Signataro sodyba – apleista
Nepriklausomybės Akto signataro J.Šerno tėvų sodyba jo gimtinėje Biržų rajone, Jasiškių kaime, stovi tuščia. Prieš dešimtmetį, laukiant atvykstančių signataro palikuonių, gyvenamasis namas savivaldybės lėšomis buvo sutvarkytas: lentelės nudažytos, stogas uždengtas skarda.
Dabar J.Šerno tėviškė priklauso giminaičiams, bet jie sodyba nesirūpina. Seniūnija į privačią valdą negali brautis, tik aplink gyvenamąjį namą vasarą nupjauna žolę.
Dėl to labai apgailestauja signataro giminės istorija besidomintis ir jos peripetijas narpliojantis Nemunėlio Radviliškio mokyklos mokytojas Manfredas Bridžius.
Jis mus palydėjo iki reformatų bažnyčios, kurioje buvo pakrikštytas signataras. Aplankėme ir J.Šerno amžinojo poilsio vietą Nemunėlio Radviliškio kapinėse. Čia laidojami ir katalikų, ir evangelikų reformatų tikėjimo vietos gyventojai. Tik jie atgulę skirtingose kapinių pusėse.
Evangelikų reformatų kapinių pusėje paminklai kuklūs, jų nepuošia krucifiksai. Bet net ir M.Bridžius negalėjo paaiškinti, kodėl signataras J.Šernas palaidotas priešingai nei kiti evangelikai reformatai – jam skirtas paminklinis kryžius atsuktas į kitą pusę.
Paskui karstą – pėsčiomis
M.Bridžius mums priminė painią J.Šerno giminės istoriją.
Jis pasakojo, kad būsimojo signataro tėvai buvo ūkininkai, augino 5 vaikus. Į mokslus išleido Jokūbą ir Adomą. J.Šernas baigė teisės studijas, o A.Šernas tapo reformatų kunigu, jis buvo gabus kalboms, laisvai kalbėjo hebrajų ir graikų kalbomis.
Po mokslų J.Šernas apsigyveno Vilniuje, aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime. Apie 1915 metus jis susituokė su Kleofa Florentina Brijūnaite.
Pora susilaukė dukters Irenos, bet išsiskyrė. Buvusi sutuoktinė, tėvo globai palikusi mergaitę, išvyko į Ameriką.
Po poros metų J.Šernas susituokė su žydų tautybės prancūze rašytoja Vera Fainberg ir netrukus jau sūpavo sūnų Jokūbą Bernardą. Berniukui sulaukus vienerių metų, jo tėvas signataras J.Šernas po sunkios ligos mirė Kaune. Jam buvo 38 metai.
Senieji vietos gyventojai prisimena pasakojimus, kad karstas su J.Šerno palaikais buvo traukiniu atvežtas į Biržus.
Geležinkelio stotyje jį perkėlė į arklio traukiamą vežimą ir nugabeno į gimtinę. Signataro sutuoktinė nuo Biržų iki Nemunėlio Radviliškio, maždaug 30 kilometrų, paskui vežimą su karstu prastu keliu ėjo pėsčiomis.
Apie dukrą – po 40 metų
„Po vyro mirties V. Fainberg Šernienė išvyko į Prancūziją, savo sūnų palikusi jo dėdei kunigui A. Šernui. Įsikūrusi Prancūzijoje našlė sūnų pasiėmė su savimi. Vera ištekėjo antrą kartą, išleido kelias knygas lietuvių tautosakos motyvais“, – pasakojo M.Bridžius.
Nuo to laiko berniuko ryšys su gimtine nutrūko. Jo motina Lietuvoje taip pat daugiau nesilankė. Prancūzijoje Jokūbas Bernardas pasivadino Jacquesu Sernu.
Antrojo pasaulinio karo metais Jacquesas artimai draugavo su viena prancūzaite, bet už dalyvavimą pasipriešinimo judėjime gestapas lietuvį suėmė ir įkalino Buchenvaldo koncentracijos stovykloje.
Po 2 metų išlaisvintas, jis grįžo į Paryžių. Vyras pradėjo dirbti žurnalistu, rašė apie Niurnbergo teismą. Deja, jo sveikata sušlubavo, todėl šį istorinį procesą jis stebėjo 15 dienų. Apie Niurnbergo bylą Jacques'as parašė tris straipsnius.
Po karo prasidėjo svaigi jo, kaip aktoriaus karjera. Kine jis debiutavo 1947 metais prancūzų filme "Veidrodis" su Jeanu Gabenu.
J.Sernas filmavosi Prancūzijoje, Italijoje, buvo gerai žinomas Holivude. Jam teko filmuotis su pirmo ryškumo žvaigždėmis: Brigitte Bardot, Henry Fonda, Eva Gardner, Nathalie Wood, Rocku Hadsonu, Fredu Astaire.
1955 metais Jacques'as susituokė su aktore Maria Stella Signori. Po dviejų metų jiedu susilaukė dukters Francesos.
Tačiau žavus lietuvis, moterų numylėtinis po daugelio metų atskleidė vieną svarbią savo gyvenimo paslaptį. Kai jį įkalino, jaunystės mylimoji prancūzaitė laukėsi jų vaiko, bet apie būsimą atžalą nespėjo pasakyti. Taip vyras net 40 metų nežinojo turįs dukrą Dominyką.
M.Bridžius pasakojo, kad signataro sūnus J.Sernas apie savo nesantuokinę dukrą sužinojo, kai jai jau buvo 40 metų. Aktoriaus anūkui Mathieu tuo metu buvo vieneri metai.
Užsidegė filmo idėja
Apie 2004 metais Lietuvoje viešėjusius Nepriklausomybės Akto signataro giminaičius mums papasakojo Nemunėlio Radviliškyje gyvenanti J.Šerno sesers Elžbietos anūkė Danutė Kubilienė. Kitąmet 90 metų jubiliejų švęsianti moteris yra bendraamžė su Italijoje gyvenančiu signataro sūnumi aktoriumi J.Sernu.
Anuomet biržiečiai baiminosi, kad, atvykus Jacquesui, jo dukrai Dominykai ir anūkui Mathieu Fraioli, susikalbėti trukdys kalbos barjeras. Bet paaiškėjo, kad M.Fraioli buvo studijavęs Maskvoje ir vėliau vedęs rusaitę, todėl laisvai kalba rusiškai.
Garsų aktorių sužavėjo jo tėvo – signataro, teisininko, visuomenės veikėjo ir žurnalisto – gyvenimas, ir jis užsidegė idėja kitą kartą atvažiuoti su garsiais prancūzais aktoriais, kad sukurtų filmą apie J.Šerno nepriklausomybės siekį.
D.Kubilienė pasakojo, kad kurį laiką užsienyje gyvenantys giminaičiai laikėsi pažado tęsti užsimezgusį bendravimą. M.Fraioli į Lietuvą siųsdavo šventinius sveikinimus, į savo vestuves buvo pakvietęs D.Kubilienės vaikus.
Iš Paryžiaus grįžusi jos dukra Daiva Janonienė pasakojo, kad vestuvėse dalyvavo nemažai garsių aktorių, tarp jų – buvusi rusų aktoriaus, poeto, muzikanto Vladimiro Vysockio žmona Marina Vladi.
Vėliau laiškai iš Prancūzijos ateidavo vis rečiau, kol susirašinėjimas visai nutrūko. Filmas taip ir liko nesukurtas.
Mokytojai gyventi nuobodu
57 metus pradinių klasių mokytoja dirbusi moteris D.Kubilienė prisimena pasakojimus, kad abi signataro J.Šerno žmonos buvo gražuolės.
„Kodėl Jokūbas į Ameriką išsiuntė savo pirmąją žmoną, giminėje niekas tiksliai nežinojo. Tik sklandė kalbos, kad jų šeimoje įvyko kažkoks negražumas“, – sakė D.Kubilienė.
D.Kubilienė dabar dienas leidžia namuose skaitydama knygas. Kai svečiavomės jos namuose, pensininkė skaitė išleistą prisiminimų rinkinį apie kitą garsią giminaitę – rašytoją Jurgą Ivanauskaitę. Jos motina yra D.Kubilienės tėvo pusseserė.
Į prisiminimus nugrimzdusi moteris papasakojo, kaip prieš daugelį metų ji nuėjo aplankyti J.Šerno brolio liuteronų kunigo Adomo žmonos Zuzanos.
„Tetulytė lauke sėdėjo apsirengusi ilgą baltą drobinę suknelę, ant galvos užsidėjusi prašmatnią skrybėlaitę. Rankoje ji laikė žurnalą. Tik priėjusi arčiau supratau, kad ji snaudžia. Man pasilabinus, tetulytė atmerkė akis ir ištarė: „Kaip nuobodu gyventi.“ Dabar ir aš galiu tą patį pasakyti“, – tvirtino pašnekovė.
Skrido aplankyti proanūkio
Prieš 2 metus D.Kubilienė leidosi į smagią tolimą kelionę. Šveicarijoje, Ženevos mieste, gyvenantis jos anūkas močiutę pakvietė aplankyti neseniai gimusio jos proanūkio.
„Pradėjus ruoštis kelionei, pasipylė skambučiai: „Ar tau nebus per sunku, ar tu nepavargsi?“ Aš jiems atšaudavau, kad jei paskaus kojos, jie mane galės panešti“, – juokėsi Nemunėlio Radviliškio gyventoja.
Į svečią šalį nuvykusiai D.Kubilienei giminaičiai surengė ekskursiją ne tik po Šveicariją, bet nuvežė ir į Pietų Prancūziją. „Sėdėjau mašinos priekyje kaip kokia ponia ir tik spėjau dairytis, nes visi vienas per kitą šaukė: „Žiūrėk – šioje pusėje Alpių kalnai, kitoje – Viduržemio jūra“, – įspūdžiais dalijosi senolė.
D.Kubilienė visada norėjo keliauti, tačiau dirbo, augino 4 vaikus, todėl ekskursijoms neturėjo laiko. Sovietiniais metais ji aplankė Maskvą, Leningradą, viešėjo Estijoje. Pensininkė prasitarė, kad yra vietų, kurias dar norėtų pamatyti.
Bambizas išsaugojo rankraščius
M.Bridžiaus rūpesčiu buvusiame mokyklos bendrabutyje įrengtas signatarui J.Šernui skirtas muziejus.
Jo ekspozicijoje – daug šeimos nuotraukų, kunigo A.Šerno rankraščiai, knygos. Muziejininkas surinkęs kone visus laikraščių straipsnius, kuriuose rašoma apie Šernų giminę, taip pat padėta knyga apie kitą garsų šios giminės atstovą, buvusį Medininkų pasienio posto muitininką, po „omonininkų“ užpuolimo gyvą išlikusį Tomą Šerną. Jis yra J.Šerno sesers Marijos proanūkis.
Pedagogas atverčia ir Balio Sruogos knygą „Dievų miškas“. Joje rašoma apie bambizą iš Biržų Joną. Tai – signataro J.Šerno sūnėnas Jonas, į konclagerį pakliuvęs vietoj savo brolio profesoriaus Jokūbo ir kalėjęs kartu su rašytoju. Knygoje rašoma, kaip Jonas Štuthofe virdavo cukrinę – naminukę.
M.Bridžius sakė, kad būtent J.Šernas išgelbėjo ir B.Sruogos knygos „Dievų miškas“ rankraščius. Išsekęs rašytojas juos norėjo palikti pakely, bet kuprinę su prirašytais lapais paėmė nešti biržietis.
Biografija
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jokūbas Šernas gimė 1888 m. birželio 14 d. Jasiškių kaime (dab. Biržų r.). Baigęs Nemunėlio Radviliškio pradinę mokyklą, mokėsi privačiai, vėliau – Slucko (Baltarusija) klasikinėje ir Dorpato (Tartu, Estija) privačioje gimnazijose. Studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete. Studijų metais aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių studentų kultūrinėje veikloje, vienerius metus vadovavo studentų būreliui, kuris tyrinėjo lietuvių kultūrą.
Baigęs studijas, J.Šernas parvyko į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. Bendradarbiavo spaudoje, redagavo „Lietuvos žinias“, dalyvavo lietuvių kultūrinių, švietimo ir visuomeninių draugijų veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. Kartu su J.Basanavičiumi, A.Smetona, S.Kairiu, A.Stulginskiu, J.Vileišiu ir kitais aktyviais lietuvių visuomenės atstovais svarstė Lietuvos politinės ateities perspektyvas.
J.Šernas dalyvavo 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje surengtoje Lietuvių konferencijoje. Buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Kartu su kitais Tarybos nariais 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.
Su Lietuvos Tarybos delegacija J.Šernas vyko į Berlyną, kur 1918 m. spalio 20 d. susitiko su Vokietijos kancleriu M. von Badenu. Tarybos nariai gavo Vokietijos pritarimą, kad jie patys gali nuspręsti Lietuvos politinę santvarką, sudaryti vyriausybę ir nustatyti santykius su kaimyninėmis šalimis. 1919 m. balandžio–spalio mėn. dirbusiame M.Sleževičiaus sudarytame ministrų kabinete J.Šernas buvo ministru „be portfelio“.
J.Šernas vadovavo Prekybos ir pramonės bankui. Priklausė Tautos pažangos partijai. Dalyvavo evangelikų reformatų bažnyčios veikloje – kasmet vykdavo į Sinodo susirinkimus, skatino ir lėšomis rėmė tikinčiųjų kultūrinį bei visuomeninį darbą.
J.Šernas mirė 1926 m. liepos 31 d. Kaune. Palaidotas netoli gimtinės, Nemunėlio Radviliškio kapinėse.
