Aktorius Arūnas Storpirštis: lemtingi gyvenimo vingiai ir slegianti kaltė

Antradienį Lietuva neteko 68 m. aktoriaus Arūno Storpirščio. Praeityje audringu gyvenimu garsėjęs aktorius turėjo du vaikus – sūnų Simoną ir dukrą Eveliną, su kuria jaudinančiai susitiko po ilgų nesimatymo metų.

 A.Storpirštis su žmona Vilija.<br> LR archyvo nuotr.
 A.Storpirštis su žmona Vilija.<br> LR archyvo nuotr.
 A.Storpirštis su žmona Vilija.<br> LR archyvo nuotr.
 A.Storpirštis su žmona Vilija.<br> LR archyvo nuotr.
 A.Storpirštis su žmona Vilija.<br> LR archyvo nuotr.
 A.Storpirštis su žmona Vilija.<br> LR archyvo nuotr.
 A.Storpirštį slėgė kaltė dėl dukters Evelinos.<br> LR archyvo nuotr.
 A.Storpirštį slėgė kaltė dėl dukters Evelinos.<br> LR archyvo nuotr.
 A.Storpirštį slėgė kaltė dėl dukters Evelinos.<br> LR archyvo nuotr.
 A.Storpirštį slėgė kaltė dėl dukters Evelinos.<br> LR archyvo nuotr.
 Sūnus Simonas.<br> LR archyvo nuotr.
 Sūnus Simonas.<br> LR archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 7, 2018, 1:17 PM, atnaujinta Nov 7, 2018, 8:54 PM

Evelinos ir jos tėvo susitikimo istorija – tarsi iš kino filmo ar romano.

Jie vienas kitą surado tik kai jai buvo penkiolika metų. Evelina seniai žinojo, kas jos tėvas, žiūrėdavo visas televizijos laidas, kuriose jis dalyvavo, ir filmus, kuriuose jis vaidino: „Tai buvo mano laikas prie televizoriaus su tėčiu.“

Paauglė eidavo į renginius, kuriuos vedė A.Storpirštis, stebėdavo jį, bet neišdrįsdavo prieiti.

„Dievas davė mums galimybę susitikti. Graži mūsų susitikimo istorija. Kartą su klasės draugais nuėjau į renginį Rotušėje, kurį jis vedė. Draugai įdavė man lapą popieriaus ir liepė jam rašyti. Iš pradžių atsisakiau, paskui parašiau kelis žodžius: „Tėti, čia aš, Evelina, mama daug pasakojo apie tave, man viskas gerai.“ Na, kažką panašaus.

Vienas draugas pačiupo lapą ir nunešė jam. O aš iškart parbėgau namo. Niekada nesutrikdavau panašiose situacijose, bet tąkart jaudulio buvo, jaučiausi išmušta iš vėžių“, – dabar jau ramiai šypsodamasi pasakojo E.Lozdovskaja.

Kitą dieną ji sulaukė tėvo skambučio. Abu suprato, kad tuo pat metu ėmė vienas kito ieškoti.

A.Storpirštis neseniai buvo bendravęs su Evelinos žolės riedulio treneriu, auklėtinių sąrašuose pamatė jos pavardę ir sužinojo telefono numerį.

„Mes susitikome. Net neabejojau, kad viskas klostysis tik į gera. Jis sakė, kad aš pasielgiau drąsiai. Susipažinau su dabartine tėčio žmona, broliu. Brolis dar sakė: „Jei nebūtum mano sesė, draugaučiau.“

Pirmąkart visi susiėjome per Auksinių svogūnų šventę. Po to viskas klojosi savaime. Džiaugiuosi, jog taip įvyko, kad paauglystėje neužvaldė pykčio jausmas dėl to, jog manęs neaugino. Labai norėjau turėti tėtį“, – atvirai kalbėjo Evelina.

Ji neklausinėja, kodėl jos tėvai išsiskyrė. „Mama visada sakydavo, kad aš gimiau iš didelės meilės. Tas laikas – jų gyvenimo istorija, jų džiaugsmai ir problemos – tegul taip ir lieka. Taip geriau, negu knaisiotis praeityje“, – mano Evelina.

Pats A.Storpirštis prisipažino, kad jį visą laiką slėgė kaltė dėl dukters. 

„Kaip aš jos nejausiu, tos kaltės? Aš visada su ja vaikštau. Atsikeliu su kalte. Einu miegoti su kalte“, – yra sakęs jis. 

2003 metais „Lietuvos rytas“ paskelbė Marijaus Mikutavičiaus interviu su A.Storpirščiu ir trečiąja jo žmona Vilija, su kuria aktorius nugyveno iki mirties. Pateikiame šį straipsnį, puikiai atskleidžiantį spalvingą aktoriaus asmenybę ir jo subtilų humoro jausmą.

***

Kad Arūnas Storpirštis įsigijo svarmenis, man papasakojo draugas. Tada nusijuokėme – daugelis vyrų po vestuvių nustoja rūpintis savo išvaizda, tad aktorius – tikra išimtis. Tapo smalsu, kokios moterys šitaip pakeičia vyrus.

Vilniaus „Neringos“ restorane, kur susitikome, A.Storpirštis dairėsi po interjerą.

Daug kas pasikeitė nuo tų laikų, kai čia prieš dvidešimt ar trisdešimt metų rinkdavosi kūrybinga inteligentija, o pats, tada dar studentas, Arūnas su sėbrais kirkindavo meilesnes padavėjas.

52 metų vyras prisimena netoli restorano veikusią šokių aikštelę skambiu pavadinimu „Sveikata“, tada Gedimino prospektu dar kursuodavusius troleibusus ir muštynes su vaikinais iš netoliese esančio Žvėryno mikrorajono.

„Po to vaistinėje pirkdavome „bodiagos“, – pasakoja toliau užkoduota praeities kalba.

„Ar žinai, kas yra „bodiaga?“ – perklausia jo naujoji žmona Vilija, sėdinti priešais su arbatos puodeliu. – Tokia žolė, kurią dėdavo kaip kompresą ant „fanarų“.

Susikirto du audringi likimai

Vilija puikiausiai išmano liaudies mediciną. Pažįsta visokiausias žoleles taip pat gerai, kaip ir visas Arūno praeities muštynes, kino ir teatro vaidmenis, santuokas ir skyrybas. Atradimai ir praradimai.

Moters tuo nelabai nustebinsi. Vilijai, kaip ir Arūnui, tai jau trečioji santuoka. Kiekvienai vyriškai aktoriaus mėlynei ji gali priešpriešinti savo žaizdų.

Vyras išgyveno karjeros nuopuolius ir viltis, artimo žmogaus išdavystes ir pjaustėsi kojas į paties išgertus alkoholio butelius.

Moteris prarado abu savo vaikus – dukrą ir sūnų.

Tarsi to būtų maža, dieną prieš jųdviejų vestuves gruodžio mėnesį autokatastrofoje žuvo Vilijos motina, tad sutuoktuvės įvyko tyliai be „Ilgiausių metų“.

Bėgant metams žmonės susitaiko su dažnėjančiomis laidotuvėmis.

Arūnas prieš kelerius metus taip pat prižiūrėjo sunkiai anapus išeinantį tėvą, palaidojo motiną.

Tačiau pasiklausius šių glaustų pasakojimų vis tiek atrodo, kad nelaimės šiuos du žmones persekiojo pernelyg koncentruotomis dozėmis.

Rengėsi išvykti iš sostinės

„Negaliu sakyti, kad mano gyvenimas buvo blogas. Būta džiaugsmo ir daugybės gerų įspūdžių, tačiau netektys atrodė pernelyg lemtingos ir nepaaiškinamos.

Mano vaikai mirė staiga. Sūnui ryte pakilo temperatūra, o naktį aš jo jau neturėjau. Ir mergaitė beveik taip pat mirė. Niekas negalėjo atsakyti kodėl, kaip, už ką“, – kalbėjo Vilija.

Susitikimą su A.Storpirščiu ji laiko lemtingu. Kilusi iš Klaipėdos, bet didelę gyvenimo dalį praleidusi Vilniuje, prieš porą metų moteris susiruošė atgal į pajūrį.

„Manęs sostinėje niekas nebelaikė. Aš neturėjau čia nei šaknų, nei šeimos ir išgyvenau nemielą etapą. Pradėjau ruoštis grįžti pas tėvus, sutvarkiau čia paskutinius reikalus. Iš esmės tai reiškė pasirengimą ramiai senatvei, nieko daugiau nesitikint“, – prisipažino moteris.

„Atleiskit už smalsumą, tačiau kiek jums metų?“ – klausiu jos.

„Tarp trisdešimties ir šešiasdešimties“, – įsiterpė Arūnas ir abu ilgai juokiasi. Iš tiesų Vilijai – 43-eji.

Bute – skylės nuo kulkų

Tuo metu, kai Vilija kėlė sparnus jūros link, A.Storpirštis tebegyveno neramų gyvenimą po savo triukšmingų skyrybų su antrąja žmona.

Likusiam be pastogės aktoriui pažįstami vaikinai iš „kitokio pasaulio“ netgi surado butą, kurio šeimininkai tuo metu sėdėjo kalėjime.

„Kur ne kur kraujas ir skylės nuo kulkų“, – trumpai būstą apibūdino aktorius.

Po to jis paragavo dar vienos moters švelnumo: „Gyvenau su moterimi, su kuria nebenorėjau gyventi“.

Ne, jis neieško kaltų. Greičiau jau pasakys, jog pats toli gražu ne visuomet būdavo dovanėlė, daug kartų skaudino artimus žmones: „Elgdavausi taip, kaip man atrodė. Ir būdavau pasiruošęs viską baigti, jeigu moteris manydavo kitaip nei aš“.

Laisvė svarbiau už turtus

Štai puiki iliustracija, atspindinti „tikrąjį“ A.Storpirštį.

„Vienų teatro gastrolių Amerikoje metu buvau susiuostęs su kongresmeno dukra. Sakau tau, ta mergina buvo gera partija. Atvažiuodavau į spektaklį jos „Corvette“ automobiliu ir miegodavau rūmuose.

Ir štai vieną rytą atsikeliu iš lovos, virtuvėje prieinu prie to baisaus šaldytuvo beveik iki lubų ir tiesiu ranką prie alaus.

Staiga kažkas man sako „nou“ ir uždaro dureles. Žiūriu – mano mergaitė stovi. Aš klausiu – kodėl? O ji man aiškina, jog alkoholį galima gerti tik nuo trečios valandos. Man, lietuviui.

Po akimirkos aš jau ėjau švilpaudamas gatve. Kam man tas jos „korvetas“.

„Ar tu niekada nesvajojai su vienintele moterimi nugyventi visą gyvenimą?“ – klausiu savo pašnekovo.

„Žinoma, svajojau. Tačiau turiu didelių sugebėjimų įžvelgti jose vis naujų trūkumų ir dar juos hiperbolizuoti“, – atsakė Arūnas.

Pora gyvena be pykčių

Nepaisant tokių aktoriaus charakterio savybių, prieš pusantrų metų jis vis dėlto sutiko Viliją, ir jie vienas kitam tapo brangūs.

Užpraeitų metų rudenį, kai abudu nebesitikėjo jokių naujovių savo gyvenimuose, miškuose prie Vilniaus užsimezgė įprastas dviejų grybautojų pašnekesys.

Vyras tiesiog priėjo prie moters, renkančios ūmėdes, įsišnekėjo kažką apie nežinomas grybų rūšis.

Tada jie atsisveikino, o po kokio mėnesio vėl susitiko grybaudami. Tądien Arūnas ir Vilija kartu išsivirė pirmą vakarienę.

Buitiška ir kartu romantiška veiksmo aplinka tarsi lėmė kitokį abiejų ėjimą tokių santykių link. Santūrų ir ramų, palyginti su greitomis pažintimis triukšmingose kompanijose ar flirtais ilgų kelionių metu.

Nuo tada jie tikina dar nė karto nesusipykę. Tai – abiem nauja maloni patirtis.

„Kai moteris gyvena su vyru, anksčiau ar vėliau ji pradeda vyriškėti. Ji rėkia, mosuoja rankomis, jai pradeda dygti ūsai. Dabar to nėra. Matyt, pasikeičiau ir aš. Jeigu mes būtume susitikę prieš trisdešimt metų, tokia ramybė būtų neįmanoma“, – svarstė A.Storpirštis.

„Greičiausiai. Juk Arūno charakteris buvo labai audringas“, – pritarė Vilija.

„Ar tai tiesiog reiškia, kad iki vedybų reikia šiek tiek pasenti?“ – klausiu Arūno.

„Mano atveju – galbūt. Be to, ir mano gyvenimas buvo klajokliškas. Gastrolės tęsdavosi pusę metų. Nei tau, nei moteriai tai nėra lengva.

Po to bandai viską baigti, iškrėsti kokią nors kiaulystę, kas padėtų ir tau, ir moteriai greičiau apsispręsti.

Atrodė, kad visas mano gyvenimas neina kažkokia dėsninga eiga, bet trumputėmis serijomis, kurių gale parašyta „Laukite tęsinio“, – kalbėjo aktorius.

Abu tikisi pokyčių

Vilija ir Arūnas dabar atrodo pasirengę naujam ir galbūt šviesiausiam gyvenimo etapui, nors jo pradžia vėlgi gali pasirodyti tarsi senų blogų istorijų tęsinys.

Tuo jie jaučiasi panašūs. Kai jų vestuvių išvakarėse žuvo Vilijos motina, draugai lyg susitarę jiems pasakė jau ne kartą girdėtą frazę: „Na, tik jums taip gali atsitikti“.

Sutuoktiniai tikisi, jog visa tai pasikeis. Ir keičiasi.

„Niekas iš mano draugų nenustebtų, jeigu mane kas nors nušautų“, – sako aktorius.

„Užtat tavo draugai labai nustemba sužinoję, jog tu darže kasi lysves“, – replikuoja Vilija.

Skausmą malšina rankomis

Tai tikrai naujiena A.Storpirščio karjeroje ir niekaip nesiderina su nenuoramos įvaizdžiu. Jis tai vadina puikiu poslinkiu savo gyvenime, kaip ir ramius vakarus, kuriuos dviese su Vilija leidžia pliekdami kortomis ir žaisdami kauliukais.

Jis švelniai pasakoja, kaip jie kartu vaikšto į teatrą, kokį puikų masažą ji daro ir kaip lengvai moka numalšinti sąnarių skausmą.

Vilija yra pabaigusi mistinius kursus „Gydymas rankomis, naudojant visatos energiją“ ir tai nejučiomis mistifikuoja jos elgseną.

„Jų visa giminė – raganiai. Kai ji pirmą kartą pradėjo pasakoti apie tas savo žoleles, pamaniau, kad jai truputį...“ – Arūnas pasukiojo pirštą prie smilkinio.

Jis pasižiūri į Viliją. „O po to ji man išgydė skrandį“, – patenkintas nusišiepia.

„Mes laiku vienas kitą suradome, – sako Vilija. – Pačiu laiku“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.