Supleškėjus Vilniaus ugniagesio namams kolegos parodė, ko yra verti

Turbūt būtų sunku patikėti, kad svajonių darbovietė galėtų būti Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kur atlyginimai maži, o pavojus didelis. Kiekvienas ugniagesys turi ieškotis papildomo darbo, kad išmaitintų šeimą. Bet ugniagesiai turi tai, ko pristigtų daugeliui kolektyvų, – jie vieningi kaip kumštis.

Ernestas – ne iš tų, kuriems lengva prašyti pagalbos.<br>PAGD ir feisbuko nuotr.
Ernestas – ne iš tų, kuriems lengva prašyti pagalbos.<br>PAGD ir feisbuko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė, Asta Martišiūtė

2017-02-27 10:17, atnaujinta 2017-04-08 23:22

Kai supleškėjo vieno Vilniaus ugniagesio namai, net ir jo nepažįstantys kolegos sumetė pinigų naujų statybų pradžiai. Be to, jau kooperuojamasi į darbo brigadas pagalbai statybose. Ugniagesiais, kuriuos, kaip jie patys sako, palaiko vienybė, domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistė Asta Martišiūtė.

Išgelbėjo mylimą katiną

Sudegę ar apdegę namai – ugniagesių kasdienybė, tačiau dar labiau nepavydėtinas jausmas matyti sudegusius savo namus, supleškėjusius asmeninius daiktus. Kas nespėjo sudegti, nuo didelio karščio susilydė, o ko nespėjo pagriebti ugnies liežuviai, permirko vandeniu. Jauno Vilniaus ugniagesio Ernesto Snežko namai, kur jis gyveno su tėvais ir broliu, po gaisro nuniokoti nepataisomai, juos lieka tik nugriauti.

„Man paskambino tėtis ir pasakė: tik nesijaudink, neišsigąsk, bet dega mūsų namas. Sėdau į mašiną ir atskubėjau prie namo. Čia viskas buvo įsiliepsnoję, stovėjo 5–6 ugniagesių cisternos. Atvažiavau, o policija nenorėjo praleisti, sakau – čia mano namas dega. Buvo visiškas šokas, kaip be galvos, kvailai puoliau į namus, nors matau, kad visi sveiki, net mano labai mylimą katiną išgelbėjo. Per gaisrus matau, kaip žmonės reaguoja, iš šalies atrodo labai keistai, bet kol pats nepatiri, nežinai, koks čia jausmas“, – pasakojo namus praradęs ugniagesys E.Snežko.

Ne ką lengviau buvo ir ugniagesio kolegoms, kurie, atvažiavę gesinti gaisro, tik vėliau sužinojo, kad dega kolegos namas. Po šio įvykio interneto portaluose pasipylė anoniminės pašaipos.

„Ugniagesys, turėjo žinoti, kad taip gali būti... Komentuoja nežinodami, kad drausti tokį namą yra praktiškai neįmanoma, nes jokios draudimo kompanijos nenori imtis tokios atsakomybės. Namas yra 1940 metų statybos, medinis, 3 šeimos, 3 kaminai. Jei neklystu, viena draudimo kompanija sakė, kad draudžia tik nuo 1960 metų statybos“, – pasakojo E. Snežko.

Kolegos susitelkė lyg kumštis

Nelaimės akivaizda kitą gali nuvaryti į neviltį arba įpūsti viltį. Ugniagesiui, praradusiam namus, kolegos iš karto ištiesė pagalbos ranką. Prisidėjo visi, net ir žmonės iš kitų ugniagesių komandų, kurie E.Snežko nepažįsta. Kas siūlė statybinių medžiagų, kas pagyventi gaisrinėje ar net suremontuoti automobilį.

„Iš karto, kitą pamainą po gaisro aptarėm, kaip galim padėti, ir nutarėm, kad kiekviena pamaina surenka, kiek kas gali. Taip pat elektroniniu paštu išsiuntėm laiškus kitoms komandoms, gal jie gali padėti mūsų kolegai“, – pasakojo Vilniaus 4 ugniagesių komandos pamainos vadas Edmundas Petkevičius.

Galiausiai į pagalbos paieškas įsitraukė visas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. O užjaučiančių yra daugiau, nei tų, kurie smerkia ar tyčiojasi, padeda ir ne Lietuvoje gyvenantys tautiečiai.

„Elektroniniu paštu sulaukiame laiškų iš Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Žmonės klausia, kaip gali padėti. Pagalba yra ne vien iš Lietuvos žmonių. Galim tik padėkoti visiems, kurie suvokia, kad nelaimė gali ateiti ir į ugniagesio namus, ir pagalbos tikrai nepagailėjo“, – dėkojo Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovė Vida Šmigelskienė.

Patys ugniagesiai tikina net negalėję pasielgti kitaip ir kolegos palikti bėdoje.

„Širdis džiaugiasi. Mes kitiems padedam ir kažkaip žmonės tai vertina, ištiesia ranką. Ugniagesys nėra ta profesija, kai galima savo lėšomis namą atstatyti“, – tikino Vilniaus 4 ugniagesių komandos viršininkas Arūnas Kosčicas.

Patys ugniagesiai juokauja, kad buvusių gaisrininkų nebūna. Jeigu perėjai krikštą, esi įšventinamas į ugniagesius visiems laikams. Ir nuo tada galioja taisyklė – vienas už visus ir visi už vieną.

Jeigu kada pamatysite ugniagesį nevalytais batais, nesistebėkite, mat prieš eidami į darbą jie niekada nesivalo batų, nes tiki, kad tada diena bus sėkminga. O jeigu norite palinkėti ugniagesiams sėkmės – palinkėkite sausų rankovių.

***

Jei norite ir galite paaukoti ugniagesio gerovei:

Sąskaitos papildymas

LT774010051001183574

Ernestas Snežko

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.