Kiek atokiau nuo Belgijos miesto Antverpeno centro nutolusi Dambruggestraat gatvė kadaise buvo pagrindinė gėjų pasilinksmino vieta. Tačiau šiandien iš daugiau nei 30 čia veikusių homoseksualų barų liko tik keli. Garsiausias ir seniausias jų - baras „Strange“, kurį laiko Antverpeno legenda tapęs aštuoniasdešimtmetis gėjus Armandas.
Šioje gatvėje „Strange“ baras veikia daugiau nei 50 metų ir didžiąją šio laiko dalį priklauso Armandui, kuris iki šiol kiekvieną pavakarę atidaro barą, o paryčiais užrakina jo duris.
Kadaise jie čia dirbo dviese – Armandas ir jo vyras Rogeris. Susipažinę, kai Armandui buvo 25-eri, vyrai kartu pragyveno pusę amžiaus. Tačiau prieš keletą metų diabetu sirgęs Rogeris mirė.
„Buvo labai sunku, bet nieko nepadarysi. Nusprendžiau tą pačią naktį atidaryti barą. Kitu atveju būčiau tik liūdėjęs ir gėręs. Todėl ir dirbau. Man labai jo trūksta“, - pasakojo 80-metis.
Tolerancija – politikų rankose
Kad jį traukia ne moterys, o vyrai, Armandas sakė supratęs gana anksti. Tačiau dėl savo homoseksualumo tvirtina niekada neturėjęs problemų.
„Mano tėvas mirė iškart po karo. O mama mano orientaciją, matyt, nujautė, nes kurį laiką aš ir mano būsimasis vyras kartu su ja dirbome siuvimo versle. Tačiau mama niekada nieko neklausė, tai kodėl turėjau ką nors sakyti?
Bet to, juk visi matė, kad nuolatos vaikštau su tuo pačiu vyriškiu ir visi puikiai suprato, ką tai reiškia“, - įsitikinęs Armandas.
Nepaisant tolerantiškų artimųjų, vyras pripažįsta, kad būti homoseksualiu šiais laikais kur kas paprasčiau nei praeitame amžiuje.
„Dabar viskas kitaip. Žmonės daugiau žino, tapo atviresni. Mano laikais taip nebuvo - iki devintojo dešimtmečio buvo per daug rizikinga net užeiti į homoseksualų kavinę. Visi langai būdavo aklinai uždaryti, o prieš įeidamas į tokią vietą turėjai gerokai apsidairyti, ar niekas tavęs nemato.
Kartais būdavo, kad prie slaptų gėjų kavinių būriuodavosi policija, kuri visus išeinančius suimdavo“, - prisimena Armandas.
Paklaustas, kas jo šalyje pakeitė požiūrį į seksualines mažumas, vyriausias Antverpeno gėjus įsitikinęs, kad viskas priklauso tik nuo politikų. Esą, Belgijoje į valdžią atėjus socialistams ir liberalams ėmė keistis ir seksualinių mažumų teisės.
Dabartinis šalies premjeras socialistų lyderis Elio Di Rupo ir pats atvirai pripažinęs savo homoseksualumą. Armando įsitikinimu, atvirumas premjerui pelnė tik dar daugiau pagarbos.
„Seniau ir Belgijoje sakyta, kad tai liga, kad reikia homoseksualus gydyti. Bet nematau prasmės apie tai net diskutuoti. Jei tai liga, tai ji nepagydoma“, - sako vyriausias Antverpeno gėjus.
Jo įsitikinimu, Belgijai ir Nyderlandams tolerancijos netrūksta, o štai jau Prancūzijoje ir kitose šalyse situacija prastesnė. Tačiau Armandas mato progresą. O dar didesnės tolerancijos jis tikisi po popiežiaus Pranciškaus praėjusį mėnesį ištartų žodžių: „Kas aš toks, kad teisčiau homoseksualus?“
Tarp klientų – ir garsusis dizaineris
Baras „Strange“ dirba šešias dienas per savaitę. Armandas pats jį atrakina pavakare ir pats išleidžia paskutinius klientus. Kartais tai būna šiek tiek po vidurnakčio, kartais – paryčiais. Čia renkasi įvairaus amžiaus įvairūs žmonės. Paklaustas, ar niekada nesulakė įpykusių jaunuolių mamų vizito, Armandas nusijuokia – ne.
Paaugliai čia neina, tačiau neretai užsuka studentai iš Antverpeno Karališkosios vaizduojamųjų menų akademijos. Kadaise čia lankydavosi ir visame pasaulyje garsus belgų dizaineris Driesas Van Notenas. Kurį laiką siuvėju dirbęs Armandas pats dirbo su garsiuoju tautiečiu.
Paklaustas, ar nepavargo nuo baro ir triukšmingų jo klientų, Armandas tikina, kad neįsivaizduoja savo kasdienybės be „Strange“, mat tik darbas padeda pamiršti sutuoktinio netektį.
Tiesa, vyras prisipažįsta, kad sudaryti santuoką paskatino tik finansinės priežastys. Oficialiai tapus sutuoktiniais tapo paprasčiau tvarkyti bendro verslo reikalus ir išspręsti palikimo klausimus.
„O vaikų niekada nenorėjome. Labai gerbiu žmones, kurie nusprendžia įsivaikinti ir prisiima didelę atsakomybę rūpintis kitais. Tačiau patys to niekada nenorėjome“, - prisipažįsta aštuoniasdešimtetis.
Armandas džiaugiasi gyvenantis mieste, kurio žmonės labai tolerantiški, tad kasmet rengiamos gėjų ir lesbiečių eitynės nesukelia jokio visuomenės pasipiktinimo. Tačiau jis pats į tokius renginius jau neina.
Paklaustas, ar vis dar ieško naujo partnerio, Armandas sako, kad naują sielos draugą radęs, o daugiau jam nieko nebereikia.
„Esu senas, bet vis dar turiu akis, kuriomis galiu grožėtis“, - juokiasi Armandas.
