- Kas jus paskatino savo studijoms pasirinkti Alytaus miestą? - paklausiau M.O.Fadeyi.
- Atvykau pas Kaune studijuojantį savo draugą. Tačiau aš mėgstu ramesnes vietas, lėtesnį gyvenimo tempą, todėl pasirinkau Alytų, kuriame gyvenu nuo praėjusių metų rugpjūčio. Man čia labai patinka.
- Papasakokite apie savo studijas. Ar esate patenkintas studijų kokybe?
- Alytaus kolegijoje studijuoju verslo vadybą. Beveik visi dėstytojai kalba angliškai ir ganėtinai neblogai. Yra dėstytojas atvykęs iš Amerikos. Esu patenkintas studijų kokybe. Labai gerai, kad nuspręsta sujungti užsienio studentus ir alytiškius, sukuriant tarptautinę grupę. Taip, bendraudami vieni su kitais, mes turime galimybę gilinti lietuvių kalbos žinias, o lietuviai – anglų.
- Kaip jus ir kitus užsienio studentus priėmė alytiškiai?
- Jie draugiški, bendrauja labai šiltai. Bet pastebėjau, kad lietuviams studentams sunku kalbėti angliškai. Jie yra labai drovūs ir vengia kalbėti anglų kalba, manydami, kad kalba netaisyklingai. Bet aš irgi nekalbu tobulai, vis dar mokausi. Bendraudami mes giliname kalbos įgūdžius.
- Kiek užsienio studentų šiuo metu studijuoja Alytaus kolegijoje. Iš kokių šalių jie atvykę?
- Šiuo metu Alytaus kolegijoje studijuoja dvidešimt studentų iš kitų šalių, kurie atvyko iš Nigerijos, Kongo, Indijos bei Nepalo. Tik du studentai nuomojasi būstą, visi kiti, taip pat ir aš, gyvename bendrabutyje. Aš gyvenu vienas kambaryje, dažnai lankausi kolegijos sporto salėje.
- Kokie jūsų ateities planai?
- Norėčiau Alytuje įgyvendinti savo verslo idėją, tačiau kol kas reikėtų pabaigti studijas. Manau, kad miesto centre labai trūksta greito maisto užkandinių, kur būtų galima nusipirkti mėsainį, sūrainį ar ledų. Tiesiog, kad tai būtų kažkas naujo ir neįprasto. Bet kol kas tai tik idėja. Pirmiausia noriu pabaigti studijas Alytaus kolegijoje, vėliau tęsti magistro studijas.
- Gal jau turite lietuvaitę draugę?
Merginos neturiu, nes Alytaus kolegijoje dauguma mano bendraamžių merginų jau turi vaikinus. Tačiau norėčiau turėti draugę lietuvę. Jos yra gražios, protingos ir draugiškos.
- Matthew, minėjote, kad gyvendamas Alytuje pastebėjote, jog 95 procentai alytiškių turi vieną įprotį. Kokį?
- Mane labai nustebino, kad 95 procentai mano sutiktų alytiškių rūko. Vieną dieną gatvėje aš sutikau rūkantį dešimties metų berniuką. Kai jo paklausiau, kodėl jis rūko, atsakymas buvo tiesus ir paprastas: „Man patinka“. Tą dieną aš buvau labai liūdnas. Apskritai pastebėjau, kad lietuviai ir alkoholio vartoja labai daug.
- Ar pats tokių įpročių neturite?
- Neturiu.
- Gal jau išmokote kalbėti lietuviškai?
- Lietuviškai suprantu nedaug ir pasakyti galiu tik paprastus, dažniausiai vartojamus žodžius: ačiū, prašom, viso gero.
- Ar liksite gyventi Alytuje?
- Taip, planuoja čia pasilikti. Žinoma, mano atvykimas į Alytų yra šioks toks iššūkis man. Bet šis miestas man labai patinka, žmonės yra draugiški.
