Drama: pensininkas išsižadėjo sūnaus, bet reikalauja jo pinigų

Savo ranka po ekspertizės išvadomis pensininkas tėvas parašė: „Sūnus – ne mano vaikas, šimtas procentų.“ Bet toks vyro įsitikinimas nesutrukdė jam per teismą reikalauti iš „ne savo vaiko“ pinigų išlaikymui. Šioji suma – 100 eurų kas mėnesį – būtų ne maistui, ne būstui, ne vaistams, o paslaptingoms reikmėms patenkinti.

E.Čiplys vaikystėje labai norėjo taip stipriai stipriai apsikabinti tėvo kaklą, kaip dabar apsikabina jo paties vaikai.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
E.Čiplys vaikystėje labai norėjo taip stipriai stipriai apsikabinti tėvo kaklą, kaip dabar apsikabina jo paties vaikai.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
Dėl išlaikymo B.Čiplys prieš daugiau nei dvejus metus kreipėsi į teismą, nes 122 eurų senatvės pensijos išgyventi jam esą pakaktų vos dešimčiai dienų, bet ne mėnesiui.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
Dėl išlaikymo B.Čiplys prieš daugiau nei dvejus metus kreipėsi į teismą, nes 122 eurų senatvės pensijos išgyventi jam esą pakaktų vos dešimčiai dienų, bet ne mėnesiui.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
B.Čiplys tvirtino, kad Evaldą nežmoniškai mylėjo, juo rūpinosi.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
B.Čiplys tvirtino, kad Evaldą nežmoniškai mylėjo, juo rūpinosi.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
Užunevėžių kaime E.Čiplys su žmona Kristina ir motina Angele Čipliene gyvena jau 11 metų.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
Užunevėžių kaime E.Čiplys su žmona Kristina ir motina Angele Čipliene gyvena jau 11 metų.<br>A.Švelnos (panskliautas.lt) nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lina Rušėnienė (panskliautas.lt)

2016-07-18 18:17, atnaujinta 2017-05-18 12:29

Po DNR išvada – „Nesutinku“

„Tėvas manimi nesirūpino, nedirbo, kad išlaikytų šeimą, o dabar aš turiu skriausti savo tris vaikus ir senatvėje jį išlaikyti? Net sūnumi manęs nepripažįsta. Išeitų, kad pinigų reikalauja iš svetimo, ar tai ne absurdas?“ – sunkiai žodžius rinko Panevėžio rajone, Užunevėžių kaime, gyvenantis 35 metų Evaldas Čiplys.

Jauną vyrą stebina teismo sprendimas, kad jis privalo Garuckų kaime gyvenančiam 76 metų tėvui Bronislovui Čipliui kas mėnesį mokėti 15 eurų.

Dėl išlaikymo B.Čiplys prieš daugiau nei dvejus metus kreipėsi į teismą, nes 122 eurų senatvės pensijos išgyventi jam esą pakaktų vos dešimčiai dienų, bet ne mėnesiui.

B.Čiplys teisėjams aiškino, kad nenori nei savivaldybės paramos, nei sunkiai besiverčiantiesiems dalijamų maisto produktų, nes yra įsitikinęs, kad ne valstybė privalo padėti senatvėje, o vaikas.

Paradoksas tas, kad B.Čiplys ir korespondentei, ir teismui tvirtina nepripažįstantis E.Čiplio sūnumi.

Teismas skyrė atlikti DNR tyrimą. Šis parodė – tikimybė, kad E.Čiplys yra B.Čiplio vaikas – 99,98 procento.

Tai išgirdęs garuckietis garsiai salėje pareiškė: „Taigi ne šimtas procentų!“, ir po išvada parašė: „Nesutinku“.

Tėvo rankose vaikai saugūs

Užunevėžių kaime E.Čiplys su žmona Kristina ir motina Angele Čipliene gyvena jau 11 metų.

Šeima augina tris mažus vaikus.

Ant sofos savo vietą užsikariavęs rainas katinas. Dabar jis itin mylimas, nes po automobilio ratais žuvo jo mama.

Dukra nuolat sukiojasi šalia tėvų, o po pietų miego atsibudę mažieji atlekia prie tėvo, rankomis vejasi aplink kaklą.

Lauke vaikai prašosi tėvo pamėtomi į orą – jo rankose jie saugūs.

Kitoje kelio pusėje – pušynėlis. Ten peri garniai. Visa šeima – močiutė, tėvai, vaikai eina parodyti korespondentams, kaip skraido šie gan reti paukščiai. Eidami vienas kitą saugo, kad per kelią nevažiuotų mašina.

Kaip tik to – meilės, saugumo, šilumos ir pasitikėjimo – E.Čipliui labiausiai trūkdavę vaikystėje.

O vaikų globos namuose užaugusi K.Čiplienė sako jau nebeturinti gimdytojos, bet tikro tėvo pažinti irgi nebenori – o jeigu jis toks pat kaip vyro tėvas?

Rėmė sutikti su sąlygomis

Apie B.Čiplį jau rašėme antradienio laikraščio numeryje. Vykstant skyrybų su žmona procesui, jis privalo įregistruoti namą, žemės sklypą Garuckų kaime. Bet vyras nepatenkintas, kad matininkai jo iki šiol naudotą žemės ruožą priskyrė kaimyno sklypui. Dėl to jis sakė greičiausiai aiškinsis teisme.

Teismo posėdžiai, advokatai jam nebus naujiena – padavęs su juo 25 metus gyvenusią A.Čiplienę į teismą dėl skyrybų, pareikalavo iš sutuoktinės didžiulės piniginės kompensacijos už esą sugraužtą jo gyvenimą.

E.Čiplys pasakojo, kad tėvas atvažiavęs pagrasino, jeigu ši nesutiksianti su jo sąlygomis, nė plytos neliksią iš jų namo. Jam nesvarbu, kad moteriai keistas širdies vožtuvas, kad ji kenčia nuo nervinio reumato.

„O ko gi jam nesibylinėti – gyvenime nedirbo, o dabar viskas veltui. Taip pat ir advokatai“, – liūdnai šypsojosi sūnus.

Nežinojo, kiek anūkų turi

Su sūnumi dėl išlaikymo B.Čiplys bylinėjasi jau trečius metus.

K.Čiplienė pasakojo, kad jos uošvis manė atradęs kone aukso gyslą – esą sūnus su žmona dirba, augina vieną vaiką, tad pajamos turėtų būti pakankamos. Priteisti jis prašė 400 litų kas mėnesį.

Bet kaip turėjo tuomet nustebti B.Čiplys, kai teismo salėje išgirdo turintis ne vieną, o jau tris anūkus. Tiesa, anūkų jis irgi nepripažįsta.

„Teisėja tėvą klausia, kiek jis anūkų turi. O tėvas sako: jei turėčiau sūnų, tai turėčiau tris anūkus. Bet vaikų aš neturiu, vadinasi, neturiu ir anūkų“, – stebėjosi K.Čiplienė.

To nesupranta ir A.Čiplienė. Ji pasakojo paklaususi savo vyrą, nuo kada šis pradėjo taip galvoti, kad Evaldas – svetimo žmogaus, ne jo, sūnus. O šis atsakęs, kad nuo sausio ar vasario mėnesio.

Reikalavo atimti pavardę

K.Čiplienė prisiminė, kad posėdžio metu atsistojęs jos vyro tėvas aiškino, kad vaikų neturi, o tariamas sūnus jo nekenčiantis.

Tą patį savo ranka jis parašė ir teismui: „Vaikas ne mano 100 procentų, bet vaikas dėl to nekaltas.“

B.Čiplys gan išsamiai skunde aiškina, kad E.Čiplys ir A.Čiplienė į sostinę dėl DNR tyrimo nuvažiavo automobiliu anksčiau už jį ir papirko laborantes.

„Įsikibę laikosi mano pavardės. Ir dar tokio piktumo, žiaurumo – tegu arba bendrauja, arba moka pinigus“, – skunde rašo B.Čiplys reikalaudamas atimti iš sūnaus ir savo žmonos jo pavardę.

Jaunoji moteris pasakojo, kad uošvis turi visą teoriją, kaip esą buvo suklastoti tyrimai.

„Jis įtarinėja Evaldo mamą, esą šioji palaikė ryšius su vienu žmogumi. Taigi uošvis aiškina, kad mes tą žmogų nuvežėme į Vilnių, nuvedėme pas laborantes, sumokėjome ir jos pateikė šio žmogaus kraują tyrimams. Bet uošvis nežinojo, kad tas žmogus jau metai buvo miręs“, – kalbėjo K.Čiplienė.

Savo žmonos ir to žmogaus tariamus santykius B.Čiplys sueiliavo posmais, dailyraščiu suraitė ant tapeto antros pusės didžiulėmis raidėmis ir iškabino skelbimų lentose.

Į juos žvilgsnį metusi korespondentė šiurpo – beskaitant nuo tokių nešvankybių gali išvarvėti akys.

Vaikams – nemokamas maitinimas

Dabar ir tėvas, ir sūnus padavę apeliacinius skundus aukštesniam teismui. E.Čiplys siekia įrodyti, kad jis neprivalo išlaikyti tėvo, nepripažįstančio jo sūnumi, o B.Čipliui nepakanka jau priteistų 15 eurų.

Jis nori 100 eurų kas mėnesį ir motyvuoja tuo, kad E.Čiplys tokią galimybę turi, nes gerai uždirba, o jis iš pensijos nepragyvena.

K.Čiplienė tikina, kad teismo dokumentuose jos atostoginiai pinigai buvo nurodyti kaip vyro uždarbis – 511 eurų. Staliumi baldų įmonėje dirbantis E.Čiplys tvirtina gaunantis apie 460 eurų, K.Čiplienė yra slaugytoja ligoninėje.

„Ar tūkstančio eurų nesiekianti bendra suma – tokia didžiulė penkių asmenų šeimai?“ – klausė E.Čiplys.

Sūnui padovanojo dalgį

„Tėvas neturi darbo stažo. Nedirbo jis ir namuose. Viską tempė ant pečių mama. Paūgėjęs aš šienaudavau, o devintojo ar dešimtojo gimtadienio proga tėvas padovanojo dalgį“, – pasakojo E.Čiplys.

Jo motina dirbo buhaltere Jotainių pensione. Atsikėlusi iš ryto ji skubėdavo kelis kilometrus melžti karvių, paskui – į pieninę. Parlėkusi padarydavo ką nors valgomo ir dviračiu 8 kilometrus mindavo į darbą.

Užtat jos vyras girdavosi nedirbantis todėl, kad ūkiu rūpinasi, o per dieną laikraščius skaitydavęs.

Girto kaimynai jo nematydavę, tačiau namuose pasidarydavęs ir alaus, ir vyno.

Nekalbadieniai po porą mėnesių buvęs įprastas dalykas, bet dar baisiau būdavę, kai B.Čiplys imdavęs dantimis griežti, kumščius gniaužyti ir duris daužyti. Paklausta, ar vyras mušdavo ją ar sūnų, moteris nenoriai sako: „Visko būdavo. Yra ir šėręs, ir stūmęs, ir lauk išvaręs.“

Sako, kad gyvenimo su B.Čipliu gyvenimu nepavadinsi, bet nepasakoja, kad būtų prieš vaiką smurtavęs.

Tad kodėl ji kentėjo su B.Čipliu net 25 metus? A.Čiplienė sako: „Nežinau... Vis galvodavau, pakentėsiu, patylėsiu, gal viskas dar pasikeis į gera... Kartą pats pagrasino skirtis, tai net išsigandau, Evaldas dar buvo mažas...“ – atviravo A.Čiplienė, nuolat dūsavusi per sūnaus ir korespondentės pokalbį. Ji patikino, kad į svetimus, gink Dieve, nežiūrėjusi.

Ar nebaisu būdavo palikti sūnų su tokiu tėvu? „Ir baisu, ir nebaisu...“ – atsako.

E.Čiplys sakė nekart girdėjęs tėvo žodžius, kad seniai jau būtų išsiskyręs su žmona, jei nebūtų bijojęs mokėti sūnui alimentų.

Jis tikina, kad mama kentėjusi iš baimės, nes tėvas ne vieną kartą yra grasinęs, kad juodu užmuš, nukirs, namus padegs, o pats – pasikars. Buvo iškvietusi pareigūnus, bet po to tėvas jos į namus neleisdęs.

Pateikė melagingus duomenis?

E.Čiplys tikino, kad jo tėvas teismui pateikė melagingus duomenis, esą žemės turintis tik 0,23 hektaro, o iš tiesų Masiokų kaime – 2,19 hektaro.

„Uošvis aiškino, kad neturi nei šaldytuvo, nei skalbiamosios mašinos. Nuvažiavo seniūnijos darbuotojai, rado ir šaldytuvą, ir šaldiklį, o skalbiamoji mašina – pirtyje“, – kalbėjo K.Čiplienė.

Ji su vyru stebėjosi, kodėl gan geri, prieš 11 metų statyti ūkiniai pastatai įvertinti vos 39 eurais. Kas apskritai turtą vertino – teisėja?

Kažkodėl nurodyta, kad B.Čiplys gyvena atokiame kaimelyje, nors Garuckai – prie pat Ramygalos, šalia „Via Baltica“. Todėl turtas tokioje patogioje susisiekti vietoje, jų manymu, tikrai neturėtų būti taip nuvertintas.

O apeliaciniame tėvo skunde visas turtas iš viso išgaravęs, kur dingo žemė, namas – neaišku nei sūnui, nei motinai.

E.Čiplys pasakojo, kad išvažiuodami jie paliko nemažai technikos. Kai tėvas ją išparceliavo, pinigus išleido, malkas sukūreno, tuomet pradėjo ieškoti būdų kitaip iš jų pasipelnyti.

„Iki 40 metų, kol vedė, gyveno iš tėvų, vėliau – iš mano mamos. O dabar nori iš manęs gyventi“, – apmaudo neslėpė E.Čiplys.

„Man reikia pinigų“

E.Čiplys su žmona stebėjosi tėvo užmojais – maistui jis per mėnesį išleidžiantis 60 eurų, dar 8 eurus drabužiams, 10 eurų – batams, 30 eurų jam būtina būstui kaime ir vasarą išlaikyti, dar 10 eurų – ūkio išlaidoms, higienos priemonėms – 8 eurų.

Teisme B.Čiplys tikinęs, kad kas mėnesį už 15 eurų perkantis vaistų, tačiau vaistinės čekiai rodantys, kad iki 8 eurų ir kas 4 mėnesius.

Viską sudėjus, išeina apie pus-antro šimto – šiek tiek daugiau negu jo pensija.

Bet dar 100 eurų reikalauja iš sūnaus. Matyt, jo skunde nurodytiems „kitiems būtiniems poreikiams“ patenkinti.

„Kokie dar kiti būtini poreikiai, jei čia įskaičiuotas maistas, vaistai, būsto išlaikymas, net batai kas mėnesį?“ – klausė K.Čiplienė.

Ji pasakojo, kad bandė bendrauti su uošviu. Jos neišgąsdino nei baisi viryklė, nei peiliu subadytos ar kirviu sukapotos durys – labiausiai išgąsdino jo žodžiai apie gimusią dukrytę: „Mergaitė – ne vaikas, į sieną – ir pro duris.“

Neįtikdavusios ir jų lauktuvės – duona, kruopos. Uošvis pareiškęs, kad to gali ir pats nusipirkti.

Iki Lenkijos jis važiavęs pirkti juodų bulvių. Už kelionę sumokėjęs 200 litų, bet pirkti jų negavęs, todėl parsivežė tik keturias – gautas dovanai.

Ir vėliau, jau padavus ieškinį, kai bandė pasikalbėti, B.Čiplys pareiškęs aiškiai: „Man reikia pinigų.“

Svetimi vaikai – vienodi

Korespondentei B.Čiplys tvirtino, kad Evaldą nežmoniškai mylėjo, juo rūpinosi. Net kai Evaldas jau buvo pilnametis ir užtrukdavo namo sugrįžti, jis nuo kelio nesitraukdavęs, vis laukdavęs.

Per tą didžiulę meilę sūnui vyras ir į darbą nėjęs, todėl neužsidirbęs geros pensijos. Tam pritrūkę 12 metų.

Paklaustas, kodėl gi sūnaus neleido į darželį, argumentavo: „O kas nuves, parves, jeigu abudu dirbsime?“

Kai berniukas pradėjo lankyti mokyklą, vieno namuose taip pat negalima buvę palikti – esą juk nežinai, kas vaikui gali nutikti.

Kai žmona su sūnumi išsikraustė, jis likęs vienas pradėjęs mąstyti, kad visko gali būti, gal sūnus visai jam ne sūnus. Jis tvirtina tą patį – DNR tyrimo laborantės buvo sūnaus papirktos, todėl prašo teismą skirti antrą tyrimą Panevėžyje.

Paklaustas, ar ir dabar myli sūnų, B.Čiplys jau tvirtino kitaip: „Kaip begaliu mylėti, jei ne mano vaikas? Svetimi vaikai – visi vienodi.“

Tad už skriaudą kažkas turi kompensuoti: sūnus arba žmona. Jei sūnus yra sūnus, jis privalantis mokėti po 100 eurų, jei ne sūnus – tuomet jis ketina bylinėtis su A.Čipliene ir prisiteisti kompensaciją už tai, kad buvo apgautas ir augino svetimą berniuką.

Paklaustas, o gal nenori su Evaldu dalytis namo ir žemės sklypo, tarė: „Taip.“ Dėl eiliuotų šlykštynių B.Čiplys irgi nesigynė: „Mane šmeižia, su mėšlu maišo, pelę į sriubą įmetė, tai kodėl aš turiu tylėti?“

B.Čiplys prisipažino, kad ir daugiau tokių „šedevrų“ yra prirašęs.

Ieškinyje nurodyti 10 eurų batams jam atrodo visai normalu, nes perkantis naujus kiekvieną mėnesį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.