Festivalio organizatoriai norėjo įteikti atminimo dovanas į Lietuvą atvykstančioms žvaigždėms. Tema kūrybai buvo laisva, bet prieš piešdamas A.Kriščiūnas pasidomėjo, ką mėgsta jo personažai, kuo domisi.
„Radau informacijos, kad Rita Ora niekur nekeliauja be tabasko padažo, o kaip moteris ji – karšto būdo, todėl paveikslo pavadinimas ir siužetas „Deadly Hot“ (liet. „mirtinai karšta“) atitiko jos įvaizdį. G.Ezra – jautrus ir šiltas žmogus, kokių reta šiame šaltame pasaulyje, jis daug keliauja, o mėgstamiausias George’o personažas – meškiukas Pedingtonas“, – apie detales jo paveiksluose kalbėjo A.Kriščiūnas.
Kiekvienas A.Kriščiūno paveikslas turi istoriją, bet, pasak autoriaus, jos pasakoti jis neturėtų – tegu žiūrovas pats ją susikuria. Paveikslas yra tarsi veidrodis – jame stebėtojas mato savo atspindį, todėl ir supratimas būna skirtingas.
„Kartais tas pats paveikslas paveikia visai skirtingai. Pavyzdžiui, „Red Ship“, kuriame pavaizduota mergaitė, einanti per ledynus, o jai iš paskos seka milžiniškas raudonas ledlaužis: vieni tai supranta kaip grėsmingo pasaulio, galinčio sutriuškinti mažą žmogų, simbolį.
Kiti sako, kad tai istorija apie besibaigiančią vaikystę, kai sugriūva pasakų pilys ir pradedi matyti aplinkui esantį žmonių šaltį. O vienas stebėtojas paveikslą suprato kaip komunizmo grėsmę. Neprieštarausiu – tegu kiekvienas atranda savo prasmes“, – sakė A.Kriščiūnas.
Vyras piešia nuo vaikystės. Polinkį į meną jis jaučia visą gyvenimą. Buvusio grupės „Foje“ būgnininko talentas – įvarialypis. Jis muzikantas, fotografas, iliustratorius, dailininkas. O jo mintys apie gyvenimą, kurias A.Kriščiūnas pastaraisiais metais publikuoja feisbuke, tapo įkvėpimu kitiems.
„Pastaruoju metu vis labiau save suprantu kaip žmogų, bandantį gyventi su visa jėga. Darantį tai, kas teikia džiaugsmą man ir kitiems. Besistengiantį pajusti akimirkos grožį ir laikinumą“, – aiškino menininkas.
Nuo muzikos jis taip pat nenutolsta. Prieš metus su kitais dviem buvusiais „Foje“ nariais ir nauju vokalistu jis subūrė grupę „Kiti kambariai“.
Muzikantais repetuoja, rengia koncertus.
Tikroji akademinė A.Kriščiūno specialybė – inžinierius, bet meniškas vyras niekada juo nebuvo, nes jau baigdamas universitetą ėjo visai kita kryptimi. Diplomas guli kažkur stalčiuje, o jis vis dar mokosi ir atlieka praktiką gyvenimo universitete, kurį pats vadina praeinančio laiko akademija.
„Inžinieriumi tapau paklausęs tėvų patarimo, esą tai bus gera specialybė, garantuosianti stabilias pajamas.
Ir nesigailiu, kad tiek metų praleidau mokydamasis aukštosios matematikos, fizikos ir medžiagų atsparumo, – tai buvo geros smegenų pratybos. Išmokau vidinės drausmės, kuri laisvam menininkui yra būtina, jei nenori nugarmėti į tinginystės liūną“, – neslėpė A.Kriščiūnas.
Pasiteiravau jo, ar prie savo veiklos negalėtų pridėti dar vienos specialybės ir tapti mokytoju? Menininkas patikino turintis per mažai kantrybės aiškinti paprastus dalykus. Geriau tą laiką ir jėgas jis skirsiąs darbui.
„Bet man patinka būti su žmonėmis ir kalbėtis apie amžinai aktualius klausimus: laimę, gyvenimą ir mirtį.
Klausytis žmonių istorijų ir patirčių, dalytis jomis – štai tik toks galiu būti mokytojas“, – papildė menininkas.
Rugsėjo pabaigoje jis su gyvenimo drauge Jurga Baltrukonyte ir jųdviejų aštuonmete dukra Paula vėl išvyks į Kanarų salas. Iki kitos vasaros.
