Dainininkas prisipažino, kad dažniausiai taip atsitinka dėl to, kad kaip pionierius mėgsta eiti niekam nežinomu keliu.
Skaudžiausia nesėkmė, kurią O.Vyšniauskas patyrė, buvo „Eurovizijoje“.
1994-aisiais Dubline surengtame dainų konkurse lietuvis gavo nulį balsų ir užėmė paskutinę, 25-ąją, vietą. Toks Lietuvos pasirodymas „Eurovizijoje“ – jau istorija, bet Ovidijui, tapusiam pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi šiame konkurse, kurį laiką nesinorėjo nieko matyti ir su niekuo bendrauti.
Nesėkmę „Eurovizijoje“ patyręs dainininkas greitai pajuto, kas yra tikrieji draugai, o kas – priešai. Kurį laiką jis jautėsi nesuprastas, atstumtas, vos ne kaip tėvynės išdavikas. Dėl nesėkmingo debiuto Lietuva vieniems metams neteko teisės dalyvauti „Eurovizijoje“, bet grįžo į ją tik 1999 metais.
Atsigauti padėjo tai, kad dainininkas nebuvo susirgęs vadinamąja žvaigždžių liga, todėl galėjo ramiai reaguoti į kritiką. „Man daug kas sakė: nekreipk dėmesio, juk „Eurovizija“ – tik žaidimas“, – prisimena O.Vyšniauskas.
Užmiršti nuoskaudą vyrui padėjo žvejyba. Pasiėmęs kelias meškeres Ovidijus išplaukė į salą ir žvejojo dvi savaites. Jam tada kaip niekad reikėjo vienatvės.
„Buvau tyloje, todėl greitai išsilaižiau“, – sakė pašnekovas.
Dainų kūrėjas įsitikinęs, kad kiekvieno žmogaus pareiga – išmokti susiimti, nes niekas kitas už jį negali to padaryti.
„Supratau, kad mano pralaimėjimas nėra tragedija, tai nieko kito nepalietė – tik mane. „Eurovizijos“ konkurse visi nori laimėti ir niekas nenori pralaimėti“, – aiškino vyras.
O.Vyšniauskas įsitikinęs, kad tvirto stuburo žmogui nereikia pagalbos iš šalies, nes toks asmuo sugeba išsiaiškinti nesėkmės priežastis.
Silpnesnis žmogus gali labiau pasikliauti savo draugais, nors dainininkas ragino pasitikėti ne visais.
Atlikėjas prisipažino, kad neturi laiko depresijai.
„Manau, depresija yra kažkoks slogutis, nenoras, rankų nuleidimas, tai įsikalbėta liga. Jei nieko nedarysi, ji būtinai ateis. Pradėk krimstis dėl niekų, pavydėti kitiems, lyginti save su kitais, kiek kas uždirba, kas kokį automobilį turi, ir ateis depresija“, – aiškino O.Vyšniauskas.
Dar vienas skaudus patyrimas – iširusi pirmoji šeima. Dainininkas prisipažino, kad skyrybos taip pat buvo išbandymų metas. Tačiau visi sunkumai – jau praeitis.
„Dabar aš ne gyvenu, o dirbu, neturiu kada apie ką nors galvoti, viliuosi, kad po Naujųjų metų bus lengviau“, – prisipažino O.Vyšniauskas.
