Išsiskyrusių visaginiečių drama: teroras ar prasimanymai?

Zita Šeršniovienė (43 metai) iš Visagino pasakojo, kad jos pagalvės jau kurį laiką nespėja džiūti nuo ašarų: ją į neviltį varo buvusio sutuoktinio Sergejaus grasinimai. Dar ir Vaiko teisių apsaugos specialistai esą stojo į jos vyro pusę ir grasina atimti iš jos vaikus, jei ji neatsiims iš teismo kaltinimų buvusiam vyrui. Na, o jos buvęs sutuoktinis tvirtina, kad nieko blogo nedaro ir ji prisigalvoja nebūtų dalykų.

 Pradžioje po skyrybų buvo sutuoktiniai bandė sutarti gražiai, bet dabar vienas kitam turi daugybę pretenzijų.<br> 123rf asociatyvi nuotr. 
 Pradžioje po skyrybų buvo sutuoktiniai bandė sutarti gražiai, bet dabar vienas kitam turi daugybę pretenzijų.<br> 123rf asociatyvi nuotr. 
 Pradžioje po skyrybų buvo sutuoktiniai bandė sutarti gražiai, bet dabar vienas kitam turi daugybę pretenzijų.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
 Pradžioje po skyrybų buvo sutuoktiniai bandė sutarti gražiai, bet dabar vienas kitam turi daugybę pretenzijų.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 5, 2018, 9:54 PM

Zita su Sergejumi susilaukė dviejų vaikų. Dukrai dabar 14 m., sūnui – 10 m. Pasak mamos, vaikai labai šaunūs, gerai mokosi. Tačiau moters bėdos prasidėjo, kai ji griežčiau pareikalavo iš vyro alimentų.

Sutuoktiniai išsiskyrė 2005 m. Po to kelis kartus dar bandė taikytis. Per tokius bandymus taikytis 2008 m. ir susilaukė antrojo vaiko. Ir išsiskyrus jų santykiai kurį laiką buvo neblogi, o pašlijo jie maždaug prieš dvejus metus.

Zitos pateikta įvykių versija skamba taip: iki tol jos buvęs vyras pinigus vaikų išlaikymui mokėdavo, kaip panorėjęs. Paprastai dukrai skirtas lėšas jis sumokėdavo, kaip ir buvo nutarta teismo, o sūnui nieko neskirdavo, bet mama dėl to triukšmo nekėlė ir vaikais rūpinosi pati.

Tačiau šiemet moteris, dirbusi pasienio pareigūne, išėjo į pareigūnams priklausančią pensiją. Be to, ji turėjo sveikatos problemų – jai buvo trūkęs meniskas, tad jos galimybės dirbti fizinį darbą tapo ribotos. Taigi moters pajamos sumažėjo, vaikais rūpintis jai pasidarė sunkiau, ji paprašė buvusio vyro stabilesnių išmokų vaikams.

Iki šiol jis mokėdavo „kaip norėdavo ir kiek norėdavo“. Tai esą būdavo 150, kartais – 200 eurų per mėnesį, kartais mėnesį kitą ir praleisdavo. Buvo žadėjęs, kad, kai atsistos ant kojų, mokės dauugiau. Nuo šių metų pradžios Zita išsireikalavo, kad jis mokėtų po 150 eurų per mėnesį vaikui.

Dabar teisme ji prašo, kad kiekvieno vaiko išlaikymui būtų skirta po 300 eurų per mėnesį, tai yra, iš viso 600 eurų. Vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, ir, žmonos žiniomis, uždirba po 2000-3000 eurų per mėnesį, taigi, moters teigimu, vaikais galėtų deramai pasirūpinti – juk būreliai ir kiti jų poreikiai daug kainuoja.

Štai po šio prašymo, moters teigimu, vyras ir pradėjo ją terorizuoti.

Pasak Zitos, jau penkis kartus buvo apspardyta ar kitaip apgadinta jos mašina, vieną kartą ji buvo sugadinta taip, kad galėjo sprogti. Moteris pasakojo: „Tąsyk automobilis važiuodamas drebėjo, gerai, kad sėkmingai pasiekėme autoservisą. Meistras pasakė, kad mašina galėjo sprogti, tą jis paliudijo ir policijai“.

Kadangi policija neturėjo įrodymų, kad dėl gedimo kaltas būtent buvęs Zitos vyras, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas.

Ir pati moteris nematė, kad automobilį niokoja jis, bet ji yra tuo įsitikinusi: „Juk tai prasidėjo tada, kai vyras pradėjo ant manęs pykti. Jis sunkiai valdo emocijas ir supykęs būna agresyvus.“

Pasak moters, ramybės jai neduoda ne tik šitoks vyro teroras, bet ir jo skundai. Jis ją skundė ir Vaiko teisių skyriui, ir policijai.

Pasak moters, policija jai iškėlė visiškai nepagrįstą bylą, neva ji savavališkai sau persivesdavo pinigų už vaikus.

Moteris dėl šios jai iškeltos baudžiamosios bylos labai sunerimusi. Buvęs vyras ją kaltina, kad tuomet, kai jie gyveno viename būste, nors ir buvo nusprendę išsiskirti, ji iš jo banko sąskaitos, pasisavinusi jo elektroninės bankininkystės kodus, persivesdavo sau pinigų vaikų išlaikymui. Moters teigimu, vyras tuos pinigus pervesdavo jai pats. Kažin ar dabar pavyks kažkuriam įrodyti savo tiesą, juk pavedimai iš kompiuterio, kuriuo naudojosi abu.

Zita sakė: „Man ypač neramu, kad man iškelta baudžiamoji byla. Jei man būtų pripažintas teistumas, aš negalėčiau dirbti teisininke. O juk esu baigusi teisės krypties magistrantūrą Mykolo Romerio universitete ir planavau, išėjusi į pensiją kaip pareigūnė, dirbti juriste.“

Su vaikais bendrauti negali ar nenori?

Be šios bylos, buvę sutuoktiniai turi ir daugiau reikalų teisme. Vyras moterį skundė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, o moteris jį – dėl sumušimo, ir prašo atlyginti už jį patirtą moralinę žalą. Dar jų laukia teismas dėl lėšų vaikų išlaikymui bei dėl įsiskolinimo, susikaupusio, kol vyras nemokėjo pinigų sūnui.

Moteris sakė: „Jis kreipėsi į Vaikų teises dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kuri buvo nustatyta liepos mėnesį. Teigė, kad aš jos nesilaikau, bet iš tikrųjų jis pats jos nesilaiko. Jis skundėsi, kad aš neleidžiu jam susitikti su vaikais. Tačiau vaikai juk ne maži, jis gali su jais tiesiogiai sutarti ir susitikti, nuvykti į mokyklą ar pan. Jam jie visai nerūpi, jis jų nėra matęs net nuo praėjusių metų Kalėdų. Tiesiog jis man yra sakęs, kad mane paliks ramybėje tik tada, kai pas notarą pasirašysiu raštą, kad jokių materialinių pretenzijų jam neturiu. Beje, dabar jis samdosi advokatą iš Vilniaus, kuriam už vieno atsiliepimo teismui parengimą moka 1000 eurų.“

Moteris buvo kreipusis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad pakeistų vyro bendravimo su vaikais tvarką, nes nustatytos tvarkos vyras nesilaikęs. Kai ten sulaukė grasinimų, kad, jei nenurims, vaikus gali iš jos atimti, nusprendė Visagino vaiko teisių apsaugos specialistus skųsti jų vadovybei Vilniuje. Čia susidūrė su kurioziška situacija: vilniečiai jos skundą persiuntė į Uteną, o uteniškiai – į Visaginą, ir skundo nagrinėjimas atiteko tai pačiai darbuotojai, kuri ir buvo apskųsta.

Tai – dar ne visos buvusios pasienio pareigūnės nuoskaudos. Ji pasakojo: „Vyras dar 2013 m. buvo mane smarkiai sumušęs. Jis įširdo dėl to, kad aš iš kaimo grįžau vėlai, o sūnų, kadangi jis ten užmigo, palikau pas savo mamą. Vyras taip įsisiautėjo, kad jau maniau, jog mane užmuš. Laimei, durys buvo atrakintos ir kaimynas mane užstojo. Kas vyksta, matė ir dukra.“

Pasak pašnekovės, tuo metu ji vyro neskundė, nes nenorėjo gadinti gyvenimo vaikams, o tą padarė vėliau, kai neapsikentė dėl jo skundų Vaikų teisių skyriui. Jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavus jo broliui.

Taigi, moters teigimu, jos gyvenimas dabar nepavydėtinas: pinigų trūksta, ji negali dirbti nei fizinio darbo dėl sveikatos būklės, nei juristės darbo dėl to, kad jai iškelta baudžiamoji byla. Maža to, vyras nuolat gadina jos automobilį ir ji bijo jo teroro, o pareigūnai niekuo padėti jai negali.

Ji teigė, kad jaučiasi už savo teises kovojanti visais įmanomais būdais, bet apsiginti niekaip negalinti: „Aš netgi bijau dėl savo gyvybės, nes nežinau, kas gali šauti jam į galvą ir kuo tai gali baigtis.“

Išvarė iš namų su dviem maišeliais?

Lrytas.lt susisisiekė ir su Sergejumi Šeršniovu, kuris situaciją apibūdino taip: „Aš pas juos nesilankau apie metus, alimentus moku reguliariai ir ganėtinai padorius, tai yra užprotokuluota. Vaikams moku 300 eurų, man rodos, tokios sumos pakanka.

Mes dabar einame per teismus, nes gražiuoju skirtis ji nenori. Na, jos nuomonė vienokia, mano – kitokia, bet tikrai niekas jos neskriaudžia, o alimentai yra mokami.

Tikrai jai negrasinau, jau gal metus su ja visiškai nebendrauju net sms žinutėmis. Tik leidžiu pinigus teismams.

Aš pats mėginu teisėtais būdais patekti į butą, kuris priklausė ir man – ten ir mano daiktai, ir dokumentai, o ji neįsileidžia. Buvome kartu pragyvenę 25 metus, o išėjau iš namų nešinas dviem maišeliais, ir kitų daiktų negaliu atgauti.

O ji susirado kitą vyriškį ir dabar gal nori, kad aš juos visus išlaikyčiau.

Daugiau nieko komentuoti nenoriu, nes vyksta teismai, ir, manau, juose bus viskas įrodyta. Nesvarbu, ką ji ten šneka, faktai byloja mano naudai.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.