4 vergovės ir sekso mėnesiai Norvegijos braškių laukuose

Vasara – metas poilsiauti, tačiau ne vienas lietuvis savo atostogas leidžia papildomai uždarbiaudamas užsienyje. Pavyzdžiui, Norvegijoje skindamas braškes. Toks esu ir aš. Išvažiuodamas Lietuvoje nepalikau mylimosios, nes jos šiuo metu tiesiog neturiu. Tačiau žinau, kad kitoje vagoje šliaužiantis vyras gimtinėje turi žmoną, o štai ta moteris – vyrą, vaikų.

Jei tai yra tavo pirmieji metai braškių laukuose, nereikia stebėtis, kad būsi nuolat prižiūrimas. Prižiūrėtojai tikrins tavo dėžes, tikrins vagas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Jei tai yra tavo pirmieji metai braškių laukuose, nereikia stebėtis, kad būsi nuolat prižiūrimas. Prižiūrėtojai tikrins tavo dėžes, tikrins vagas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Vagos, kuriose žmonės dirba, yra be galo ilgos ir visą dieną eiti žąsele yra labai sunku.<br>„123rf.com“ nuotr.
Vagos, kuriose žmonės dirba, yra be galo ilgos ir visą dieną eiti žąsele yra labai sunku.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Tomas Aleksiūnas

Jun 21, 2015, 12:10 PM, atnaujinta Oct 30, 2017, 1:34 AM

Šeimos su užuojauta išlydėjo juos, nes išvažiavo juk ne poilsiauti, o dirbti, labai sunkiai dirbti.

Taip, būtent tai jie ir daro, bet jų galvose nuolat sukasi mintis, kad juk dabar vasara, ir stengiasi to nepamiršti, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“. 

Sunkus darbas Norvegijos braškynuose – ne vienintelis minusas norint užsidirbti. Daug didesnių sunkumų sukelia pačių lietuvių, einančių šiek tiek aukštesnes pareigas, elgesys ir, nebijosiu to pasakyti, – psichologinis smurtas.

Visi ten dirbantys kažkada pradėjo nuo nulio ir buvo lygūs su tais, kurie dabar vergoviškai skina tas pačias braškes. Braškių skynėjų valdžia dabar yra tie lietuviai, kurie kažkada buvo geriausi – greičiausiai ir daugiausia priskindavo didelius kiekius braškių.

Ir, žinoma, tie, kurie žinojo, kam nešti lauktuves iš Lietuvos. O dabar tie, kurie savo priskintais kiekiais lenkia buvusius geriausius skynėjus, iš karto pasirašo sau kančios nuosprendį. Tai būtų lyg ir patarimas – neskink geriau, nei tai darė pirma buvę.

Kad ir kaip kvailai šis patarimas skambėtų (juk šį darbą pasirinkai norėdamas kuo daugiau užsidirbti), vis dėlto geriau nepersistengti. Kitu atveju pusė tavo braškių bus tiesiog iškratyta, nes skynėjų diktatoriams pasirodys, kad tavo priskintos uogos neprisirpusios, per daug prisirpusios, negražios raudonos spalvos ar su netinkamai nuskintais koteliais.

Na, nebent esi labai gražus vaikinas, bet apie tai vėliau. Ir nesvarbu, kad galbūt tokių prastų braškių tavo dėžėje pasitaikys vos viena ar dvi, tavo darbas bus išpeiktas ir tau bus liepta tą dėžę perrinkti. Kai, užuot antrą kartą darydamas tą patį darbą, galėtum priskinti dar bent porą dėžių.

Be to, perrinkti braškių dėžę dar nebus blogiausia užduotis. Blogiausia bus tai, kad prie tavo ausies stovės viena iš žaviųjų diktatorių ir be perstojo pasakos, koks tu esi prastas darbininkas. Ir dar pridėkite pikto traktorininko, kuriam netinkamu metu nuleido padangą, žodyną.

Taip žingsnis po žingsnio esi gniuždomas savo tautiečių, pakilusių karjeros laiptais norvegų braškyne, kol galiausiai skinti braškes pasidaro sunku ne fiziškai, bet psichologiškai.

Bet to dar negana. Pavargai perrinkdamas braškes? Nesijaudink, tai dar ne pabaiga. Braškių perrinkimas – ne vienintelis būdas pakankinti ir taip sunkiai dirbančius, o sezono pabaigoje vos bepajudančius lietuvius.

Jei tai yra tavo pirmieji metai braškių laukuose, nereikia stebėtis, kad būsi nuolat prižiūrimas. Prižiūrėtojai tikrins tavo dėžes, tikrins vagas, kuriose tu skini, kiekvieną minutę tave stebės.

Gal tai normalu? Juk taip dažnai būna įvairiuose darbuose. Bet čia dažniausiai viskas peržengia ribas. Vagos, kuriose žmonės dirba, yra be galo ilgos ir visą dieną eiti žąsele yra labai sunku. Iš paskos neretai eina ir braškyno valdžia, sudaryta iš lietuvių, ir tikrina kiekvieną tavo jau nuskintą krūmelį.

Tada jau reikia melstis, kad ant to krūmelio nerastų nė vienos nenuskintos uogos. Juokingiausia tai, kad jei ras braškių (pernokusių, neprinokusių, tokių, kurias kitu atveju išmestų iš dėžės ir lieptų viską perrinkti), valdžia gins tave į vagos pradžią ir lieps rinkti nuo vagos pradžios.

Nesvarbu, kad joje jau braškių nėra. Arba yra tos, kurios netinkamos parduoti, bet tu vis tiek turi iš naujo žąsele eiti tą tuščią kilometro ilgio vagą. O tai be galo vargina.

Taigi tautiečiai užsienyje ne globoja lietuvius, o juos išnaudoja ir netgi tyčiojasi iš jų.

Pavyzdžiui, vieną kartą jau apie 20 valandą po be galo sunkios darbo dienos iš lietuvių diktatorių sudaryta valdžia sugalvojo visus, dirbančius laukuose, ginti į tą patį ką tik nuskabytą lauką. Ar tai ne pasityčiojimas?

Aišku, jie iš to jokios naudos nepešė, patys buvo apipilti ne itin gražiais žodeliais, nes tada draugiškai sukilo visi. Tylėti jau nebuvo įmanoma. Tuos pačius laukus prižiūri ne tik iš lietuvių, bet ir iš lenkų sudaryta valdžia.

Atiduoti savo priskintas braškes galima dviejose stotelėse – lietuvių ir lenkų. Jeigu tenka rinktis, kur geriau nunešti savo nuskintas braškes, geriau rinktis lenkų stovyklą.

Lenkai daug atlaidesni ir supranta, kad toks darbas yra varginantis ir labai sunkus. Lenkai braškių laukuose dirbantiems žmonėms dar labiau neapkartina gyvenimo reikšdami savo nepasitenkinimą. Tad bent jau dėl to tikrai geriau yra lenkų stovykla.

Kas Norvegijoje įvyksta, Norvegijoje ir lieka. Šis posakis tapo populiarus tarp svečioje šalyje braškiaujančių lietuvių. Jį dažniausiai kartoja vedę vyrai.

Rodos, Lietuvoje likusios šeimos jiems galvos skausmo nekelia. Svarbiausia – ne veltui iššvaistyta vasara. Sunkių darbų išvarginti lietuviai dieną dažniausiai miega (darbo diena prasideda 5 valandą ryto ir ne sezono metu baigiasi 12–13 valandą), o vakare nepraleidžia progos pasilinksminti.

Aišku, prieš tai jie dar paskambina savo šeimoms – vyrams, žmonoms, vaikams – ir skundžiasi, kaip jiems čia sunku, kaip jie pavargo ir pasiilgo visų Lietuvoje.

Braškių laukuose sutiktos merginos ir moterys, vaikinai ir vyrai – gražūs ir įdomūs žmonės. Suprantate, 2 ar 4 mėnesiai be sekso ne kiekvienam yra įveikiama užduotis.

Taigi įsisukę į vasaros siautulį ne vienas ir ne du ir tikrai ne vieną ir ne du kartus kūno geidulius patenkina svetimame glėbyje.

O dar likusiu laisvu laiku perka savo šeimoms lauktuves. Iš jų elgesio ir veido išraiškos viskas atrodo taip normalu, kad net nepamanytum, kad jie daro kažką bloga. Juk kas Norvegijoje įvyksta, čia ir pasilieka.

Kodėl sakiau, kad būti gražiu ir gerą humorą jausmą turinčiu vaikinu yra gerai? Didžiausia dalis braškyno valdžios – moterys. Ir jos tikrai nepraleidžia progos paflirtuoti su simpatingais vyrukais.

Kad geriau suprastumėte situaciją, pateiksiu vieną puikų pavyzdį. Moteris, turinti du vaikus ir Norvegijoje dirbusi jau ne vienus metus, sugalvojo į braškių pasaulį atsivežti ir savo vyrą. Tai šeimai reiškė dvigubai daugiau uždirbtų pinigų, bet taip pat reiškė, kad kas jau Norvegijoje įvyks, to jau nebenuslėpsi.

Tad naktiniai dingimai buvo greitai iššifruoti. Kad ir kaip juokingai tai skambėtų, pasirodo, nuotykiai braškių laukuose porai buvo svarbesni nei jų santykiai. Praėjus tai vasarai ši pora išsiskyrė. Atrodo, kad šie metai moteriai bus tikrai kupini įvairiausių nuotykių.

Ar susimąstote, ką jūsų antrosios pusės iš tiesų veikia svečioje šalyje?

Už kilogramą priskintų braškių mokamos 8 Norvegijos kronos (0,91 euro). Už dėžę gaunamos 48 kronos (5,46 euro). Sezono įkarštyje per dieną galima priskinti daugiau nei 20 dėžių. Tai reiškia, kad per dieną galima uždirbti per 1000 kronų (110 eurų).

Ne sezono metu, kai braškės tik pradėjusios nokti arba kai jos jau baigiasi, galima priskinti apie 10 dėžių. Tai reiškia 480 kronų (55 eurus).

Braškių bumas prasideda per Jonines. Darbas tuomet prasideda 5 valandą ryto, kol saulė dar nėra labai kaitri. Baigiasi apie pietus (12–13 valandą).

Kai braškių yra labai daug, skinama 2 kartus per dieną. Iš ryto ir po to nuo 17 iki 19–20 valandos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.