Sutuoktiniai iš vaikų globos namų – nei prasigėrę, nei tinginiai

Vaikai iš vaikų globos namų – prarasti žmonės. Šį stereotipą laužo 23-ejų vilnietė Gražina Janukevičienė. Ji nuo 5-erių augo vaikų globos namuose. Ten pat gyvenimo mokėsi ir septyneriais metais vyresnis jos vyras.

Vaikų globos namuose užaugusi moteris griauna mitus apie neva prasigėrusius ir tinginystę pamėgusius vaikų globos namų auklėtinius.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Vaikų globos namuose užaugusi moteris griauna mitus apie neva prasigėrusius ir tinginystę pamėgusius vaikų globos namų auklėtinius.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

2013-12-16 22:30, atnaujinta 2018-02-19 19:22

Sutuoktiniai sūpuoja du vaikus – 6 mėnesių ir 3-ejų metų mažylius. Šeima gyvena socialiniame būste. Vyras – juvelyras. Šiuo metu jis – tėvystės atostogose. Ketina mokytis vairuoti sunkvežimį ir dirbti vairuotoju.

Kai daugiau uždirbs, ims paskolą didesniam būstui.

„Mano vyras – labai darbštus žmogus. Nuo mažumės ir jis, ir aš mokėmės pasirūpinti savimi. Abu vaikų globos namuose savaitgaliais dirbdavome auklėtojų padėjėjais – gamindavome maistą kitiems vaikams, plaudavome patalpas, kartais net vystyklus kūdikiams keisdavome“, - pasakojo Gražina.

Ji dėkinga globos namams, kuriuose užaugo, už praktiškas gyvenimo pamokas. „Kai nebuvo šalia tėvų, žinojom, kad niekas nieko už mus nepadarys. Labai stengėmės“, - sakė moteris.

Įsodino į kamufliažinį džipą, nuskuto galvas

Vilnietės vyras į globos namus pateko labai mažas, neatsimena, kaip tai įvyko. Užtat Gražinos atmintyje liko keli ryškūs prisiminimai.

Kai jai buvo 5-eri, tėvai itin daug gerdavo. Vieną dieną į jų kiemą atvažiavo kamufliažinės spalvos džipas. Įsisodino ją ir jaunesnę seserį. Dar dviejų mergaičių tuo metu nebuvo.

Globos namuose jas nuskuto plikai. „Mums po visą kūną laipiojo utėlės. Mus nuprausė, pavalgydino – atsimenu, davė burokėlių sriubos – ir paguldė miegoti“, - pirmieji įspūdžiai įstrigo penkiametės galvelėje.

Bailiukė, sėdinti kamputyje – tokią save pirmosiomis dienomis prisimena Gražina. Visgi jai pasisekė labiau nei 2 metukų seseriai – mažylė verkė nesustodama.

Pardavėja, valytoja ir mokinė

Laikui bėgant, mergaitės priprato prie naujų namų. Nuo 14-os Gražina savaitgaliais ėmė dirbti auklėtojos padėjėja. „Kol kiti lakstydavo, aš dirbdavau“, - prisiminė vilnietė. Per mėnesį už kelias darbo dienas ji užsidirbdavo 200 litų.

Būdama 18-os, mergina išėjo iš globos namų, tačiau įsidarbino ten valytoja. Ji vienu metu mokėsi profesinėje mokykloje, valė globos namus ir dirbo pardavėja „Iki“ parduotuvėje. Sudėjus uždarbį ir valstybės skiriamus 500 litų už tai, kad mokosi, Gražina galėjo išgyventi.

Profesinėje mokykloje ji gavo vidurinį išsilavinimą ir smulkaus verslo paslaugų tiekėjos profesiją. Paprastai tariant, išmoko prekiauti.

Gražinos vyras kolegijoje mokėsi elektrotechnikos, tačiau mokslų nebaigė. Neparašė baigiamojo darbo. „Tuo metu dirbo statybose ir nespėdavo mokytis“, - paaiškino jo žmona.

Jis kaip ir Gražina, gyvendamas globos namuose, savaitgaliais padėdavo auklėtojoms taip usžidiribdamas vieną kitą litą.

Penkių karatų žiedas

Nors augę tame pačiame pastate, Gražina ir jos vyras globos namuose susitikdavo retai. Jie augo skirtingose grupėse.

Jiedu ėmė daugiau bendrauti, kai išėjo iš globos namų. „Susirašydavome socialiniuose tinkluose, susitikdavome draugų šventėse“, - pasakojo vilnietė.

Ji ryškiai prisimena, kai būsimas vyras, tuomet dar net ne vaikinas, nekviestas atėjo į jos gimtadienį. Jo rankose pūpsojo didžiulė puokštė gėlių. Gražina negalėjo tokio svečio išvaryti. Tačiau ir tą vakarą draugystė dar neužsimezgė.

Gražinos širdį vyras palaužė netrukus pakvietęs ją į pasimatymą. „Jis atrodė ramus, nekreipiau į jį dėmesio. Mane buvo seniai nusižiūrėjęs, bet vis dar manė, kad esu neišsilaksčiusi“, - atviravo jauna moteris.

Ji kurį laiką atkalbinėjo vyrą nuo vedybų, juokavo: „Tekėsiu, kai padovanosi man 5 karatų žiedą.“

Tuoktuves pagreitino pirmasis poros vaikelis. Be to, jaunavedys išpildė Gražinos užgaidą. „Gavau dovanų žiedelį su gėle penkiomis akutėmis. Tai buvo labai simboliška“, - šypsojosi pašnekovė.

Svarbiausia su vaikais – kantrybė

Keturių asmenų šeima gyvena vieno kambario bute. „Kol vaikai maži, vietos užtenka. Paskui taupysimės, gal imsim paskolą didesniam“, - pasakojo vilnietė.

Socialinį būstą gavo vyras. Jis eilėje laukė apie 5 metus. 2011-aisiais tapusi jo žmona, į butą atsikraustė ir Gražina.

Moteris pripažįsta, kad ne visiems vaikų globos namų auklėtiniams pasiseka taip, kaip jiems. „Pažįstu tokių, kurie ėmė gerti, vartoti narkotikus, pateko į kalėjimą. Ypač daug tokių, kurie nusirito, iš vyro grupės. Kartais sutinkam vieną ar kitą renkančius butelius“, - pasakojo vaikų globos namų auklėtinė.

Jos įsitikinimu, vaikus auginantiems pedagogams reikia labai daug kantrybės. Svarbiausia mažuosius išklausyti.

Gražinai didelę įtaką padarė buvusio jos klasioko tėvai. „Mes su tuo vaikinu draugavom. Jo tėvai priėmė mane kaip savo dukrą. Iki šiol bendrauju su jais. Mano vaikai jiems – kaip anūkai. Jie išklauso, padeda vieni kitiems, neteko matyti pykčių ar barnių jų poroje“, - iš draugo tėvų vyro ir moters santykių mokėsi Gražina.

Moteris tikino – visur užaugti gali ir geri, ir blogi vaikai. Esminis klausimas, kaip juos augins suaugusieji.

Pernai Lietuvoje buvo daugiau nei 11 tūkst. tėvų globos netekusių vaikų, mažiau nei pusė jų - 4173 - augo vaikų globos namuose, 303 – šeimynose, o 6654 - šeimose, daugiausia su seneliais, tetomis ar dėdėmis, broliais arba seserimis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.