Kauno rajone – šalčio purtomos šeimos lenktynės su laiku

„Likimas mums atsiuntė daug nelaimių. Nepalūžti padėjo mintys apie vaikus, kuriuos mudu su vyru turime užauginti“, – ištarė Sausinės kaime (Kauno r.) gyvenanti 42 metų Žilvija Kleizienė.

Daugiau nuotraukų (1)

Vygandas Trainys

2014-10-07 14:11, atnaujinta 2018-01-28 07:06

Po dujų baliono sukelto sprogimo, išdraskiusio į gabalus Kleizų rąstinį namą, tvarkinga šeima jau 11 metų glaudžiasi medinėje lauko virtuvėje.

Prie jos dar pristatytas senas, rūdžių išėstas, šaltį praleidžiantis vagonėlis.

Šio būsto būklė pastaruoju metu dar labiau suprastėjo.

Temperatūra namuose tokia pat kaip ir lauke. Žiemą virtuvės sienas net aptraukia šerkšnas. Krosnį kūrenti reikia visą parą – jei laiku neįmesi malkų, šaltis suries į ragą.

Buvusi darželio auklėtoja Ž.Kleizienė ir jos ligų kamuojamas vyras prekybos mokyklą baigęs 45 metų Virginijus Kleiza pasikeisdami per naktį budi prie krosnelės – sergėja būstą ir nuo šalčio, ir nuo gaisro.

Artėjant žiemai, šeimynai reikia skubios pagalbos rankos. Sutuoktiniai ir du jų vaikai, 15 metų Arminas ir 4 metų Andrius, neturi šilto vandens, kanalizacijos, naudojasi lauko tualetu.

Buities bėdas padėtų įveikti naujas būstas.

Tačiau sunki sveikatos būklė ir menkos pajamos stumia šeimą į bedugnę. Nėra jokių galimybių šiek tiek susitaupyti pinigų, už kuriuos būtų galima nusipirkti statybinių medžiagų.

Per mėnesį V.Kleizos neįgalumo pensija, Ž.Kleizienės bedarbio pašalpa ir išmoka už jaunėlį vos siekia 850 litų.

Rugsėjo pabaigoje V.Kleiza buvo paguldytas į Kauno klinikas, kuriose yra gydomas iki šiol. Jam įtariama sunki epilepsijos forma. Vyras pastaruoju metu dažnai alpsta.

Šeimos gyvenimo istorija pribloškia skaudžių nelaimių gausumu.

Dar 2003 metais įvykęs sprogimas ir iškart po jo sekęs gaisras nušlavė namą nuo žemės paviršiaus.

Galinga oro sprogimo banga išsviedė Virginijų pro langą. Lauke ant jo nukrito kaminas.

Kleizų vaikai, Ovidijus ir Arminas tuo metu buvo lauke. Traumų jiems pavyko išvengti.

Sutuoktiniai du mėnesius nuo nudegimų buvo gydomi ligoninėje.

V.Kleiza per sprogimą patyrė dar ir sunkią stuburo traumą.

Grįžę iš gydymo įstaigos, sutuoktiniai nerado net turto likučių – visus vertingesnius daiktus, kuriuos dar buvo galima panaudoti po sprogimo, išnešiojo vietos girtuokliai. Iš nelaimę patyrusios šeimos valdos mėlynanosiai išsivedė ir visus gyvulius.

Iš pradžių nebuvo net indų – sriubą teko virti dubenyse, kurie anksčiau buvo skirti šunims.

Šeima būstą įsirengė prieš pusę amžiaus suręstoje medinėje lauko virtuvėlėje, prie kurios dar atsivežė seną statybininkų vagonėlį. Varguoliai naudojo polistireno putplastį, medienos atraižas. Statybinėmis medžiagomis virto ir medžių šakos, kurias jie, atsinešę iš miško, klojo po buvusios virtuvės stogu, kad pro jį nesisunktų vanduo.

Nespėjus atsigauti po namų netekties, šeimą ištiko dar viena, nepalyginamai baisesnė tragedija.

Praėjus trejiems metams nuo sprogimo iš gyvenimo pasitraukė vyriausias Kleizų sūnus 16-metis Ovidijus.

Sutuoktinius po šios tragedijos apėmė depresija, ne kartą buvo kilusi mintis ir apie savižudybę.

Gydytojai jiems patarė susilaukti dar vieno vaiko, kuris išsklaidytų niūrias mintis.

Iš tikrųjų Andriaus gimimas tėvams suteikė daug stiprybės, padėjo išsivaduoti iš apatijos.

Ž.Kleizienė pirmoji nukirto depresijos pančius, vėliau jos pavyzdžiu pavyko pasekti ir vyrui.

Moteris augina ne tik abu sūnus, bet ir rūpinasi sutuoktiniu, kuriam pripažintas neįgalumas.

Vyras dažnai alpsta, praranda sąmonę. Pastaruoju metu jo būklė ypač pablogėjo.

Anksčiau abu sutuoktiniai, o dabar viena Ž.Kleizienė pėsčiomis eina į parduotuvę, esančią 7 kilometrai nuo namų, nes maistas joje pigesnis. Šeimyna įsigijo naminių paukščių.

Dalį produktų, drabužių šeimai suteikia Samariečių bendrija.

Tačiau opiausios buities problemos – būsto keitimo – išspręsti nepavyksta.

Vagonėlio konstrukcijos pūva, o per 5 centimetrų storio sienas švilpia vėjai.

Remontuoti dabartinio būsto greičiausiai neapsimokėtų, be to, efektas vargu ar pateisintų išlaidas.

Padėti šeimai nusprendė Aurelijos Makūnienės fondas, Kauno rajono savivaldybė.

Praėjusią savaitę savivaldybės architektai Kleizų valdoje parinko vietą, kurioje būtų galima statyti naują karkasinį būstą.

Fondas dovanojo šeimai šaldiklį, kompiuterį, daugelį kitų reikalingų daiktų.

Į fondo sąskaitą, atidarytą specialiai Kleizoms, įmonės ir privatūs asmenys gali pervesti savo piniginę auką. Sąskaitos numeris (LT 394010042503185366, DnB bankas).

Šiuo metu sąskaitoje yra daugiau nei 10 tūkst. litų, bet apie 60 kvadratinių metrų ploto nameliui statyti ir įrengti reikia gerokai didesnės sumos.

„Kviečiame prisidėti visus geros valios žmones.

Dėl pagalbos šeimai suteikimo bus tariamasi ir su savivaldybės partneriais užsienyje“, – tvirtino A.Makūnienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.