Strategija patvirtinta trečiadienį, ją penktadienį pristato už aplinką, vandenynus bei žuvininkystę atsakingas eurokomisaras iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius.
Anot jo, pagrindinis strategijos principas yra tai, jog miškai vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos Sąjungos klimato kaitos tikslus.
„Jeigu nebus tinkamos, geros būklės miškų ekosistemos, mes negalime tikėtis, kad ji atliks funkcijas, susijusias su CO2 saugojimu“, – BNS penktadienį sakė V.Sinkevičius.
Eurokomisaro teigimu, bene svarbiausias strategijos tikslas, kurį planuojama įgyvendinti jau šių metų pabaigoje – griežta senųjų Europos miškų apsauga.
„Mes kalbame apie vos 3 proc. išlikusių senųjų miškų. Aišku, ta apsauga yra būtina. Iki metų pabaigos mes užbaigsime apibrėžimą, kartu su šalimis narėmis apsibrėšime, kur yra tie miškai ir, aišku, užtikrinsime tinkamą jų apsaugą“, – sakė V.Sinkevičius.
„Antras didelis ir ambicingas tikslas yra per dešimtmetį pasodinti papildomus 3 mlrd. medžių. Žinoma, tai daryti remiantis ekologiniais principais – nebūtinai keli pasodinti medžiai yra miškas, todėl čia mes norime pabrėžti ne tik medžių sodinimo svarbą, bet ir tai, jog mišku gali vadintis tik pilnai suformuota ekosistema“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, jau spalį pradės veikti platforma, skirta identifikuoti teritorijas, kur būtų galima sodinti medžius. Įsitraukti į šį projektą galės visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos ir kitos organizacijos.
„Tinkamas medžių sodinimas yra vienas būdas didinti miškų atsparumą, tačiau tuo pat metu skatinsime ir kalbėsime plačiau apie tvarios miškininkystės praktikas, ne tik Europos, bet ir nacionaliniu mastu“, – teigė V.Sinkevičius.
„Tokios praktikos kaip plyni kirtimai, remiantis moksliniais tyrimais, geriausia yra vengti. Žinoma, Komisija negali nustatyti, kokios praktikos kokiuose miškuose būtų naudojamos, nes miškų tipų yra įvairių (...) tačiau skatinsime šalis nares naudoti kuo draugiškeses, tvaresnes miškininkytės praktikas“, – sakė jis.
Be to, eurokomisaras sako, kad bus skatinama jau kai kuriose šalyse narėse naudojama praktika, kuomet miškų savininkai galėtų gauti kompensacijas už išsaugotą mišką, kaip alternatyvą miško iškirtimui, kuomet jis būna tinkamo amžiaus kirsti.
Pasak V.Sinkevičiaus, strategijos atnaujinimui poreikis atsirado iškėlus aukštesnius klimato kaitos tikslus.
Dalis strategijoje numatytų nuostatų išliks kaip rekomendacijos valstybėms narėms, nes jų neįmanoma universaliai taikyti visoms 27-ioms Europos Sąjungos šalims, tačiau kitų nuostatų, kaip senųjų miškų apsaugos, įgyvendinimas bus privalomas ir apibrėžtas gana griežtai.
Naujoji Europos Sąjungos miškų strategija yra Europos žaliojo kurso dalis.
