Artimiausių žmonių netekusios seserys išsiruošė į sunkų žygį

„Vėžys pasiglemžė mūsų mamą, paskui dėdę ir vos neatėmė draugo. Esame velniškai laimingos, kad tada, kai žemė slydo iš po kojų, nelikome be pagalbos, supratimo“, – prisipažino sesės Edita (25 m.) ir Jurgita (31 m.) Čepulytės, įveikusios 800 kilometrų pėsčiomis Šv.Jokūbo keliu, kad atkreiptų dėmesį į sunkią ligą.

 Būsima medikė Edita ir žurnalistė Jurgita savo žingsniais piligriminiame Šv.Jokūbo kelyje pasiryžo išpildyti svajones tų, kurie nori labai paprastų, bet jiems ypatingų dalykų. <br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 Būsima medikė Edita ir žurnalistė Jurgita savo žingsniais piligriminiame Šv.Jokūbo kelyje pasiryžo išpildyti svajones tų, kurie nori labai paprastų, bet jiems ypatingų dalykų. <br>Nuotr. iš asmeninio albumo
800 kilometrų žygiui pėsčiomis seseris Editą (dešinėje) ir Jurgitą Čepulytes įkvėpė kilnus tikslas padėti kitiems žmonėms.
800 kilometrų žygiui pėsčiomis seseris Editą (dešinėje) ir Jurgitą Čepulytes įkvėpė kilnus tikslas padėti kitiems žmonėms.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Nuotr. iš asmeninio albumo
Nuotr. iš asmeninio albumo
Nuotr. iš asmeninio albumo
Nuotr. iš asmeninio albumo
Nuotr. iš asmeninio albumo
Šv.Jokūbo kelyje žygeivius pasitinka praėjusių amžių piligrimų skulptūros.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Šv.Jokūbo kelyje žygeivius pasitinka praėjusių amžių piligrimų skulptūros.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Nuotr. iš asmeninio albumo
Nuotr. iš asmeninio albumo
Daugiau nuotraukų (7)

„Lietuvos rytas“

Sep 24, 2018, 2:42 PM

Būsima medikė Edita ir žurnalistė Jurgita savo žingsniais piligriminiame Šv.Jokūbo kelyje pasiryžo išpildyti svajones tų, kurie nori labai paprastų, bet jiems ypatingų dalykų. Taip atsirado socialinis projektas „Kiekvienas žingsnis svarbus“ (angl. „Steps That Matter“).

„Pradėdamos šį žygį Prancūzijoje turėjome tris tikslus – pagelbėti močiutei Onutei, nuvežti šeima besirūpinančią keturiolikmetę Agnę prie niekada nematytos jūros ir padėti grumtis su vėžiu nuo keturių mėnesių kovojančiam Dimai“, – pasakojo Jurgita.

Pasiryžusios įveikti 800 kilometrų besitęsiantį Šv.Jokūbo kelią ir pėsčiomis pasiekti Santjago de Kompostelos miestą Ispanijoje merginos per lėšų rinkimo platformą „Causevox“ pakvietė paaukoti kilniam tikslui.

Editą stebino, kad nemaža dalis piligrimų išsiruošia į kelią tik tam, kad gautų piligrimystę liudijantį sertifikatą, o keliauja tik trumpiausią reikalaujamą atstumą – 100 kilometrų pėsčiomis arba 200 kilometrų dviračiu.

„Kartais tokie keliautojai net ir šį atstumą įveikia ne savo jėgomis, o važiuoja automobiliu ir sustoja tik susirinkti būtinų antspaudų kavinėse ar nakvynės vietose“, – apie šių dienų piligrimų gudrybes pasakojo į žygį dėl kilnaus tikslo išsirengusi būsima medikė.

Paklaustos, koks didžiausias išbandymas jų laukė ilgame kelyje, seserys prisipažino, kad sunkių momentų būta ne vieno.

„Man išbandymu tapo Pirėnų kalnai ir gyvenimas alberguose – piligrimams skirtuose nakvynės namuose.

Kai tik pradėjusios savo žygį perėjome kalnus su kuprine ant pečių, labai didžiavomės tais 27 kilometrais ir įveiktu 1450 metrų aukščiu.

Bijojau karščio ir to, kad kopimas ir leidimasis bus per didelis iššūkis mūsų kojoms“, – prisiminimais dalijosi Jurgita ir pridūrė, kad nakvynės alberguose turi savų niuansų.

„Miegoti paprastai tenka didelėje patalpoje su mažiausiai dvidešimčia svetimų žmonių, naudotis bendrais dušais.

„Ankstų rytą, apie penktą valandą, tenka susiruošti labai tyliai, kad nepažadintum dar miegančių žygeivių. Tai tikras eksperimentas, kai atsisakai savo privačios erdvės ir niekuomet nesi vienas“, – neslėpė Jurgita.

Būsimai medikei Editai sunkiausia buvo trečioji diena: „Tądien iš nevilties norėjosi verkti. Stipriai skaudėjo pečius nuo kuprinės, bet blogiausia buvo tai, kad visiškai nebegalėjau paeiti dėl abiejų blauzdų ir kirkšnies skausmų. Buvau įsitempusi, nervinausi, kad tik nebūtų mano iššūkio pabaiga.“

Sunkių akimirkų daugiausia ir buvo kelio pradžioje, o paskui jau galima nuspėti laukiančius nepatogumus arba priprasti prie jų.

„Ketvirtą dieną per karštį nusprendėme pailginti dienos atstumą dviem kilometrais.

Tai suplanavome pagal turimą miestelių su albergais sąrašą. Bet einant paaiškėjo, kad iki miestelio ne du ir net ne keturi kilometrai.

Atėjo karštosios popiečio valandos, o mes vis lipome į mažesnius ar didesnius kalnelius.

Kai kojos nebenešė, atsisėdome ant žvyrkelio, kur krito medžio šešėlis. Atrodė, kad pečius ir kojas skaudėjo vien nuo minties, kad reikės eiti toliau“, – prisipažino Jurgita.

Kelias į Santjago de Kompostelą buvo kupinas įvairiausių atradimų – ne tik džiuginančių. Jurgitą stebino ispanų svetingumas.

„Jei jie tavęs nesupranta, paėmę už rankos nuveda, kur reikia, arba į klausimus atsakinėja ženklais. Vyresni ispanai domėdavosi, iš kur atvykome, vyrai nukeldavo skrybėles, linkėdami gero kelio“, – pasakojo Jurgita.

Tiesa, pasitaiko ir ne tokių džiuginančių pietietiško atsipalaidavimo apraiškų. Gali kelyje nerasti miestelio, kuris pažymėtas žemėlapyje, nakvynių kainos gali kisti tiesiog akyse, o parduotuvių darbo valandos mažuose miestuose ar kaimuose suprantamos tik vietos žmonėms.

Šv.Jokūbo kelyje lietuvės seserys sutiko ir vos mokyklą baigusių jaunuolių, bandančių suprasti, ko nori iš gyvenimo, ir garbaus amžiaus senjorų, bėgančių nuo darbo ir gyvenimo rutinos.

Kai kurie bendrakeleiviai prisipažindavo į kelią išėję priimti lemtingų gyvenimo sprendimų.

„Sutikome piligrimų iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos, Australijos ir, žinoma, Europos. Kai kurios piligrimų istorijos – itin skaudžios, tačiau tų žmonių stiprybė ir gyvos akys įkvepia.

Dviračiu keliaujantis vokietis Frankas tūkstančių kilometrų kelionei iš Romos į Santjago de Kompostelą, Lurdą ir kitus šventuosius miestus ryžosi tam, kad išbarstytų neseniai mirusios gyvenimo draugės pelenus.

Kai kas nors paklausdavo, kodėl mes nusprendėme eiti Šv.Jokūbo keliu, ir išgirsdavo apie mūsų socialinį projektą „Kiekvienas žingsnis svarbus“, visuomet sulaukdavome teigiamos reakcijos!“ – džiaugėsi Edita.

Kaip maitinasi į tokį ilgą žygį išsiruošę piligrimai?

„Piligrimai valgo tai, ką gauna vietos parduotuvėlėse.

Dažniausiai tai būna duona, kiaušiniai, makaronai, sausainiai, vaisiai, žuvis, konservai.

Neatsisakydavome ir nakvynių namų vakarienių. Per jas būdavo patiekiamas ir pirmasis (salotos, makaronai, sriuba), ir antrasis patiekalas (kepsnys, tortilija, paelija), ir net desertas bei vynas“, – išvardijo Jurgita ir pridūrė, kad didžiausia pramoga būdavo pokalbiai, dainos ir žaidimai.

Vaišingieji ispanai turi gražią tradiciją linkėti „Gero kelio“ (isp. „Buen Camino“), o į kelią išsiruošę piligrimai su likimo draugais dalijasi tuo, ką turi, – vandeniu, sausainiais, idėjomis, pleistrais, nosinėmis.

Kuo toks žygis skiriasi nuo bet kokios kitos kelionės?

„Kad ir kaip pavargtum, nepavyksta pabėgti nuo minčių. Daugybė žmonių dalijasi istorijomis, ir tu nori nenori pagalvoji apie save. Be to, kasdien eidamas vis labiau supranti, kiek gali ir kaip sparčiai fiziškai stiprėji“, – kalbėjo Jurgita.

Edita neslėpė, kad buvo akimirkų, kai ji norėjo sustoti ir nejudėti.

„Bet suvokiau, kad pasiduoti negaliu, tik ne dabar. Šioje kelionėje aiškiau nei bet kada supratau, kad konkuruoti su kitais yra beprasmiška.

Pagrindinis tikslas – tapti geresniam, stipresniam, nei buvai vakar.

Šiame kelyje visiškai nesvarbu, kiek kitų einančiųjų aplenkei ar kiek piligrimų aplenkė tave. Svarbiausia – tobulėti pačiam“, – apie išmoktą gyvenimo pamoką kalbėjo būsima medikė.

Dar tik svajojantiems ar jau besiruošiantiems įveikti kelią į Santjago de Kompostelą seserys turi patarimų.

„Patogūs batai ir kuprinė yra jūsų sėkmės garantas. Susitaikykite su mintimi, kad nieko negalite suplanuoti. Reikės įveikti save kiekvieną dieną. Ir imkite kuo mažiau daiktų – tada nieko nereikės išmesti“, – šmaikštavo Jurgita.

Edita priminė – labai svarbu tikėti savo jėgomis – tik tai padės išgyventi sunkiausias akimirkas kelyje, o atpildas už drąsą ryžtis tokiam žygiui – įgyta neįkainojama patirtis ir puikūs prisiminimai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.