Johnas, išsivysčius kraujagyslinei demencijai, susijusiai su jo turėtu pirmojo tipo diabetu, gulėjo ligoninėje, todėl jo vaikams nekilo klausimų, kodėl jo nėra per Kalėdas.
Žinią pranešė tik po švenčių
Žinią apie tėvo mirtį vaikams Kalli pranešė šių metų sausio 2 d. Moteris teigė, kad buvo labai sunku nepasakyti vaikams tiesos iš karto. Tačiau ji nenorėjo, kad Kalėdoms jiems asocijuotųsi su tokiu siaubingu dalyku.
Berniukus, linkinčius tėvui linksmų Kalėdų, galima išvysti jaudinančiame video įraše, nufilmuotame jau po jo mirties.
Johnas, kuris laukė kasos ir inksto persodinimo, pats buvo davęs sutikimą organų donorystei. Todėl Kalli sakė, kad žinojimas, jog sutuoktinio kepenys išgelbėjo kito žmogaus gyvybę, palengvino šeimos sielvartą.
„Įsivaizduokite, kad kažkas, kam reikia kepenų, švenčių metu sulaukia skambučio iš ligoninės ir išgirsta, kad visi jo norai buvo išpildyti mūsų Johno! Kokia nuostabi dovana!“, – sako Kalli.
„Tai reiškia, kad, kai aš pasakiau vaikams, kad tėvelio nebėra, taip pat galėjau paaiškinti, kad viena jo dalis išgelbėjo kitam žmogui gyvybę ir kad tuo mes galime didžiuotis“, – pridūrė Kalli.
„Naujas organas – geriausia kalėdinė dovana, kokios tik šeima galėtų tikėtis. Todėl, nors buvome sumaištyje netekę Johno, kažkas gero išėjo iš kažko labai blogo“, – per ašaras džiaugėsi Kalli.
Kai galiausiai, praėjus 9 dienoms po sutuoktinio mirties, Kalli ryžosi pranešti sūnums liūdną žinią, ji suprato, kad visą tą laiką jie jautė, kas atsitiko.
Kalli prisiminė: „Susėdome visi ant svetainės grindų ir tariau jiems, kad turiu kai ką pasakyti apie tėtį. O jie pradėjo verkti, tarsi jau būtų žinoję. Pasakiau jiems, kad tėvelis mirė per Kūčias ir kad jo kepenys išgelbėjo kito žmogaus gyvybę. Pasakyti tai man buvo pats sunkiausias gyvenime dalykas“.
Nesaugojo sveikatos
Kalli pradėjo susitikinėti su Johnu 2008 m. spalį, kai apsilankė klube Esekse, kur jos būsimasis vyras dirbo kartu su draugais. Greitai įsimylėjo ir pradėjo gyventi kartu, nors pradžioje ji manė, kad jis yra pernelyg didelis mergišius.
Pirmojo tipo diabetas reiškė, kad Johno organizmas gamino nepakankamai insulino. Jam reikėjo kasdien leisti hormonų injekcijas tam, kad būtų palaikomas normalus gliukozės kiekis kraujyje.
Tačiau Johnas nesiliovė valgęs maistą, kurio sudėtyje buvo didelis kiekis cukraus, blogino savo būklę ir galiausiai visiškai sugadino sveikatą. Viskas baigėsi tuo, kad 2015 m. lapkritį po įprastinio kraujo tyrimo buvo nustatytas nerimą keliantis faktas, kad Johno inkstai funkcionuoja tik 30 proc. pajėgumu, ir jis buvo paguldytas į vietos ligoninę.
Johnui buvo paskirta dializė tam, kad būtų pašalintos medžiagų apykaitos produktų atliekos ir pertekliniai skysčiai iš kraujo, kurių pats organizmas nepajėgė pašalinti sutrikus inkstų veiklai. Gydytojai pasakė, kad Johnui būtina persodinti inkstą ir kasą.
„Johnas buvo įtrauktas į sąrašus. Mes neįsivaizdavome, kiek reikės laukti, – sakė Kalli. – Turėjome vilties, kad gydytojai suras donorą ir Johnas vėl taps puikios sveikatos“.
Būklė blogėjo
Deja, nepaisant tris kartus per savaitę po 5 valandas atliekamos dializės, Johno būklė pablogėjo.
„Johnas visiškai pasikeitė, – pasakojo Kalli. – Kai turėjo palikti darbą ir vos pajėgdavo pažaisti su vaikais, jis klausdavo: „Kaip aš dabar gyvenu?“ Inkstų nepakankamumas apsunkino jo kvėpavimą, vertė didžiąją dalį laiko jaustis pavargusiam ir kartais kėlė sumaištį. Galiausiai 2017 m. balandį Johno sveikata taip suprastėjo, kad nepakako slaugytojos atėjimo į namus du kartus per dieną ir jam prireikė nuolatinės priežiūros greta esančioje ligoninėje. Johno nebuvimas namuose mus visus pribloškė, tačiau jis taip prastai jautėsi ir jam taip reikėjo organų persodinimo, kad geriausia buvo gulėti ligoninėje“.
2017 m. birželį Johnui buvo nustatyta kraujagyslinė demencija – patologija, susijusi su diabetu ir kurią, manoma, sukėlė kraujagyslių, maitinančių smegenis, pažeidimas.
Pasak Kalli, prieš tai buvęs „nuostabus tėvas“, Johnas kai kuriomis dienomis netgi neatpažindavo savo vaikų.
Nuolat lankydama ligoninėje gulintį Johną šeima vis dar tikėjo, kad sėkmingas persodinimas išspręs jo problemas.
Ketino pasiimti Kūčioms
Artėjant 2017 m. Kalėdoms, jie tikėjosi pasiimti Johną į namus švęsti švenčių kartu su visa šeima.
„Ketinau jį pasiimti Kūčių dieną, išpuošti namus taip, kad jie atrodytų panašūs į žiemos pasaką, taip pat nupirkti dovanas, kurias Johnas įteiktų vaikams, – sakė Kalli. – Norėjau sukurti tikrą šeimos šventę, per kurią visi būtume kartu. Vaikai labai džiaugėsi vien nuo minties, kad tėvelis bus namuose“.
Tačiau kai Kalli nuvyko į ligoninę, jai pasakė, kad Johnas paguldytas į intensyvios terapijos skyrių.
„Kai nuėjau į palatą, gydytojas pasakė, kad Johnas mirė, – ašarodama pasakojo Kalli. – Jie turėjo jam sukelti komą, nes kraujas išsiliejo į smegenis. Tačiau smegenys jau nefunkcionavo ir Johnas mirė. Buvau šokiruota. Vaikai namuose nekantriai laukė Kalėdoms grįžtant tėvelio, o jis gulėjo ligoninės lovoje negyvas“.
Tris kartus pabučiavusi Johną į skruostus – po vieną bučinį nuo kiekvieno vaiko, – Kalli pasakė sau, kad ji visada jį mylės, ir paklausė gydytojų, o kas toliau.
Gydytojai informavo Kalli, kad Johnas yra užsiregistravęs organų donoru – to ji nežinojo, – ir kad po konsultacijų su vaikais iš kitų dviejų jo santuokų jo kūnas nedelsiant bus operuojamas.
„Nė neįtariau, kad jis yra užsirašęs organų donoru. Bet žinojau, kad jis to norėjo, nes nuolat kalbėdavo, kaip svarbu būti užsirašiusiam, kadangi jis pats laukė naujo organo“, – aiškino Kalli.
Remia donorystę
Dabar Kalli pasiryžusi įtikinti kuo daugiau žmonių tapti organų donorais po mirties ir remia naują pasitraukimo iš donorų sąrašo sistemą, kuri laukia parlamento patvirtinimo ir kuri Anglijoje įsigaliotų 2020. Pagal šią sistemą, suaugusieji automatiškai būtų laikomi organų donorais, nebent raštu patvirtintų savo pasirinkimą nebūti donorais.
„Vien man dalinantis Johno istorija feisbuke, mažiausiai penki žmonės parašė, kad jie užsiregistravo organų donorais, – teigė Kalli. – Mums svarbu kalbėti šia tema. Mes vis dar kiekvieną dieną galvojame apie Johną ir niekada jo neužmiršime. Tai, kad jo organai buvo panaudoti, kad būtų išgelbėta kito žmogaus gyvybė, reiškia, kad jis mirė ne veltui“.
Anthony Clarksonas, Nacionalinės sveikatos tarnybos Kraujo ir transplantacijos organizacijos Organų dovanojimo ir persodinimo skyriaus laikinasis direktorius, pasakė: „Noriu pareikšti nuoširdžią užuojautą Kalli ir jos šeimai netekus mylimo žmogaus“.
„Dar tragiškiau yra tai, kad Johnas mirė, kadangi gyvybę gelbstintis inksto ir kasos persodinimas, kurio jam taip labai reikėjo, taip ir neįvyko. Tikiuosi, kad žmonės bus patenkinti įkvepiančiu Johno sprendimu paaukoti persodinimui savo organus.
Šia auka jis padovanojo kitiems naują gyvenimą, kurio, deja, jis pats negavo. Labai trūkstant organų donorų, trys žmonės per dieną miršta taip ir nesulaukę persodinimo. Vieni metų metus praleidžia eilėje laukdami nesavanaudžių donorų ir jų drąsių šeimų, kurios sutiktų dovanoti savo artimo žmogaus organus persodinimui. Jei daugiau šeimų kalbėtų apie organų persodinimą, daugiau gyvybių būtų išsaugota.
Prašau, informuokite šeimas apie savo sprendimą ir tuo pačiu paklauskite jų, ar irgi nenorėtų tapti donorais. Nepalikite šeimų spėlioti, kaip jūs norėtumėte, kad būtų pasielgta“, – ragino Kalli.
