Šis atradimas leis mokslininkams tiksliau prognozuoti anglies dvideginio, kuris yra pagrindinis globalinio atšilimo veiksnys, kiekius.
Tyrimas paskelbtas leidinyje „The ISME Journal: Multidisciplinary Journal of Microbial Ecology“, recenzuojamame mokslo žurnale, kuris yra „Nature“ leidinių šeimos dalis ir oficialiame Tarptautinės mikrobų ekologijos draugijos (ISME) žurnale.
„Jei CO2 išleidžiamas į vandenyną, jis neišvengiamai patenka ir į atmosferą“, – paaiškino pirmasis šio straipsnio autorius ir daktaras Daltonas Leprichas.
„Nors tai nėra toks didelis poveikis, kokį daro aplinkai žmonės, tai yra CO2 srautas į atmosferą, apie kurį nežinojome“ – tęsė jis.
Mokslininkai pradėjo tyrinėti sierą oksiduojančias bakterijas – mikrobų grupę, naudojančią sierą kaip energijos šaltinį. Vandenynų dugne yra aptinkama kalkakmenio klodų, savyje sulaikančių didelį anglies kiekį.
Būtent tokių uolienų paviršiuje gyvena šie mikrobai. Tyrimo metu mokslininkai pastebėjo, jog šie mikroorganizmai maitindamiesi sukuria rūgštinė terpę, kuri tirpdo šias uolienas. Tokio proceso metu išsiskiria anglis.
„Šis procesas nelabai skiriasi nuo to, kurį stomotologai reguliariai pastebi savo pacientų burnose, gydydami ėduonies paekmes.“, – sakė Leprichas.
„Jūsų dantis yra mineralas. Ant jūsų dantų gyvena bakterijos, o jūsų odontologas paprastai pasakys, kad cukrus kenkia jūsų dantims. Taip yra todėl, kad šie mikrobai cukrų fermentuoja, o šis proceas sukuria rūgštį, iš lėto tirpdančią Jūsų dantis. Vandedynų dugne vysktantys procesai iš esmės tie patys.“ – papildo mokslininkas.
Ateityje, anot tyrimo autorių, šis atradimas gali pasitarnauti ir visai kitos srities mokslininkams. Stebint kokius pėdaskus šios bakterijos pakieka ant uolienų paviršiaus – panašių požymių galima bus ieškoti kitose planetose, pavyzdžiui Marse, siakiant išsiaiškinti ar jo seniai išnykusių vandenynų dugne taip pat kadaise šurmuliavo panašios gyvybės formos.
