„Išgėriau raminamųjų, paskui – ir alkoholio. Gydytojai važiavo manęs gelbėti. Greitoji išvežė į ligoninę, į reanimaciją. Ten mane ištiko koma. 10 dienų gulėjau ligoninėje“, – pasakojo Seimo narys.
Tai įvyko šiemet, sausio 15 dieną. „Pripažinau, kad esu bejėgis prieš alkoholį, ir gyvenimas tapo nevaldomas. Pripažinti buvo būtina, jei norėjau sveikti“, – sakė R.Žilinskas.
Jis prieš nugrimzdamas į komą sukosi užburtame rate. Gėrė, kad nebūtų bloga. Išgėręs ir vėl norėdavo gerti. Kai būdavo bloga be alkoholio, vartodavo raminamuosius. „Nuo abstinencijos kančios gelbėjausi raminamaisiais. Kai raminamieji nebepadėjo, užpyliau juos alkoholiu. Nuo to vos neužverčiau kojų“, – vaizdingų frazių nevengė pašnekovas.
Ligoninėje R.Žilinską „išvalė“, jam nebereikėjo gerti. Sustiprėjęs vėl ėmė lankytis anoniminių alkoholikų (AA) susitikimuose.
„Iki nelemtos sausio 15-os metus lankiausi anoniminių alkoholikų susibūrimuose, bet, matyt, nepripažinau tiesos – vis suklupdavau ir suklupdavau. Kai suklupau taip, kad dėjau galvą į asfaltą, pripažinti alkoholizmą buvo lengva – tai buvo akivaizdu“, – pasakojo R.Žilinskas.
Nuo klampaus liūno gina ir tabletės
AA susitikimuose vyrai ir moterys analizuoja save, nuolat atlieka viešas išpažintis, pasakoja, ką mąsto ir jaučia. „Iš kitų žmonių pasakojimų kaip mozaiką dėliojuosi savo paties portretą – klaidas, paklydimus, baimes, nuogąstavimus, slaptus spąstus, vietas, kur galiu suklupti“, – kalbėjo Seimo narys.
Jį žavi, kad AA susitikimuose privaloma pripažinti, jog esi silpnas ir pažeidžiamas. „Kasdien bendraudami labai retai sakome, kad esame menki, klastingi, manipuliatoriai, klystantys, o ten esi priverstas tai daryti. Taip iš savo gyvenimo šalinu puikybę. Puikybė mums ir trukdo sveikti“, – aiškino iš duobės kylantis politikas.
AA susirinkimus jis lanko kartą per savaitę.
Seimo nariui paprasta prisiminti, kiek laiko jis nebegeria – sausio 15-oji įsirėžė jo atmintyje „didelėmis juodomis raidėmis“. Kiekvieno mėnesio 15 diena žymi dar vieną mėnesį be alkoholio.
„Nesunku atsilaikyti. Kuo toliau, tuo lengviau“, – aiškino besigydantis parlamentaras.
Jis kasdien geria tabletę – medikamentą, kuris blokuoja fermento, skaidančio alkoholį, gamybą kepenyse. „Mano organizmas neskaido alkoholio. Jei aš dabar išgerčiau, atsidurčiau ligoninėje, reanimacijoje ir melsčiausi Dievui, kad greičiau mane pasiimtų“, – apie baisias kančias, kurias patyrė kiti šį medikamentą vartoję ir išgėrę žmonės, pasakojo R.Žilinskas.
Vyras dėl tablečių išmoko būti be alkoholio. „Kiekvieną rytą gerdamas tabletę pasiryžtu šiandien negerti. Linksminuosi, ilsiuosi, bendrauju be alkoholio. Dabar prisėdus su draugais kavinėje man nekyla mintis išgerti su visais. Užsisakau arbatos, sulčių – ko tuo metu norisi. Einu padūkt, bet neišgert. Imu pamiršti alkoholį“, – tikino 41-erių Seimo narys.
Be svaigalų viskas nušvito
Jis norėtų, kad jaunystėje nebūtų pradėjęs ir rūkyti. Vyras suskaičiavo, kad rūko jau 28 metus. „Tabakas taip radikaliai neprastina mano gyvenimo kokybės, tik kerta per kišenę ar pakosčiu truputį ir negaliu ilgesnių distancijų nubėgti. Bet nekelia staigios grėsmės gyvybei“, – aiškino pašnekovas.
Jis negali atsidžiaugti gyvenimu be alkoholio.
„Viskas nušvito. Pasaulis nušvito. Darbas, žmonės, gamta. Buvau „susipykęs“ su knygomis, pradėjau skaityti – valandų valandomis. Negaliu atsidžiaugti bendravimu su šeima, kuri pirmoji nukentėjo nuo tokio manęs. Jiems buvo skaudžiausia, kai nirau į alkoholį“, – pasakojo R.Žilinskas.
Jis pastebi, kaip su kiekviena diena gausėja gerų ir mažėja blogų dalykų. „Problemos, atrodo, pačios sprendžiasi, darbas rankose tirpsta. Viskas yra kitaip“, – tikino Seimo narys.
Vyras negalėjo atsakyti, kada pradėjo nirti į alkoholizmo liūną. Sako, kad dažniau piktnaudžiauti alkoholiu jis ėmė baigęs mokyklą.
„Alkoholis yra kiekviename mūsų gyvenimo žingsnyje. Pradėję gerti tokiu pat metu, kaip aš, mano bičiuliai iki šiol linksminasi su alkoholiu ir nieko. O aš parklupau“, – sakė parlamentaras.
Pokalbiai su E.Vareikiu
R.Žilinskas nelieka abejingas kolegoms, kurie patenka į tą pačią bėdą. Vienas jų – Egidijus Vareikis. „Reikia daryti viską, kad žmogus susivoktų, jog jis serga. Tik tai suvokęs, jis gali pradėti sveikti“, – apie neseniai dėl alkoholio apsikvailinusį buvusį partietį kalbėjo R.Žilinskas.
Po paskutinio incidento, kai E.Vareikis dėl girtumo nebuvo įleistas į lėktuvą ir žurnalistai jį apsvaigusį aptiko Vilniaus oro uoste, R.Žilinskas ragino jį „sutelkti visą dėmesį į savo vidų ir stiprinti sielą ir kūną“.
„Po reabilitacijos jis turėtų atsakyti – ar nori ir gali toliau tęsti darbą. Jei jis kam nors ir sumeluos, kad pasveiko, tai tik sau. Jei sumeluos, tas parklupimas bus dar didesnis. Kiekvienas turi pasiekti savo dugną. Duok, Dieve, kad jis suprastų, jog tai buvo jo dugnas“, – sakė konservatorius.
Politikai jau seniai vienas kitą rėmė, abu stengėsi, kad kolega nebegertų. Skirtumas tarp jų tik tas, kad E.Vareikio problema nebuvo tokia matoma. „Kai mane visi matydavo (girtą. – Red.), tai aš jo niekada nematydavau“, – kalbėjo R.Žilinskas.
Jis kolegų palaikymą ėmė justi, kai tik įstojo į konservatorių gretas. „Kolegos intensyviai mane gelbėti ėmė tada, kai prisijungiau prie konservatorių. Jeigu įmanoma priskirti kam nors didesnį nuopelną nei sau pačiam, gydytojams, tai yra mano kolegos. Jie negali atsidžiaugti manimi. Šiandien ir Irena Degutienė priėjusi spaudė man ranką už televizijos laidą, kurioje pasakojau savo istoriją“, – pasakojo Seimo narys.
Vyras vis dar negali susitvarkyti su miego režimu, bet I.Degutienė, kiti partijoje dirbantys gydytojai duoda jam patarimų šiuo ir kitais klausimais.
