Labiausiai nuo stichijos nukentėjo Vokietija, kur galingi potvynių srautai netikėtai smogė kelių regionų gyventojams ir smarkiai nuniokojo teritorijas. Populiarus laikraštis „Bild“ šią gaivalinę nelaimę pavadino „mirties potvyniu“.
Vanduo užliejo gatves ir namus, galingi potvynių srautai daužė automobilius ir išvertė daug medžių. Kai kurie rajonai buvo visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio.
„Viskas atsidūrė po vandeniu per 15 minučių, – naujienų agentūrai AFP pasakojo 21-erių dekoratorė Agron Berischa iš Arveilerio Nojenaro Reino krašto-Pfalco žemėje. – Mūsų butas, mūsų biuras, mūsų kaimynų namai – viskas buvo po vandeniu.“
Gyventojus sukrėtė stichijos padaryta žala, potvynių vandens lygiui kylant ir naktį.
„Skubėjome namo ir atsidūrėme vandenyje iki juosmens. O naktį prisidėjo dar 50 centimetrų vandens“, pasakojo Christophas Bueckenasiš Ešveilerio Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
Aukų skaičių dar gali padidinti vakarų Vokietijoje penktadienį nusiritęs purvo srautas – baiminamasi, kad jis pareikalavo kelių žmonių gyvybių.
Šalyje dingusiais laikomi šimtai žmonių, tuo metu Belgijoje potvynių aukų skaičius padidėjo iki 23, o daugiau kaip 21 tūkst. žmonių Valonijos regione yra likę be elektros.
Liuksemburgą ir Nyderlandus taip pat smarkiai paveikė liūčių sukelti potvyniai. Iš Mastrichto miesto evakuota tūkstančiai gyventojų.
„Katastrofa“
Padėtis atrodo dar labiau neraminanti dėl tolesnių lietų, prognozuojamų Vokietijos vakaruose, kur Reino upės ir jos intakų vandens lygis pavojingai kyla.
Apie tūkstantis karių buvo pasiųsti padėti gelbėjimo operacijoms ir gatvių valymui paveiktuose miestuose ir kaimuose.
Vanduo užliejo gatves ir namus, galingi potvynių srautai daužė automobilius ir išvertė daug medžių. Kai kurie rajonai buvo visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio.
Arveileryje keli namai sugriuvo – atrodė, tarsi miestui būtų smogęs cunamis.
Mažiausiai 20 žmonių žūtis buvo patvirtinta viename smarkiausiai nuniokotų miestų – Oiskirchene, esančiame šiauriau Arveilerio.
Buvusiame švariame ir tvarkingame miesto centre riogsojo krūvos nuolaužų, potvynių srautams nuniokojus namų fasadus.
Iškilo dar vienas pavojus – šalimais esanti užtvanka gali būti pralaužta.
„Mano užuojauta ir širdis – su visais tais, kas per šią katastrofą neteko savo mylimų žmonių arba kurie tebesirūpina dėl dingusių žmonių likimo“, – žurnalistams Vašingtone sakė A.Merkel.
Kanclerė pažadėjo, kad jos vyriausybė nepaliks paveiktų žmonių „vienų su jų kančia“, ir pridūrė, kad bus daroma „viskas, kad įmanoma, siekiant padėti pakliuvusiems į bėdą“.
Majeno mieste 65 metų pensininkė Annemarie Mueller, žvelgdama iš balkono į savo užlietą sodą ir garažą, sakė, kad gyventojai buvo visiškai nepasiruošę šiam niokojančiam gaivalui.
„Iš kur visas šis lietus? Tai beprotiška“, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris. Ji taip pat papasakojo savo įspūdžius apie praeitą naktį, kai gatvėje šniokštė potvynio srautas.
„Jis kėlė itin garsų triukšmą. Žinant, kokiu greičiu jis atsirito, galvojome, kad jis išlauš duris“, – sakė A.Mueller.
Belgijoje tebeieškoma keturių dingusių žmonių. Į keturias iš 10 šalies provincijų buvo pasiųsta karių, padėsiančių gelbėjimo ir evakuacijos operacijoms.
Kurortinio Spa miesto gatvės buvo užlietos nuo trečiadienio, o evakuoti gyventojai įkurdinami palapinių miesteliuose.
Ištvinusi Mezo upė „atrodys labai pavojinga Lježui“ – netoliese esančiam miestui, turinčiam 200 tūkst. gyventojų, sakė Valonijos krašto prezidentas Elio Di Rupo.
Klimato kaita?
Stichijos siautėjimas vėl paskatino diskusijas apie klimato kaitą, artėjant rugsėjo 26–ąją vyksiantiems Vokietijos parlamento rinkimams, užbaigsiantiems 16 metų trukusį A.Merkel vadovavimą.
Vokietija ateityje „privalo daug geriau pasiruošti“, sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ir pridūrė, kad „šie ektremalūs orai yra klimato kaitos pasekmė“.
Šiltesnėje atmosferoje susikaupia daugiau vandens, todėl klimato kaita didina potvynių riziką ir intensyvumą, dažnėjant itin smarkioms liūtims.
Ypač didelės žalos gali būti padaryta urbanizuotoms teritorijoms, pasižyminčioms prastu vandens nutekamumu.
Po vėliausių potvynių politiniai kandidatai nedelsdami ėmėsi vienas per kitą siūlyti priemones klimato kaitos padariniams mažinti.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas, A.Merkel įpėdiniu siekiantis tapti konservatyvių pažiūrų politikas, ragino spartinti pasaulines pastangas kovoti su klimato kaita ir atkreipė dėmesį į ryšį tarp pasaulinio atšilimo ir ekstremalių orų.
