Guvi, linksma ir vis dar be kitų žmonių pagalbos judanti viena seniausių Lietuvos gyventojų garbingos sukakties proga pakėlė šampano taurę ir pasimėgavo gabalėliu torto.
Labiausiai moterį pradžiugino paties brangiausio jai žmogaus – sūnaus Juozo, kuriam 72-eji, viešnagė. M.Savickienė sulaukė ir Kauno mero Andriaus Kupčinsko, kitų savivaldybės atstovų bei slaugos namų kolektyvo sveikinimų.
Susirinkusieji moteriai ne tik negailėjo linkėjimų, bet ir sudainavo „Ilgiausių metų“.
Puikia atmintimi stebinančios dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą gimusios M.Savickienės vaikystė prabėgo Raseinių rajone.
Daugiau nei prieš septynis dešimtmečius ji ištekėjo už Kelmės rajone gyvenusio mylimojo Prano ir iki 1948 metų, kai su vyru ir vos penkerių metų sūnumi buvo ištremta į Sibirą, gyveno Žemaitijoje.
„Rusijoje sunkiai gyvenau ir dirbau. Ten amžiams pasiliko ir mano vyras“, – pasakojo senolė.
Sibire moteris praleido dešimt metų. Į gimtinę ji grįžo tik su sūnumi. Taigoje medkirčiu dirbęs vyras į Lietuvą ruošėsi grįžti, kai tik šeima ras, kur įsikurti.
M.Savickienė iš vyro dvejus metus gaudavo laiškus, tačiau po to jie netrūko ir apie Praną moteris daugiau niekada nieko negirdėjo.
M.Savickienės sūnus daugybę metų bandė surasti bent menkiausią žinią apie Sibiro platybėse pradingusį tėvą ir į Lietuvą parvežti jo palaikus, bet to padaryti nepavyko.
Po tremties moteris apsistojo Jūrės miestelyje, Marijampolės rajone. Daugybę metų ji dirbo fermoje. Net sulaukusi garbaus amžiaus moteris gyveno viena, po to kurį laiką glaudėsi pas sūnų. Tačiau vis labiau pradėjus šlubuoti jo sveikatai, buvo apgyvendinta slaugos namuose.
Daugiausia laiko senolė skiria prisiminimams ir maldai. Ji tikino, kad labiausiai ilgisi pradingusio vyro, namų Jūrėje ir gyvulių, kuriems prižiūrėti ir melžti ji skyrė daug laiko.
Paklausta, kaip jai pavyko nugyventi tokį ilgą amžių, M.Savickienė tikino, jog ilgaamžiškumas užkoduotas jos genuose. Moters senelis sulaukė 112 metų, tėvas ir motina mirė perkopę 100 metų ribą.
Kiek galėdama ilgaamžė visą gyvenimą skyrė dėmesio mitybai. Nors daug ir sunkiai dirbo, ji valgė neriebų maistą – daug daržovių, žuvies, nevengė pačios ruoštų miltinių patiekalų.
„Ir Lietuvoje, ir Sibire nuolat gėriau ožkų pieną, kuris suteikė jėgų ir neleido kibti ligoms“, – neslėpė senolė.
Iš Marijampolės apylinkių atvykusi M.Savickienė greičiausiai yra vyriausia šiuo metu Kaune gyvenanti moteris. Iki šiol seniausia kauniete buvo laikoma šiemet 110 metų sulaukusi Ona Bacevičienė iš Aleksoto.
