Brolis ir sesuo taikius santykius atkūrė teisminėje mediacijoje

Mirus tėvui brolis ir sesuo paveldėjo butą ir automobilį, tačiau testamentas nebuvo surašytas, o dalijantis turtą kilo ginčas. Sesuo nuo pat gimimo gyveno kartu su tėvu (mama – mirusi anksčiau), juo rūpinosi aukodama savo ambicijas, todėl nesutinka su paprasčiausiu turto padalijimu pusiau. Brolis jau dešimt metų gyvena atskirai, yra sukūręs savo šeimą ir bendraudavo su tėvu nedaug, o nutikus nelaimei baksnoja pirštu į įstatymus ir sesers priekaištai jam nerūpi.

 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
 Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Nov 30, 2018, 2:08 PM, atnaujinta Nov 30, 2018, 2:12 PM

Lietuvos teismuose tokie liūdni konfliktai sprendžiami kone kasdien. Tačiau teisėjai pastebi, kad vis dažniau šeimos ir turtinių santykių ginčus gyventojai mėgina išspręsti alternatyviu būdu, pasirinkę teisminę mediaciją.

Tokiu keliu pasuko ir dėl palikimo susikivirčiję brolis su seserimi, kuriuos ketvirtadienį parodomojoje teisminėje mediacijoje Kauno apylinkės teisme įkūnijo žinomi žurnalistai Paulius Garkauskas („Delfi“) ir Karolina Stažytė („15min“). Beveik valandą trukusios mediacijos sesijos, kuri buvo atvira visiems norintiems stebėti, metu netrūko aštrių emocijų, o ginčą medijavusiai teisėjai Giedrei Jakštienei net teko malšinti aistras paprašant šalis paeiliui palikti mediacijos patalpą. Vis dėlto, emocijoms nuslūgus, brolis ir sesuo ginčą išsprendė ir pasirašė taikos sutartį.

Situacija – padiktuota realaus gyvenimo

Kaip pažymi mediatorė G. Jakštienė, parodomoji teisminė mediacija niekuo nesiskyrė nuo realių situacijų.

„Šeimos santykiuose paprastai emocijos tiesiog verda, kartais situacija net tampa nevaldoma. Todėl mediatorius turi būti tam pasiruošęs ir apsišarvavęs kantrybe. Giminaičių santykių bylų yra iš tiesų daug – ypač dėl paveldėjimo teisės, todėl mūsų nagrinėtas ginčas yra dažnos realios situacijos atspindys. Daug ginčų taip pat pasitaiko tarp kaimynų, ypač dėl žemės ribų nustatymų – visiems jiems spręsti labai tinka mediacijos būdas“, – teigia Kauno apylinkės teismo teisėja.

Parodomojoje teisminėje mediacijoje dalyvavę žurnalistai prisipažino pirmą kartą iš arti susidūrę su tokia procedūra, tačiau supratę, kad ji išties veiksminga.

„Manau, kad tai yra efektyvus būdas spręsti visiems ginčams. Viskas prasideda nuo galimybės nuoširdžiai pasikalbėti ir įsiklausyti, o tada ir sutarimas ateina lengviau. Už daugelio minister ginčų slepiasi principų kova. Mediatorius – tarsi psichologas, galintis atkasti tą giliai pakastą ginčų šaknį. Daug ką galima išspręsti tiesiog išsikalbėjus, išklausius – su profesionalo pagalba. Kai kurių bylų atveju būtina ne tik išspręsti teisminį ginčą, bet ir sutaikyti besiginčijančias šalis. Teismuose tokia taika retai pasiekiama“, – pastebėjo K. Stažytė.

„Man buvo labai įdomu dalyvauti šiame procese. Buvau mažai apie jį girdėjęs, tad pats įsitikinau, kad tikrai tam tikrose situacijose galima ginčus išspręsti paprasčiau, pigiau ir malonesnėje atmosferoje, nei sėdint teismo procese“, – prisipažino P. Garkauskas.

Teisminė mediacija pasirenkama vis dažniau

Lietuvoje populiarėjanti teisminė mediacija daugeliui dar nežinomas procesas, tačiau jos taikymo atvejai auga įspūdingai. 2017 m. teisminei mediacijai perduota beveik dvigubai daugiau civilinių ginčų nei 2016 m. – 540 (2016 m. – 313, 2015 m. – 123). Iš jų – 333 atvejais buvo šeimos santykių bylos. Beveik pusėje vykusių teisminės mediacijos procesų buvo pasirašytos taikos sutartys.

Pagrindinis teisminės mediacijos tikslas – paskatinti šalis nesibylinėti teismo procese, o padedant kvalifikuotiems tarpininkams – mediatoriams – patiems pasiekti tarpusavio susitarimą, tenkinantį abi puses, kas buvo pademonstruota ketvirtadienio parodomojoje sesijoje.

Be to, pasirinkus ginčą civilinėse bylose išspręsti naudojantis teismine mediacija, galima sutaupyti nemažai savo laiko ir pastangų, kurie eikvojami besibylinėjant, taip pat – pinigų, nes teisminės mediacijos procedūrą užbaigus taikiu susitarimu grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (pati mediacija yra nemokama paslauga).

Pavyzdžiui, nagrinėjant šeimos ginčą vidutiniškai sprendimą pavyksta pasiekti per keletą mediacijos sesijų, trunkančių po 2-3 valandas – nepalyginamai greičiau nei teismo proceso metu. Be to, teisminės mediacijos dalyviai patiria mažiau neigiamų emocijų nei teisminio proceso metu, o sėkmės istorijos rodo, kad taikų sprendimą galima pasiekti net sudėtingiausiose situacijose ir taip dažnu atveju atkurti gerus santykius bei abipusę pagarbą.

Daugiau apie teisminę mediaciją galite sužinoti čia https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismine-mediacija/apie-teismine-mediacija/282

Teisminės mediacijos Kaune įrašą galite rasti čia https://www.facebook.com/LietuvosTeismai/videos/285659605413494/?__xts__[0]=68.ARAwyuaPJbeBqxSlsaOh8xp1gxIS5KvHc4i7KMQgKQx7-RqRr0k81708FJV7Xvc7m16t9JFVQ0XHlnFen10nOLd22w4v1A5SAPrvstiuVh-AY6j32MVujmRGe4RHY180s7zCKELGEaoXBlMkUzay4MT5AR-v-LsiDlTkk2yJ_uH1ICt52GthtqTo1NE2vp-pSi7VrmNkwR9eQ5e8mXb_5HLrpn55C12AwX0OGOcJsG2t10nQQ6z-f4tN4vJ9bZ27OvnKrZkEVqq0DMRarCC3KtoIhX0cnIu2xPsMfzmgUUzMA-Hgc5CAUy0R_MpC8fIbUEzpr6_zSERjQ-nD16ZkWSsEZhe1nq4u&__tn__=-R

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.