Sugrįžta po pertraukos
Kaip pasakojo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė, prieš trejus metus gilias tradicijas turintis JMB sambūris buvo sustabdęs savo veiklą, pasaulį pristabdžiusi pandemija taip pat pakoregavo veiklos planus.
„Džiugu, kad šie JMB būreliai gali sugrįžti ir toliau veikti prie mokyklų. Buvome susitikę su mokytojais, kurie dalyvavo šiose veiklose, aptarėme, ką galėtume pakeisti, patobulinti. Klubas turi savo himną, nuostatus, o spalį sugrįš ir su naujais renginiais bei naujausiu leidinio „Girinukas“ numeriu. Miškininkų ir moksleivių bei mokytojų draugystė buvo visuomet svarbi, todėl labai smagu, kad tai sugrįžta ir šie saitai vėl tvirtės“, – naujoves pristatė V. Kaubrė.
Iki šiol Lietuvos mokyklose veikę JMB būreliai užsiimdavo įvairiomis su mišku susijusiomis veiklomis. Moksleiviai patys gamindavo ir keldavo inkilus, vykdavo į žygius, lankydavo pažintinius objektus, eidavo į ekskursijas po Lietuvos miškus, pažindavo gamtą, klausydavosi miškininkų paskaitų apie jų profesiją ir darbo kasdienybę, dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, protmūšiuose bei projektuose.
VMU vadovas išdavė, jog viliasi, kad pavyks ir vėl suburti anksčiau būrelių veiklose dalyvavusius moksleivius bei pritraukti naujų, kurie dar tik pradės savo miško pažinimo kelią.
„Naujiesiems mokslo metams prasidėjus laukiame visų gamtos mylėtojų ir tų, kas nori daugiau sužinoti apie Lietuvos miškus. Jaunesni moksleiviai gali mišką piešti, o vyresnieji kurti vaizdo įrašus apie apsilankymus miške, fotografuoti jį išmaniaisiais telefonais. Pažinimo priemonės gali būti skirtingos, bet miškas yra svarbus visiems be išimties“, – sakė V. Kaubrė.
Mokyti vaikus – prasmingiausia veikla
Jau ne vienerius metus su visais norinčiais pažinti mišką vaikais dirbantis Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio vadovas Vaidotas Pauželis neabejodamas sakė, kad tai yra prasmingiausia darbo dalis.
„Gamtos pažinimas yra labai svarbus kiekvieno žmogaus tobulėjimui. Kuo geriau pažįsti aplinką ir gamtą, tuo geriau pažįsti žmones. Žmogus yra gamtos dalis ir mus veikia tie patys gamtos dėsniai. Dažnai taip nutinka, kad geriau pažinę gamtą vaikystėje vėliau tokie žmonės tampa miškininkais, mokslininkais, kurie tiria gamtą ir susieja savo gyvenimus su ja.
Stengėmės visada palaikyti ryšį su Jaunųjų bičiulių veikloje visuomet dalyvavusiais vaikais. Tai yra būdas, padedantis vaikams geriau pažinti gamtą ir tikrai manau, kad tai yra viena prasmingiausių mūsų, miškininkų, veiklų“, – įsitikinęs V. Pauželis.
Pašnekovas pastebi visame pasaulyje įsivyravusį susvetimėjimo su gamta fenomeną. Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio vadovas sako, jog nors neretai vaikai mieliau renkasi kompiuterinius žaidimus ar naršymą išmaniuosiuose telefonuose nei laiką gamtoje, pamatę prasmę bet kurioje kitoje veikloje jauni žmonės rinksis ją.
„Vaikai turėtų matyti, kokią naudą atneš buvimas jaunuoju miško bičiuliu ir kodėl taip svarbu pažinti mišką. Manau, kad gilesnis pažinimas ir žinios nepalieka terpės netikrai informacijai ir manipuliacijoms. Bet kokios manipuliacijos miškininkystės tema kenkia gamtai, tvariam jos naudojimui ir daugybei žmonių“, – pastebi profesionalas.
Įsivaizduoja tarsi animacinį filmą
Trakų regioninio padalinio vadovo pasiteiravus, kaip vaikai mato mišką ir su kuo jiems siejasi miškininkystė, neslėpė, jog neretai moksleiviams miškas ir tai, kas vyksta jame, atrodo tarsi animacinis filmas, o žmogus laikomas gamtos priešu.
„Tai labiau būdingas mieste augantiems vaikams įsivaizdavimas. Vaikai, kurie auga kaime, gamtą mato kiek kitaip, jie yra arčiau jos. Tikiuosi, kad toks pažinimas, kokį suteikiame, padeda vaikams ir geriau ją pažinti.
Mes, miškininkai, nesame profesionalūs pedagogai ir mūsų užduotis yra sudaryti sąlygas dirbti profesionaliems mokytojams ir būrelių vadovams. Savo ruožtu organizuojame įvairius konkursus, kad pritrauktume į orientacines varžybas. Taip pat visuomet yra laukiami žygiai ir po jų pasisėdėjimas prie laužo. Tai, kad veikla sulaukia pasisekimo, skatina nesustoti“, – neslėpė V. Pauželis.
Jaunasis miško bičiulis tapo ir kolega
Kaip vieną geriausių savo darbo prasmingumo įrodymų VMU Trakų regioninio padalinio vadovas įvardija tai, kad kažkada buvę jaunaisiais miško bičiuliais ir klausę miškininkų paskaitų, užaugę jie tampa ir kolegomis bei siekia miškininko karjeros.
„Mano kolega Laurynas yra puikus to pavyzdys. Kai tapome kolegomis, jis papasakojo istoriją, jog kažkada, kai pats buvo jaunasis miško bičiulis, vyko su manimi tarnybiniu automobiliu į renginį ir jam tai paliko didelį įspūdį. Ar gali būti dar geresnis įvertinimas to, kad darome pasmingą darbą?
Vaikai yra pati svarbiausia miškininkų auditorija ir viltis, kad būtent jie ateityje sukurs dar efektyvesnius gamtos tausojimo būdus“, – kalbėjo pašnekovas.
Šį įvykį puikiai prisimena ir dabar specialistu Valstybinių miškų urėdijoje dirbantis Laurynas Balkelis. Nedidelio miestelio mokykloje besimokęs Laurynas sako, kad aplink visuomet trūko užklasinės veiklos, tad turėdami šaunią mokytoją vaikai netruko susiburti į JMB klubą.
„Čia didelis ir svarbus indėlis tenka mokytojui. Dažnai būna, kad vaikai abejoja, nežino, bet labai svarbu, kad jie būtų nukreipti teisinga linkme ir sulauktų palaikymo. Mūsų mokytoja gebėjo įžvelgti visų stipriąsias savybes ir paskatinti. Dar vienas vaikams didelį įspūdį paliekantis dalykas yra bendradarbiavimas su miškininkais. Pats puikiai prisimenu, kad žavėjo oficialias uniformas vilkintys profesionalūs miškininkai, jų pasakojimai, supažindinimas su profesija.
Tuometinės urėdijos organizuodavo ir įvairius konkursus, kuriuos laimėję vaikai gaudavo tam tikrus prizus, o didysis vasaros prizas būdavo stovykla Karklėje prie jūros. Vaikams tai labai įsimintina ir labai skatino judėti į priekį. Kai kurie klasiokai rengė projektus, kurių dėka išvyko ir į užsienį. Prizai, paskatinimai, gera atmosfera ir puikūs žmonės – tokie prisiminimai liko iš vaikystės klube“, – prisiminė dabar kolegomis vaikystėje žavėjusius miškininkus vadinantis jaunas vyras.
