Natalija mielai sutiko papasakoti, koks jos akimis atrodo gyvenimas Lietuvoje ir koks jis Rusijoje. Šį kartą mūsų šalyje apsidairyti moteris turėjo visą mėnesį laiko. Laiko turi, nes šiuo metu ieškosi naujo darbo.
Seniau dirbo administratore viename restorane: tvarkydavo jo buhalterinius reikalus, dirbo su tiekėjais, vesdavo renginius ir rūpindavosi lankytojais. Pasak Natalijos, viešojo maitinimo įstaigų kultūra Rusijoje nėra taip išsivysčiusi, kaip Lietuvoje. Ten mažai žmonių gali sau leisti vakarais nuolat valgyti kavinėse – daugelis jose lankosi tik ypatingomis progomis. Pakako to, kad pastato savininkai pakeltų nuomos kainą, ir įmonė, kurioje dirbo Natalija, bankrutavo.
„Rusijoje dabar krizė, darbą susirasti sunku, ypač mažesniuose miestuose. Ieškau įvairių darbų prekybos srityje, bet nieko tinkamo nerandu. Pirkėjų nedaug, dauguma jų ieško kuo pigesnių prekių, taigi naujų darbuotojų nelabai kam reikia. Į paprastos pardavėjos pareigas dar nepretenduoju, norėtųsi rimtesnės pozicijos. Bandau save raminti, kad dar palūkėsiu, ir tada atsiras būtent ta darbovietė, kuri man geriausiai tiks. Bet gali būti ir taip, kad nieko rimtesnio neradusi eisiu dirbti pardavėja“, – apie paprastų rusų kasdienybę pasakojo Natalija, po mokyklos baigimo Pedagoginiame universitete įgijusi ekonomikos mokytojos specialybę.
Pasak jos, Maskvoje ir kituose didžiuosiuose miestuose su darbų paieška paprasčiau, nors ir ten ne kiekvienas randa tai, ko nori. O ji, Rusijos mastais žiūrint, gyvena nedideliame mieste Vladimire.
Jame – 350 tūkstančių gyventojų, atstumas iki Maskvos – 180 km. Vladimiras priklauso vadinamajam Aukso žiedui – senų, istoriškai svarbių miestų grupei – ir yra mielai lankomas kinų, japonų turistų.
Vladimiras, pasak Natalijos, Rusijos mastais yra provincijos miestas. Seniau jame veikė keturios didžiulės gamyklos, vien traktorių gamykloje dirbo apie 20 000 žmonių. Dabar visos jos uždarytos, taigi darbo vietų žmonėms labai trūksta.
Daug rusų verčiasi sunkiai, kasdien parduotuvėse ieško akcijų. „Žinoma, ir Lietuvoje tokių žmonių nemažai, tad abiejų šalių ekonominę padėtį palyginti sunku. Neseniai po dviejų dienų pertraukos nuėjau į vieną jūsų parduotuvę ir pamačiau, kad per tas dvi dienas kelios prekės jau pabrango! Bet taip pat gali nutikti ir Rusijoje. Neseniai pabrango kuras, kuris iki šiol pas mus buvo laikomas pigiu, juk jis mūsų šalyje išgaunamas“, – pasakojo Natalija.
Ji sakė, kad jai kainos mūsų parduotuvėse atrodo aukštos (kai piniginis vienetas dar buvo litas, jos gąsdino mažiau), o lietuviams kainos Rusijoje atrodytų žemos. Tačiau taip yra todėl, kad skirtingos žmonių pajamos. Jei Rusijos gyventojas gautų lietuvišką minimalų atlyginimą, apie 350 eurų į rankas, galėtų jaustis gerai uždirbančiu.
Rusijoje minimalus atlyginimas šiuo metu yra 11 000 rublių, tai yra, maždaug 150 eurų (1 euras šiuo metu prilygsta 73 rubliams). Tiesa, netrukus jis turėtų kiek padidėti. Nemaža dalis dirbančiųjų gauna ne minimumą, bet vis tiek mažai – apie 15 000 rublių (203 eurus), ir jau laikoma, kad jiems neblogai sekasi. Žinoma, yra ir turtuolių, bet jų – labai mažai, lyginant su tuo, kiek yra pensininkų ir bedarbių, kuriems išsiversti sunkiausia.
Baiminasi dėl ateities
Nemaža rusų pajamų dalis, suprantama, atitenka komunaliniams mokesčiams. Gyvenant 1 kambario bute mokesčiai žiemą gali siekti 3000 rublių (40 eurų), o gyvenant 3 kambarių bute – 7-8 tūkstančius rublių (95-110 eurų). „Ir tuos mokesčius dar žada didinti. Žmonės bijo, kaip reikės gyventi toliau“, – atsiduso Natalija. Tačiau pridūrė, kad situacija Rusijoje nėra visiškai bloga: žmonės kažkaip randa galimybių ir vaikus į būrelius vedžioti, ir nukeliauti į užsienį.
Žavi moteris prisipažino, kad dabar ji yra priversta taupyti. Gyvena viena, ir kai būna ypač sunku, per savaitę išsiverčia su 350-500 rublių (5-7 eurais) pačioms būtiniausioms išlaidoms.
Atkeliavusi į Lietuvą Nataliją sako, kad čia jai jaučiasi, kad yra tikroje Europoje. Ypač, jos akimis žiūrint, europietiško vaizdo senamiesčiui suteikia lauko kavinės ir jose su kompiuteriais sėdintys jauni žmonės. Rusijoje jaunuoliai nebent vakarais nueina į barus, o ir su lauko kavinėmis padėtis prasta.
Kad būtų galima įrengti lauko kavinę Rusijoje, reikia gauti daugybę leidimų, tad jų yra tik viena kita. O ir tos dažniausiai likusios iš senų laikų, su specialiai suprojektuota aikštele ir standartiniais skėčiais virš lankytojų galvų. Taigi, pavyzdžiui, sostinės Vilniaus gatvė, kurioje – daug originalių lauko kavinių, kai kurios jų dar ir pasipuošusios gėlėmis, Nataliją žavi ir simbolizuoja jai tikrą Europą. Prie šio įspūdžio prisideda ir graži Vilniaus architektūra.
O štai mūsų parduotuvės jos nestebina – įvairiausių prekių apstu ir Rusijoje, nemažai jų ir panašios į mūsiškes. Tik jai labai patinka lietuviškas pienas, kurio skonis atrodo natūralus, o ne dirbtinis, kaip gimtinėje.
Kava Lietuvos kavinėse Natalijai atrodo brangi net turint omenyje tai, kad lietuviški atlyginimai gerokai didesni už rusiškus. Kavai ji linkusi taupyti, net kai draugas lietuvis ir siūlosi pavaišinti. Taip pat jai labai gąsdinančiai atrodo Vilniaus visuomeninio transporto bilietų kainos (turistui bilietas kainuoja 1 eurą). Vladimire vienkartinis bilietas kainuoja 20 rublių (27 euro centus) ir tai vietiniams atrodo labai brangu.
Apie politiką – paprastai
Ką Natalija pasakys apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną? Ji sakė, kad daugiau nebuvo iš ko rinktis, taip jis ir tapo prezidentu, nors šiaip jau jai norėjosi permainų. Tačiau žmonėms politika nelabai rūpi, jie tik galvoja, kaip išgyventi.
Daugelis paprastų rusų susidarę įvaizdį, kad politikai jais nesirūpina, kad jiems rūpi tik savi interesai. Be to, Rusija didžiulė, ją sudaro 85 skirtingi regionai, ir valdžiai sunku visus sužiūrėti. Štai Tatarstano vietinė valdžia yra suėmusi kontrolę į savo rankas, vyksta daug statybų, kuriamos naujos įmonės, o daugelis kitų regionų gyvena kukliau. Ypač sudėtinga padėtis mažuosiuose miesteliuose – Natalijos supratimu, juose žmonės verčiasi dar sunkiau, nei Lietuvos kaimuose.
O ar gali būti, kad galingoji Rusija užkariaus Lietuvą? Natalija skubėjo tokias baimes paneigti: „Tai visiška nesąmonė, nieko mums iš jūsų nereikia! Jokių kalbų apie norą prisijungti Pabaltįjį Rusijoje negirdėti, joje ir be to užtektinai bėdų. Gal jūsų baimės kyla dėl to, kad Rusija užėmė Krymą, tačiau ten situacija buvo kitokia. Vietinių rusų buvo daug ir jie norėjo prisijungti prie Rusijos. Tikriausiai galvojo, kad prisijungus bus geriau, o iš tikrųjų dabar centrinėje Rusija padėtis sunki“, – aiškino atvykėlė.
Neatrodė, kad santykiai bus rimti
Natalija Lietuvoje lankosi ketvirtą kartą. Vizą, kad galėtų čia lankytis, gauti jai gana sudėtinga, yra nemažai reikalavimų. Be to, vienkartinė viza Lietuvos ambasadoje kainuoja tiek pat, kiek daugkartinės vizos kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių ambasadose, tad vizą perka ne iš Lietuvos ambasados.
Šiuos reikalus Natalija tvarko, padedama savo draugo vilniečio Dainiaus. Jis – UAB „Auksinė idėja“, teikiančios dujinių katilų montavimo ir priežiūros paslaugas, vadovas. Pora susipažino Graikijoje prieš ketverius metus, kur abu poilsiavo kartu su draugais. Pradžioje neatrodė, kad ši pažintis gali būti rimta – juos skyrė didelis atstumas, be to, Natalija už Dainių beveik dešimčia metų vyresnė. Visgi nusprendė viens kitą aplankyti, po to išvyko kartu atostogauti.
Pora kartu jau ketverius metus. Internetu bendrauja intensyviai. Gyvai susitinka du tris kartus per metus, kartu yra ir keliavę po užsienį.
Gal moteris pasvarsto galimybę ir atsikraustyti pas mylimąjį iš Rusijos į Lietuvą? Ji sakė: „Tikrai ne. Bendrų ateities planų nekuriame, tiesiog bendraujame ir džiaugiamės dabartimi. Mums kartu tikrai gera.“
