Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių savaitgalis - puiki proga prisiminti garsius ir veiklius žmones, kurių jau netekome. Vieni jų mirė dėl senatvės, kitus užpuolė sunkios ligos, pateko į nelaimingą atsitikimą. Tačiau kai kurie patys pasirinko nebūtį. Portalas lrytas.lt siūlo prisiminti ryškiausias šiemet Anapilin išėjusias asmenybes ir pagerbti juos tylos minute.
Algirdas Šocikas (g. 1928 m.)
Eidamas 85-uosius metus, po sunkios ligos mirė vienas garsiausių Lietuvos sportininkų Algirdas Šocikas. Jo gyvybė užgesi 2012-ųjų lapkričio 21-ąją.
Ringo džentelmenu vadintas boksininkas dusyk tapo Europos, šešis kartus Sovietų Sąjungos bei šešis sykius Lietuvos sunkaus svorio čempionu. A.Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir iškovojo 118 pergalių, iš jų 70 - nokautais. A. Šocikas pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu ringe, o 1956 metais pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.
„Ringo džentelmeno“ vardas lietuvių boksininkui prigijo 1955 metais Berlyne, kai jis antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą.
Irena Matijošaitienė (g. 1957 m.)
Kovo 14-ąją Kauną sukrėtė žinia - mirė visuomenės veikėja, politikės ir verslininkė Irena Matijošaitienė. Savo pačios namuose Vičiūnuose nuo laiptų nukritusi moteris patyrė sunkią galvos traumą. Sąmonę praradusi Kauno savivaldybės tarybos narė buvo skubiai nuvežta į Kauno klinikas, o atlikus tyrimus - skubiai operuota. Gydytojai nustatė, kad lūžęs kaukolės pamatas ir prasidėjęs vidinis kraujavimas. Dėl smegenų tinimo teko išimti dalį kaukolės priekinėje dalyje.
Po trijų sunkių operacijų jos gyvybė vis dar kabojo ant plauko, tačiau išgelbėti jos nepavyko - medikai jai diagnozavo smegenų mirtį, o jau kitą dieną atjungė gyvybines funkcijas palaikančią aparatūrą ir konstatavo biologinę mirtį. Medikai prieš tai paėmė donorystei tinkamus organus.
Nors teigiama, kad 55-erių metų I.Matijošaitienė aklinoje tamsoje lipo iš antro į pirmą aukštą, nebuvo atmesta ir nužudymo versija. Tačiau daugiau nei septynis mėnesius trukęs tyrimas vis dėlto padėjo sudėlioti taškus: moters mirtis - nelaimingas atsitikimas, o tyčinio nužudymo versija – atmesta.
Marcelijus Martinaitis (g. 1936 m.)
Po sunkios ligos sulaukęs 77 metų, balandžio 5 dieną mirė žinomas poetas Marcelijus Teodoras Martinaitis. Poetas, eseistas ir vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas išgyveno karą ir pokarį, ir sugebėjęs kūrybingai priešintis sovietiniam režimui, tapo ryškiu modernėjančios lietuvių poezijos veidu.
1964-aisiais jis baigė Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą, dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, nuo 1980-ųjų dėstė Vilniaus universitete.
Vėliau čia dėstytojavęs M.Martinaitis devintojo dešimtmečio pradžioje vadovavo „Literatų kalvei“ - lituanistikos studentų poetiniam susibūrimui.1989 metais M. Martinaitis kaip Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio narys išrinktas į SSRS Aukščiausiąją Tarybą.
Kūrėjas yra išleidęs dešimt poezijos knygų, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui.
M.Martinaičio kūryba išversta į daugiau nei 14 kalbų. Vienas žymiausių M.Martinaičio kūrinių - jo eilėraščių rinktinė „Kukučio baladės“. Pernai M. Martinaitis išleido knygą „Marcelijaus margučiai“.
1998-aisiais M. Martinaičiui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Už nuopelnus valstybei ir jos kultūrai apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1995 m.) ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.).
Eugenijus Malinauskas (g. 1961 m.)
Ne kartą dėl savo ekstremalių pomėgių žvelgęs mirčiai į akis žymus baikeris ir lakūnas Eugenijus Malinauskas balandžio 7 dieną mirė Pasvalio sporto mokyklos baseine, jį pakirto širdies liga.
Buvęs Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys, Žinomas ekstremalas, baikeris ir lakūnas E.Malinauskas – Pasvalio klubo „Pajusk skrydžio jėgą“ prezidentas buvo plačiai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarp bendraminčių užsienyje. Į jo organizuojamas autotechnikos šventes suvažiuodavo daugybė dalyvių ir žiūrovų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių.
E. Malinauskas, draugų švelniai vadinamas Malina, ne kartą žvelgė mirčiai į akis: skrisdamas sklandytuvu, jis krito iš maždaug 50 metrų aukščio ant žemės, vienoje aviacijos šventėje lėktuvui jau nusileidus jis versdamasis per galvą šoko nuo sparno ant pakilimo tako.
Vytautas Šapranauskas (g. 1958 m.)
Balandžio 18-ąją Lietuvą sukrėtė skaudi žinia apie skaudžią netektį. Savo bute Vilniuje buvo rastas negyvas populiarus aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Artimieji aktoriaus ieškojo tris paras, tačiau veltui - aktorius nusprendė pats pasitraukti iš gyvenimo nė nesulaukęs kitą dieną turėjusio įvykti jo 55-ojo gimtadienio.
Teigiama, kad V.Šapranauskas rastas pasikoręs vonios kambaryje.
Jis yra dirbęs Vilniaus mažajame teatre, pastaruoju metu buvo „Domino“ teatro aktorius, vedė televizijos laidas. Su buvusia sutuoktine Daiva Šapranauskiene turėjo du vaikus - sūnų Gytį ir dukrą Judrę.
Nors su buvusia žmona Daiva V.Šapranauskas išsiskyrė tik praėjusių metų rugsėjį, jis ne vienerius metus gyvenimą siejo su gerokai už save jaunesne grupės „ŠarkA“ nare Ieva Stasiulevičiūte.
Aktorius, TV laidų vedėjas ir humoristas ilgą laiką jis buvo TV3 televizijos veidas: vedė laidas „Šapro Šou“, „TV šeškas“, „Puikusis šou“, projektus „Šok su manimi“ ir „Chorų karai“. Vaidino TV seriale „Moterys meluoja geriau“. V.Šapranauskas buvo spektaklių „Trys seserys“, „Vilnius-Dakaras“, „Nuodėmių miestas“ žvaigždė.
Gražina Virginija Blynaitė-Kernagienė (g. 1918 m.)
Balandžio 25 dieną mirė Lietuvos teatro veteranė, aktorė Gražina Virginija Blynaitė-Kernagienė. Ji priklausė pirmajai Vilniaus valstybinio (dabar – Lietuvos nacionalinio dramos) teatro trupei. Balandžio 8 dieną aktorei suėjo 95-eri.
Gražina Virginija Blynaitė-Kernagienė gimė Odesoje, 1935–1940 metais studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, lankė Pirmąją Kauno dramos studiją. Pirmuosius savo vaidmenis ji kūrė Valstybės teatre, nuo 1940–ųjų su pertraukomis vaidino Vilniaus valstybiniame dramos teatre.
Gražina Miniotaitė (g. 1948 m.)
Vos kelios dienos po Joninių, birželio 25-ąją užgeso filosofės, politologės, humanitarinių mokslų daktarės, profesorės Gražinos Miniotaitės gyvybė. Mokslininkei buvo 64 metai. G.Miniotaitė garsėjo tarptautinių santykių, feminizmo tyrimais. Pastaruoju metu dėstė Lietuvos karo akademijoje, dirbo Lietuvos kultūros tyrimų institute.
Moteris mirė nuo kraujo užkrėtimo – sepsio, tačiau ši diagnozė buvo nustatyta tik pačioje pabaigoje, kai užkrėtimas jau buvo spėjęs padaryti savo piktą darbą. Pasak jos vyro Algirdo Degučio, viskas įvyko per tris dienas - mirtis žmoną pasiglemžė labai netikėtai.
G.Miniotaitė išleido vieną monografiją, yra paskelbusi daugybę mokslinių straipsnių, dalyvavusi daug konferencijų ir pati jas organizavusi.
Arūnas Žebriūnas (g. 1930 m.)
Rugsėjo 9 d. mirė lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius Arūnas Žebriūnas. Iki lemtingos dienos 83-ejų vyras dvi gulėjo ligoninėje. jam buvo diagnozuotas vėžys.
Nepriklausomybės pradžioje A.Žebriūnas pasitraukė iš aktyvios kūrybos ir gyveno kaip atsiskyrėlis, tačiau pastaruosius porą metų jis buvo tarytum iš naujo atrastas. 2010-aisiais jam buvo įteiktas „Auksinės gervės“ apdovanojimas už viso gyvenimo kūrybą, po metų – Nacionalinė kultūros ir meno premija. Visa tai vėl padarė kino režisierių viešu herojumi po ilgų ramybės ir užmaršties metų. Didžiąją gyvenimo dalį skyręs kinui, A.Žebriūnas išgarsėjo kaip menininkas, sugebėjęs sovietmečiu išvengti griežtos cenzūros rankos ir gvildenęs žmogui artimas temas.
Kazys Bobelis (g. 1923 m.)
Rugsėjo 30 d., būdamas 90-ies, mirė iškilus JAV išeivijos ir Lietuvos veikėjas Kazys Bobelis. Aktyvus visuomenės veikėjas už nuopelnus Lietuvos laisvės kovoje dar seniau buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ordinu ir Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
K.Bobelis studijavo mediciną, vėliau ėmėsi privačio chirurgo praktikos Čikagoje ir Elgine, priklausė daugeliui JAV ir pasaulio medicinos organizacijų. Nuo 1992 m. gyveno Lietuvoje, kur spėjo išbandyti ir Seimo nario, ir Užsienio reikalų komiteto pirmininko kėdes, dirbo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitete, vėliau nuo 2000 metų tapo NATO reikalų komisijos narys.
Stanislovas Rubinovas (g. 1930 m.)
Spalio 21 dieną, eidamas 84-uosius metus mirė Kauno kamerinio teatro įkūrėjas, režisierius Stanislovas Rubinovas. Įvairių prizų ir apdovanojimų laureatas, Lietuvos nusipelnęs artistas savo karjerą pradėjo studijuodamas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau tapo Kauno muzikinio teatro solistu, kuriame laikui bėgant sukūrė apie 50 vaidmenų.
1976 metais S.Rubinovas įkūrė Kauno jaunimo muzikinę studiją, iš kurios išaugo Jaunimo teatro studija, o 1986-aisiais metais – Kauno kamerinis teatras. S.Rubinovas sukūrė ne vieną pjesę, rašė literatūros kūrinių inscenizacijas, dėstė vokalą Muzikinio teatro studijoje ir Jaunimo teatro studijoje.
Parengė Monika Svėrytė
