Prieš porą savaičių E.Masiulis dalinosi savo išgyvenimais su televizijos žiūrovais.
„Aišku, laikas kažkiek gydo žaizdas, bet natūralu, kad po tokių likimo smūgių sunku apsiprasti, jeigu įmanoma apskritai. Dabar kaip į darbą vaikštau į teismo posėdžius, bet šalia to gyvenimas tęsiasi“, – „Lietuvos ryto“ televizijos pokalbių laidoje „Adomo obuolys“ su Inga Valinskiene sakė E.Masiulis.
Devyniuose teismo posėdžiuose jau dalyvavęs buvęs politikas E.Masiulis stengiasi išlaikyti pozityvią nuotaiką: „Reikia kartais nebijoti pasijuokti iš savęs ir savo situacijos, pabūti kiek nors savikritiškam – tai irgi padeda.“
Kaip politikas vertina tai, kas jam atsitiko?
„Atsitiko paprastas dalykas. Vieną ankstų rytą pas mane į namus pasibeldė pareigūnai, kurie atėjo patikrinti, ar aš ko nors negero neturiu. Ir kai ko rado.
Politikoje atsitiko labai daug – perspektyvi politinė jėga, kurios lyderis buvau, dabar išgyvena sudėtingus laikus, pasikeitė Lietuvos politinis žemėlapis. Jeigu to nebūtų atsitikę, manau, kad Lietuvoje būtų kur kas laisviau gyventi, mažiau draudimų turėtume“, – teigė E.Masiulis.
Buvęs politikas pripažįsta ir savo padarytas klaidas – tik ne tuos kaltinimus, kuriuos jam kelia teisėsauga.
„Ne kartą sakiau, kad niekada nesivadovauju sąmokslo teorijomis. Jeigu taip atsitinka, ta kaltė yra. Esu, matyt, padaręs tokių klaidų, kurios atvedė į šitą situaciją, bet tikrai esu pasiruošęs teisiniais būdais įrodyti, kad to, kuo esu dabar apkaltintas valstybės prokurorų, aš nepadariau.
Toks dabar yra vienas gyvenimo tikslų“, – sakė E.Masiulis.
Vienu perspektyviausių politikų laikytas E.Masiulis politinį kelią pradėjo 1993 metais įstojęs į Klaipėdos universitetą, politologijos specialybę. O 1994-aisiais jau buvo pirmasis universiteto studentų sąjungos prezidentas.
Vos sulaukęs 22 metų jis tapo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu, vadovavo Švietimo, kultūros ir sporto komitetui, buvo ir tuomečio Klaipėdos mero Eugenijaus Gentvilo patarėjas.
E.Masiulio politinė karjera kilo kaip ant mielių. Iš pradžių tapo Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoju, vėliau pirmininku. Tuomet – susisiekimo ministru.
Atrodė, kad politiko kelias nušviestas visomis šviesomis. Tačiau kai labai sekasi, kartais gali užmigti ant laurų ir pasijusti nebaudžiamas.
„Mano politinis kelias buvo nuoseklus. 20 metų vien tik tuo užsiėmiau.
Bet kai įvyko man skaudūs įvykiai, atėjo laikas apmąstyti nueitą kelią. Gal nebesugebėjau vertinti visų situacijų, gal praradau budrumą.
Matyt, nebesugebi atskirti, kas yra tikrieji bendražygiai.
Esi kaip voveriukas, įsitraukęs į tą ratą, ir tau atrodo, kad visas pasaulis sukasi aplink tave. Nors dabar, praėjus pustrečių metų, galiu pasakyti, kad gyvenimas yra kur kas platesnis ir įdomesnis. Kartais dabar žiūriu į politikus ir gaila, kad jie gyvena siaurame gyvenime, kuriame aš irgidaug metų sukausi“, – sakė E.Masiulis.
Nors atrodo, kad E.Masiulio politinė karjera sugriuvo per dieną, jis niekada nesigailėjo pasirinkęs tokį kelią. Labiau skaudina nusisukę bendražygiai.
„Džiaugiuosi, kad žmonės, kurie artimiausioje aplinkoje buvo ne iš politikos, – buvę studijų draugai išliko. Man tai didžiausia vertybė ir dovana.
Iš žmonių, kurie buvo politiniai bendražygiai, patyriau skaudžių kūlvirsčių, kai vieną dieną žmogus yra vos ne artimiausias bičiulis, o kitą pereina gatvę, kad nesusitiktų, ar nespaudžia rankos.
Su buvusios partijos vadovybės artimiausiais bendražygiais dabar yra šalčiausias ryšys, bet su eiliniais partijos nariais, su kuriais susitikdavome gal kartą per metus, susitinkame dažniau – jie sunkiu laikotarpiu ištiesė pagalbos ranką ir gerą žodį pasakė“, – neslėpė E.Masiulis.
„Politika yra žiauri. Vieną vilką pašovė stipriai, bet būrys turi toliau kautis dėl išlikimo. Natūralu, kad jie sužeistą vilką palieka tam, kad išliktų patys. Matyt, panašiai suveikė tas principas ir politikoje. Jiems reikėjo toliau dalyvauti rinkimuose, nereikėjo susitapatinti su manimi, nes tai būtų nepopuliaru visuomenės akyse.
Nesu užsigavęs veikėjas, kuris turėtų verksnoti dėl šito, bet tai yra puiki pamoka visiems. Nebūtinai tai yra paskutinis pašautas vilkas. Tame būryje ateityje gali būti ir daugiau pašautų vilkų.
Tie vilkai, kurie dabar yra sveiki, turėtų vis dėlto suvokti, kad, ką nors dar pašovus, tas vilkas gali atsirasti politinėje vienatvėje“, – sakė E.Masiulis.
Netikėtas bendražygių atsitraukimas E.Masiulį nustebino.
„Teko parlamente dirbti su puikiais žmonėmis. Ir dabar išliko puikūs santykiai su Dalia Kuodyte, profesoriumi Kęstučiu Glavecku, Andriumi Mazuroniu.
Netikėta buvo, kad partijos grietinėlė, kuri buvo šalia visą laiką, pasielgė taip. Bet kas aš toks, kad vertinčiau.
Tai jų sąžinės reikalas, tegul jie elgiasi taip, kaip jiems atrodo geriau“, – sakė E.Masiulis.
Vienas buvusių bendražygių – dabartinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Nors jis buvo vadinamas E.Masiulio politiniu krikštatėviu, prasidėjus politinės korupcijos istorijai, ryšiai nutrūko.
„Po tų įvykių 2–3 kartus buvome susitikę. Pokalbio žiūrint į akis – atviro, nuoširdaus – neturėjome.
Vertinimai mano atžvilgiu buvo pasakomi per televiziją. Bet aš neturiu jokių priekaištų. Emocine prasme, matyt, jis irgi išgyveno šią situaciją. Nei mes susipykome, nei susidraugavome“, – teigė E.Masiulis.
Kai gyvenimas ar, šiuo atveju, politinė karjera pasiekia dugną, nemažai žmonių po tokių smūgių nebeatsikelia.
E.Masiuliui sunkiausi buvo pirmieji mėnesiai.
„Mane buvo apėmusios labai skirtingos nuotaikos. Pirmos dienos po įvykių buvo karingos, matyt, adrenalino daug prisigamino. Aš visada išspręsdavau man primestas problemas ir tikėjau, kad viską greitai išspręsiu.
Po to sekė emocinė duobė, nes supratau, kad nebe nuo manęs priklauso. Tas laikotarpis man buvo sudėtingiausias. Man tą vasarą net atrodydavo, kad eini gatve ir visi smerkiamai į tave žiūri, žvilgsniais bado.
Bet po tos vasaros labai greitai išsigydžiau suprasdamas, kad nė vieno euro iš nieko nepavogiau, aš nesu vagis. Antras dalykas, aš nieko tokio nepadariau, kuo esu kaltinamas. Ir kodėl turiu nuleidęs akis, sugniuždytas vaikščioti, išeiti į parduotuvę, turgų ar vakare į kavinę.
Persilaužimas įvyko. Beje, tas mano įsivaizdavimas buvo klaidingas. Ir dabar sulaukiu krūvos gerų emocijų, paraginimų grįžti į politiką“, – neslėpė E.Masiulis.
Kartais gatvėje nepažįstamas žmogus jam pasako: „Laikykis, aš už tave.“
„Tai emociškai pakelia ir supranti, kad gyvenimas, kuris yra kompiuterio ekrane ir gatvėje, skirtingas“, – sakė E.Masiulis.
Ne tik pats E.Masiulis turėjo gyvenimą susitvarkyti iš naujo. Visa tai išgyveno ir jo šeima.
„Buvo emocinės bangos, pakilimai, nusileidimai. Tvirtai laikėsi ir vaikai, kurie yra jautriausio paauglystės amžiaus.
Aišku, mes iš karto susisiekėme su tuomete mokykla – gerai, kad buvo gegužės pabaiga, artėjo vasaros atostogos – kad stebėtų, ar nevyksta patyčios.
Patys vaikai šaunuoliai, gal netgi per anksti suaugę.
Mačiau, kad viduje išgyvena, bet visą laiką demonstravo tvirtybę, paramą. Labai dėkingas esu. Žmona taip pat stipriai laikėsi“, – džiaugėsi E.Masiulis.
Nors atrodo, kad įsivėlęs į tokio masto politinės korupcijos istoriją politikas nebeturi jokių perspektyvų, E.Masiulis su tuo nesutinka. Kol kas grįžti į politiką nesvarsto, tačiau tos minties neatmeta.
„Aš suprantu, kad į tą pačią upę neįbrisi. Esu racionalus žmogus, vaikštau ant žemės. Suvokiu, kad netgi teisiškai viską įrodžius ir atmetus kaltinimus šešėlis ar kartėlis liktų. Bet nenoriu užkirsti kelio ir pasakyti, kad jokiais atvejais negrįžčiau į politiką. Tik dabar konkretaus scenarijaus su užsibrėžtomis datomis neturiu“, – prisipažino E.Masiulis.
Politika – slidus ir rizikingas žaidimas.
Ar net ir žinodamas tai E.Masiulis bandytų dar kartą?
„O kodėl ne? Aš mėgstu rizikuoti“, – nusišypsojo jis.
2016 metais pasitraukęs iš Seimo E.Masiulis įkūrė verslą – dirba viešųjų ryšių ir komunikacijos srityje.
Taip pat padeda įmonėms, kurioms sunkiau sekasi, – ieško sprendimų, pavyzdžiui, ar pertvarkyti įmonę, ar ją uždaryti, ar bandyti pritraukti finansų.
„Adomo obuolys“ – penktadieniais 21 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
