Atsakymas
„Suprantu, kad gali pajusti liūdesį bei vienišumą, net apsuptas minios pažįstamų, kai tie pažįstami ir lieka tik pažįstamais, kai nepavyksta su jais užmegzti gilesnio ryšio. Tikiu, kad tas paviršutiniškas bendravimas gali varginti ir nesuteikti to, ko Tau labiausiai reikia. Iš laiško atrodo, jog savo gyvenime pasigendi šilto bendravimo su kitais, tiek asmeniškesnių pokalbių, tiek fizinio sąlyčio bei artumo.
Klausi, ką darai ne taip, dėl ko nepavyksta sukurti rimtesnių santykių. Aš nežinau atsakymo, tačiau manau, kad ne su visais pavyksta užmegzti artimesnį ryšį. Kartais tiesiog atsiduriame tarp žmonių, kurie mums tolimi ir svetimi. Kartais, norint sukurti tikrą draugystę, reikia laiko ir bendrų išgyvenimų. Kartais patiems tenka žengti pirmą žingsnį, atverti kitiems savo vidinį pasaulį ir sugriauti užsitęsusį banalų bendravimą. Taigi vieno atsakymo į Tavo klausimą nėra.
Gera girdėti, kad nesijauti atstumiantis ar uždaras. Žinai, su žmonėmis, kurie nėra mums artimi, kuriuos vadiname ne draugais, o tik pažįstamais, dažnai ir bendraujame negiliai, kalbamės daugiau bendromis temomis, kurios neatskleidžia kitiems, kokie esame iš tikrųjų. Žmogus, kuris pasiryžta pirmas nuoširdžiau kalbėti, neretai rizikuoja būti nesuprastas. Tačiau tai suteikia galimybę užmegzti artimesnius santykius ir sukurti tikrą ryšį.
Tad linkiu sėkmės, ieškant tikros draugystės.“
***
Tai ištrauka iš emocinės paramos jaunimui knygos „Draugo laiškai“. Knygoje „Draugo laiškai“ yra savanorių atrinkti realių žmonių realūs laiškai, kuriais jie kreipėsi pagalbos į „Jaunimo liniją“. Anonimiškuose laiškuose aptariamos įvairios temos: draugystė, meilė, santykiai šeimoje, netektys, krizė, taip pat kitos gyvenimiškos problemos ir natūralūs, žmogiški jausmai, kuriuos ne visada lengva ištverti vienam, nesulaukiant artimųjų ar specialistų pagalbos.