais, naktį iš kovo 21-osios į 22-ąją. Tuo metu buvo šilta ir gausiai lijo. Tada labiausiai nukentėjo Radikių, Salių, Naujasodžio, Kleboniškio gyventojai.
Buvo evakuoti 47 žmonės, 14 iš jų – vaikai.
Gyventojai tvirtino, jog kovo 21-osios vakare jokių požymių, kad potvynis kils, nematė, bet jis staiga prasidėjo apie 3 valandą nakties.
Kauno rajono gyventojai patyrė nemažai nuostolių, nes buvo apsemti jų namai ir automobiliai. Ugniagesiai gelbėtojai ir kitos tarnybos padėjo ne tik žmonėms, bet gelbėjo ir naminius bei laukinius gyvūnus.
Po potvynio draudikai Kauno regiono gyventojams, nukentėjusiems nuo potvynio, sumokėjo beveik 300 tūkstančių eurų.
Kleboniškio gyventojai savo jėgomis pasistatė 200 metrų ilgio, 1,5 metro aukščio ir 4 metrų pločio apsauginį pylimą.
Gauti vaizdai kruopščiai analizuojami
Giedrė Samulionytė-Lekavičienė
Bendrovės „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė
„Neries upės vaga laikinai susiaurinta dėl naujai statomo tilto per Nerį kelyje A1 ties Kleboniškiu.
Neries teritoriją aplink tiltą stebime nuolat – kilometro ruože nuo objekto į Kauno senamiestį ir tiek pat – Kleboniškio link. Situacija dėl galimų ledo lyčių grūsčių fiksuojama tam skirtomis įrengtomis vaizdo kameromis, virš statybvietės objekto reguliariai keliama bepilotė skraidyklė, o ja gauti vaizdai kruopščiai analizuojami.
Taip pat jau praktiškai išbandyta ledą laužanti technika. Ja atliekami prevenciniai darbai siekiant užtikrinti pakankamą upės tėkmės pralaidumą. Minėti mechanizmai yra tilto statybvietėje, kad prireikus laiku galėtume imtis reikalingų veiksmų.“
Potvynį numato kovą
Sekmadienio naktį oro temperatūrai pakilus iki nulinės padalos, nuo šlaitinių stogų ėmė bumbsėti krentantys sulipusio sniego gabalai. O įdienojus, ir sulaukus pliusinės temperatūros, saulės atokaitoje sniego tirpimas suintensyvėjo.
Paupių gyventojams nerimą keliantis galimo potvynio pavojus niekur nedingo, nors anot per LRT sekmadienio rytą kalbėjusių hidrologų, jei nebus staigaus atlydžio, tai tirpstančio sniego vandenys susigers į žemę, ir didelio potvynio gali nebūti.
Jeigu potvynis vis tik bus, tai ne anksčiau kaip pirmąjį kovo dešimtadienį.
