Tėvams tada nerūpėjo, kad policija kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojais iš namų išsiveža net keturis mažamečius vaikus, iš kurių vienas, Vinco brolis, su protine negalia.
„Iki šiol prisimenu, kaip grįžau į namus iš paruošiamosios, vadinamosios nulinės klasės, ir kieme pamačiau policiją.
Pareigūnai mus, mažus vaikus, išsivežė iš geriančių tėvų šeimos. Jiems tada nerūpėjo nei kur mus veža, nei kas mūsų laukia“, - prakalbo šilto ir šalto matęs Vincas, kuriam tada buvo vos šešeri, o neįgaliam broliukui - treji.
Tėvai iki šiol girtauja
Augęs vaikų globos namuose Vincas teigė išmokęs savarankiškai kabintis į gyvenimą. Ypač jam padėjo globos namuose iki šiol dirbanti meiliai Vinco vadinama kūma Audra Aniulienė.
„Paauglystėje buvau ne itin sukalbamas. Man patinka, kai viskas vyksta pagal mane, todėl gana dažnai dėl to kildavo pykčių. Labai mėgstu viską kritikuoti.
Vis dėlto džiaugiuosi, kad mano kūma man padėjo. Ji išmokė mane, kaip reikia gyventi, kokių klaidų nedaryti“, - aiškino vaikinas.
Girtaujančioje šeimoje augę keturi vaikai skirtingai kuria savo likimus. Vyriausieji brolis ir sesė buvo įvaikinti, pastaroji jau turi savo šeimą, o Vincas kartu su trejais metais jaunesniu neįgaliu Kęstučiu taip ir nebuvo paimti globėjų ar įtėvių.
„Balandžio mėnesį man suėjo 18. Nuo tada gyvenu Šiaulių sporto gimnazijos bendrabutyje. 15-metis brolis liko gyventi vaikų namuose. Jis turi protinę negalią. Su juo palaikau ryšį, labai nerimauju dėl jo ateities. Man jis labai svarbus. Nenoriu palikti jo vienišo.
Stengiausi aplankyti ir biologinius tėvus. Per šv. Velykas buvome nuvykę, tačiau savo įpročių jie nepakeitė. Geria taip, kaip ir anksčiau.
Manau, kad jiems jau ir nebeįmanoma pakeisti gyvenimo būdo“, - kalbėjo Vincas.
Globos namuose jautėsi saugiau
Vis dėlto jis prisipažino, kad augti globos namuose buvo gerokai saugiau negu su girtaujančiais tėvais. „Mes nebuvome mušami, tačiau trūko priežiūros ir meilės.
Tėvai būdavo nuolat girti. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl mes buvome paimti iš šeimos. Ten buvo labai prastos sąlygos.
Prisimenu tą dieną, kai mus pareigūnai atvyko pasiimti. Kieme pamačiau policijos mašiną, netrukus į ją buvome susodinti ir išvežti.
Nebuvo sunku palikti namus. Jaudulio, žinoma, būta, tačiau niekada neliūdėjau, kad augau vaikų globos namuose. Esu laimingas, kad toje aplinkoje galėjau tobulėti ir jaustis saugiai“, - aiškino šiaulietis.
Sportuoja ir gamina
Nuo pat penktos klasės berniukas pradėjo sportuoti. Kūmos įkalbėtas prasmingai leisti laiką, jis ėmė lankyti lengvąją atletiką ir iki šiol yra savo srities profesionalas.
Šiauliuose vaikinas ne kartą užėmė pirmąją vietą, gavo medalius bei diplomą. Varžybose visos Lietuvos mastu Vincas yra užėmęs antrąją ir trečiąją prizines vienas.
„Kiekvieną dieną aktyviai sportuoju. Baigiau 11-ąją klasę, kitais metais laukia paskutiniai mokslo metai.
Ateityje taip pat norėčiau sportuoti. Tikiuosi, galimybės man tai leis. Norėčiau galvoti ir apie darbą. Nors gaunu šiokias tokias išmokas, vis dėlto darbo labai reikia.
Laisvalaikiu aš mėgstu gaminti. Norėčiau būti virėju. Neturiu kažkokio išskirtinio patiekalo, kuriuo galėčiau nustebinti svečius, tačiau jei randu man patinkantį receptą, visada jį išbandau.
Jei jis sudėtingesnis, paprašau pagalbos, jei ne - pagaminu pats“, - kalbėjo Vincas.
Kūma negaili gerų žodžių
Ką veiks ateityje, Vincas nežino, tačiau yra beveik įsitikinęs, kad gyvens Lietuvoje, kurioje gimė ir augo. Vaikystė, praleista valstybinėje įstaigoje, kaip teigė pats Vincas, jam suteikė tvirtumo ir žinojimo, kad tik pats gyvenime gali pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Jam antrino ir Kuršėnų globos namų auklėtoja A.Aniulienė, kuri Vincuką prisimena kone nuo pat pirmosios jo gyvenimo dienos, praleistos vaikų globos namuose. Iki šiol gana dažnai susitinkantys jiedu neslėpė šiltų jausmų.
„Vincas yra tas vaikas, kuris visada šneka, atvirauja. Jei kas nors kelia nerimą, paklausia. Dabar man svarbiausia, kad jis gyvenime eitų tinkamu keliu, nenukryptų ten, kur nereikia.
Jis turi žinoti, kad negalima gyventi nei iš pašalpų, nei iš paramos. Būtina dirbti, siekti užsibrėžtų tikslų ir nesiliauti tobulėti“, - kalbėjo A.Aniulienė.
