Šią istoriją mums papasakojo Laimos sesuo Jovita, kuri buvo labai susirūpinusi: „Nebežinau, kur kreiptis ir ką daryti. Mano sesuo jau 24 metus gyvena su tironu. Ji man telefonu vis verkia, kaip jai su vyru blogai, bet kažką daryti bijo. Vyras uždirba daug daugiau, nei ji, taigi grasina, kad sumokės advokatui ir visi teismo sprendimai bus jo naudai, o ją teismas gal net pripažins neveiksnia.“
Kai Laima su Tomu susituokė, viskas atrodė ne taip blogai, nors ir tuomet vyras vis demonstravo esantis aukštesnės kastos nei ji ir jos giminės. Šaipėsi iš Jovitos, kad toji liko gyventi kaime, o iš Laimos – kad ji nebaigusi mokslų, nors jis ir pats baigęs tik „technikumą“. Po to kelis metus studijavo teisę, jos nebaigė, bet dabar nevengia aplinkinių tuo gąsdinti.
Kai kurie vyro poelgiai Laimos artimiesiems atrodydavo labai keisti, tarkim, kartą jis tiesiog apsisuko ir išvažiavo, nes patiekalas buvo patiektas ne su tos rūšies majonezu, kuri jam patinka. Kartą atsisakė važiuoti į giminaičio laidotuves, neva žmona ne tokiu tonu jo paklausė, kada jie galėtų išvažiuoti, nors šalia buvusiai seseriai tas tonas atrodė visiškai normalus.
Kuo toliau, tuo blogiau viskas atrodė. Vyras nuolat vadina žmoną „durnele“, „nevykėle“ ir kitokiais negražiais žodžiais ir akcentuoja, kad be jo ji prapultų. Be to, jis uždirba daug daugiau nei ji, sau leidžia pirkti viską, ko nori, o moteriai ir dukrai pinigų neduoda. Tiesa, dukros jis taip nepuldinėja, didžiąją savo blogos nuotaikos dalį išlieja ant žmonos.
Kelis kartus ją yra ir kumščiais puolęs, o porą kartų net pradėjo smaugti. Vieną sykį tą daryti ėmė, kai susinervino, jog žmona, plaudama namie grindis, paprašė, kad jis atidarytų duris. Tiesa, primušęs žmoną Tomas veždavo ją apsipirkti, kad labai nepyktų.
Kitą sykį jis Laimą smaugti pradėjo, kai ji paprašė kelių eurų dukrai į mokyklą. Tuomet Laima buvo beprarandanti sąmonę, o ją išgelbėjo pas ją viešėjusi mama. Tąsyk moteris nebekentėjo ir iškvietė policiją, o vyrui buvo uždrausta porą mėnesių prie žmonos artintis.
Po to jis fiziškai nebesmurtauja, tačiau nuolat moteriai dėl visko priekaištauja, ją koneveikia ir vadina niekam tikusia. Be to, jis skaito jos sms žinutes, žino, kada ji kur yra, tad, matyt, jos telefone yra įdiegęs kažkokią sekimo programėlę.
Nuo gyvenimo nuolatinėje įtampoje moteriai prasidėjo panikos priepuoliai. Ji seseriai prisipažino, kad normaliai namie jaučiasi tik tada, kai nėra Tomo, o kai jis netoliese, ji neranda sau vietos. Dėl to jis netgi sako, kad panorėjęs galėtų įrodyti, jog žmona yra psichiškai neįgali.
Laima tikrai norėtų išsiskirti, bet niekaip nesiryžta to daryti, nes jie kartu pasiėmę būsto paskolą, kurią baigti mokės per keletą metų, be to, moteris bijo netekti dukros. Kadangi ji pati dirba siuvėja su individualios veiklos pažyma ir darbo kartais turi, kartais ne, o vyro pajamos gerokai didesnės ir stabilios, ji tikrai bijo, kad teismas dukrą priteis jam. Juo labiau, kad Tomas nemalonus, tik bendraudamas su žmona, o jo bičiuliai ar bendradarbiai laiko jį šauniu patikimu vyriškiu.
„Man atrodo akivaizdu, kad sesuo dabar kenčia psichologinį ir ekonominį smurtą, bet kaip tai įrodyti? Be to, sesuo bijo kreiptis į policiją, nes kai apie tai sužinos vyras, ji gali dar labiau nukentėti“, – guodėsi Jovita.
Kaip išsiskirti su smurtautoju?
Nevyriausybinės organizacijos „Vilniaus moterų namai“ konsultantės patikino, kad į jų organizaciją ir galėtų kreiptis istorijos herojė arba jos sesuo, kad tiksliau sužinotų, kaip elgtis panašiose sudėtingose situacijose. Be „Vilniaus moterų namų“, Lietuvoje veikia dar 16 specializuotos pagalbos centrų, besirūpinančių smurtą artimoje aplinkoje patiriančiais žmonėmis. Visą jų sąrašą rasite čia.
„Vilniaus moterų namuose“ ir kituose centruose moterims patariama, ko jų situacijoje reikėtų imtis. Jas nemokamai konsultuoja teisininkai bei psichologai. Jie ir padeda geriau susigaudyti, kaip elgtis toliau.
Dėl moters patiriamo smurto į pagalbą teikiančią organizaciją gali kreiptis ir jai artimas žmogus, kaip, šiuo atveju, sesuo, bet visgi organizacijos atstovai vėliau mėgins susisiekti su pačia moterimi ir sužinoti, kaip situaciją mato ji. Auka turi norėti pokyčių ir imtis veiksmų – vien artimieji už ją situacijos nepakeis.
Smurtą patiriančios moterys dažnai jaučiasi bejėgės, nemato jokių išeičių iš susiklosčiusios situacijos, taigi artimųjų palaikymas ir padrąsinimas joms labai reikalingas.
Iš tiesų psichologinis smurtas sunkiai atpažįstamas ir policijos pareigūnai dažnai nereaguoja į tokius iškvietimus. Aptariamoje situacijoje galbūt būtų galima surinkti įrodymų apie moters patiriamą psichologinį smurtą ir tuomet jau kreiptis į policiją.
Pavyzdžiui, galima į diktofoną įrašyti vyro plūdimąsi, užfiksuoti jo siųstas grasinančias ar žeminančias sms žinutes, pateikti liudytojų parodymų. Kuo tokių įrodymų bus surinkta daugiau, tuo geriau. Tuomet bus galima pradėti skyrybas dėl sutuoktinio kaltės. Tokie kreipiniai, kaip „durnelė“ ar „nevykėlė“, tikrai gali būti laikomi psichologinio smurto įrodymais.
Kai kreipiamasi į policiją, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, o tada galima inicijuoti skyrybas dėl sutuoktinio kaltės. Be to, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas, moteris gali prašyti kardomosios priemonės, kad vyras būtų iškeltas iš gyvenamojo būsto ir negalėtų artintis prie jos bei vaikų. Vaikai, kurie auga tokioje aplinkoje, taip pat laikomi nukentėjusiais nuo smurto.
Teismas, kuris spręs skyrybų klausimus, turėtų atsižvelgti į tai, kad vyras smurtavo, tad vaiko jam atiduoti neturėtų.
Beje, skyryboms reikėtų ruoštis, nieko apie tai smurtautojui neaiškinant – geriausia, jeigu jis apie tai sužinos tik tada, kai policijai jau bus pateiktas ieškinys. Kai toks vyras sužino, kad žmona ruošiasi skyryboms, jis gali pradėti dar labiau siautėti, pajutęs, kad nebeturi ką prarasti.
