44 m. vyras iš Kaišiadorių rajono gyvena iš mamos pensijos: nedirba dėl keistos priežasties

Kaišiadorių rajono Ringailių kaime gyvenantis Juozas Pauliukonis (44 m.) turi mechanizatoriaus profesiją, bet gyvena kaime iš motinos pensijos. Vyras niekada gyvenime nėra turėjęs darbo. Jis padeda motinai ūkyje, kai randa tam jėgų, o kartais tiesiog guli lovoje. Pasak jo, dėl to kalti jo niekaip nesibaigiantys galvos skausmai, o taip pat depresija.

 Tik neseniai Juozas Pauliukonis pirmą kartą pajuto, kad ryte atsibudus norisi kažką veikti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Tik neseniai Juozas Pauliukonis pirmą kartą pajuto, kad ryte atsibudus norisi kažką veikti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Psichiatras Mindaugas Šablevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Psichiatras Mindaugas Šablevičius.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2019-01-14 21:13, atnaujinta 2019-01-15 12:12

Juozas pasakojo, kad jo sveikatos bėdos prasidėjo dar vaikystėje, kai iš pradinės mokyklos perėjo mokytis į vidurinę kitame kaime. „Man buvo gal 12 metų, kai po sporto pamokos pradėjo skaudėti galvą, ją tarsi spaudė. Skausmai pradėjo mane lydėti visą laiką, be to, nuolat jaučiau jėgų stoką, nuovargį, silpnumą. Iki tol mėgdavau po pamokų žaisti futbolą, bet sušilus pradėdavo galvą skaudėti stipriau. Tada nieko nesinorėdavo daryti, tik lovoje gulėti“, – atsiminė vyras.

Baigęs vidurinę Juozas įstojo į Aukštadvario žemės ūkio mokyklą, tapo 3 kategorijos mechanizatoriumi-šaltkalviu. Kaip tik jam baigus mokslus bankrutavo kaime buvusi žemės ūkio bendrovė, tad darbo jis nerado ir liko tėvų ūkyje.

Netrukus buvo pakviestas tarnauti kariuomenėje. „Perėjau visas komisijas, nors sakydavau, kad nuolat skauda galvą. Gydytojai tuo netikėdavo ir sakydavo, kad išsisukinėju, norėdamas išvengti karinės tarnybos. Karuomenėje jutau didelį nuovargį, labai norėdavosi atsigulti ir vos galėdavau išsėdėti, bet niekam tai nerūpėjo. Dar tarnybos metu buvo patyčių, daužymo į pilvą, nepsikentęs viso to pasišalinau iš tarnybos, dėl ko vėliau turėjau rūpesčių“, – atsiminė.

Po to Juozas grįžo į gimtuosius namus ir, kai turėdavo jėgų, imdavosi ūkio darbų.

Rimčiau darbo ieškoti ilgą laiką vyras nė nebandė – neturėjo tam jėgų. 2012 m. užsiregistravo darbo biržoje, kad būtų draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Domėjosi ir galimybe įsidarbinti, bet niekas nenori priimti jo, neturinčio darbo praktikos.

Apskritai kaime galimybių įsidarbinti nėra, o artimiausias miestelis, Žiežmariai, už 15 km nuo jo gimtojo kaimo. Automobilio vairavimo teisių vyras neturi, tiesa, turi įsigijęs nedidelį traktorių. Prireikus į Žiežmarius nuvažiuoja dviračiu, tačiau kasdien tą daryti būtų pernelyg sudėtinga.

Užsiregistravęs darbo biržoje, kurį laiką vyras gaudavo socialinę pašalpą, tačiau už tai turėdavo atidirbti savivaldybės skirtus viešuosius darbus. „To darbo darėsi vis daugiau. Štai liepė nupjauti 2 km pakelės brūzgynų, ir net įrankių nedavė, tad pjoviau su savo motoriniu pjūklu, o man juk tai kainavo. Vėliau sakė, kad pats turėjau paprašyti, įrankius būtų davę. O ir galvą vis skaudėjo, žodžiu, neliko man jėgų su jais aiškintis ir visus tuos darbus dirbti, taigi neištvėriau ir dirbti nustojau“, – pasakojo vyras.

Nuo tada Juozas socialinės pašalpos (nei jokių kitų valstybės išmokų) ir negauna.

Tiesa, dar tada, kai dirbo viešuosius darbus ir tapo per sunku, jis kreipėsi į medikus dėl nedarbingumo.

„Pradžioje gavau „biuletenį“, paskui Žiežmariuose mane apžiūrėjusi šeimos gydytoja pasakė: „Tokių ligų nežinau“ ir norėjo nedarbingumą nutraukti. Visgi išsiprašiau, kad nukreiptų tolesniems tyrimams – buvau nusiųstas pas gydytoją neurologę į Kaišiadoris. Toji gydytoja buvo gera. Pirma skyrė vienų vaistų, kurie nepadėjo, tada kitų, raminamųjų, kurie kuriam laikui galvos skausmus nuėmė, bet vėliau jie vėl grįžo“, – pasakojo Juozas.

Jam buvo atlikti ir įvairūs tyrimai, įskaitant magnetinį rezonansą, bet jokių pokyčių smegenyse nerasta.

Galiausiai praėjusių metų sausį vyras atsidūrė Kauno neurologijos psichiatrijos klinikoje, kur pragulėjo dvi savaites. „Ten man buvo skirti antidepresiniai vaistai, ir gulėdamas ligoninėje aš pirmą kartą gyvenime pajutau, kas tai yra noras dirbti. Būdavo, atsibundu ryte ir noriu kažko imtis – iki tol niekada gyvenime tokio noro neturėjau“, – pasidžiaugė vyras.

Tie vaistai nuėmė ir nuovargį bei stiprų rytinį galvos skausmą, tiesa, lengvesnis skausmas išliko. Juozas buvo išleistas iš ligoninės, taip pat buvo nukreiptas tolesnėms psichologės konsultacijoms.

Deja, gydymasis ligoninėje Kaune nebuvo laiminga Juozo ligos istorijos pabaiga. Po dviejų mėnesių nuo grįžimo iš ligoninės jo nuovargis grįžo, o noras dirbti dingo. „Po to vaistus gėriau dar tris mėnesius ir mane pradėjo pykinti. Tada vaistus gerti nustojau ir pasidarė taip bloga, kad vos ištvėriau. Ypač bloga savijauta truko dvi savaites. Psichologė sakė, kad netinka tokių vaistų vartojimo nutraukti staiga, tačiau aš neturėjau pinigų jų daugiau nusipirkti“, – aiškino pašnekovas.

Vyras tęsė konsultacijas pas psichologę, po jų pasijusdavo geriau, tarsi švaresnis viduje. Šiuo metu pas ją nesilanko – iki jos iš savo kaimo važiuoja dviračiu, o žiemą tą daryti būtų pernelyg sudėtinga.

Kartais rytais jis jaučiasi visai neblogai. „Būna, atsibundu ir galvoju, kokio darbo imtis. O juk seniau to niekada nebūdavo, aš stebėdavaus, kaip rytais atsibudę žmonės prisiverčia eiti į darbus“, – sakė pašnekovas.

Oficiali jo diagnozė – migrena, tik vėliau, perskaitęs Lrytas.lt straipsnių apie depresiją, vyras nusprendė, kad serga ir ja.

Galvos skausmas Juozą lydi ir toliau. Būna, jis valandą padirba, bet galvos skausmas sustiprėja ir jis jau gulasi į lovą. Tiesa, prisipažino, kad kartais joje ne šiaip guli, o gulėdamas naršo išmaniajame telefone. Nuo televizijos ar radijo jam galvą skauda tik dar labiau. Vyras negeria ir nerūko – seniau pastebėjo, kad išgėrus alkoholio galvos skausmas tik sustiprėja.

„Toks gyvenimas tikrai sunkus, o juk norisi ir dirbti, ir šeimą sukurti – aš esu nevedęs ir vaikų neturiu. Psichologė sako, kad pavasarį gydysim galvos skausmą, bet aš abejoju, ar jai tai pavyks? O vaistų neturiu už ką nusipirkti...“, – liūdnai pasakojo vyras.

Draugų jis taip pat neturi. „Buvo vienas klasės draugas, bet jau mirė, o visi kiti kaime – pensininkai“, – sakė. Prisipažino vieną kartą turėjęs draugę netolimame kaime, bet tai buvo seniai, apie 2000-uosius metus, o rimtesni santykiai tarp jų taip ir neužsimezgė.

Čia jis prasitarė, kad kartu su juo iš motinos pensijos gyvena ir jo sesuo. Ir ji, baigusi mokyklą, liko gyventi tėvų namie, ir ji dabar niekur nedirba...

Paklaustas, kiek pinigų turi šiuo metu, vyras atsakė: „8 eurus. Mama davė. Jos pensija nedidelė, daugiau duoti negali. Jeigu pinigų turėčiau, gydyčiausi rimčiau, o dabar nė nebežinau, ko dar galėčiau imtis.“

Jei kreiptųsi – pašalpą gautų

Kaišiadorių rajono Nemaitonių seniūnijos seniūnė Genė Juodienė sakė: „Šiuo metu šis asmuo į seniūniją dėl socialinės paramos nesikreipė. Jei kreiptųsi į socialinės paramos skyrių ir, kaip ir priklauso pagal įstatymus, atidirbtų reikiamas valandas, iki 40 valandų per mėnesį, viešųjų darbų, pašalpą jam skirtume. Jeigu žmogus turi nedarbingumą ar neįgalumą, tų valandų atidirbti neturi. Seniau jis pašalpą gaudavo, bet santykius su mumis nutraukė – jis mumis nepasitiki.

Situacija su darbais ir kaimo vietovėse nėra beviltiška – galima įsidarbinti oficialiai pas ūkininkus (nemažai tą padariusiųjų vėliau džiaugiasi) ar gretimuose miesteliuose, žodžiu, norintieji darbą susiranda.

Na, o jeigu žmogus tikrai turi rimtų bėdų dėl sveikatos ir jam priklausytų neįgalumo pašalpa, ją jam skirtų ne seniūnija.“

Dažnai galvą skauda dėl emocinių priežasčių

Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius sakė, kad konkretaus atvejo komentuoti negali, nes tam jam reikėtų su žmogumi bent kelis kartus susitikti konsultacijai, bet sutiko atsakyti į kelis bendro pobūdžio klausimus apie galvos skausmus ir depresiją.

– Ar į psichiatrus žmonės kreipiasi dėl neaiškios kilmės galvos skausmų?

– Reikėtų pradėti nuo to, kad galima išskirti tris galvos skausmų tipus.

Pirmas tipas – somatinės kilmės galvos skausmai, kylantys dėl kūniškų priežasčių. Viena dažniausių jų priežasčių – kraujospūdžio pokyčiai. Taip pat galvos skausmus gali sukelti galvos kraujagyslių patologija, smegenų navikai, uždegiminės smegenų ligos ir kt.

Kitas galvos skausmų tipas – psichosomatiniai skausmai. Jie kyla dėl emocinių sutrikimų. Tarkim, jei žmogus nuolat jaučia įtampą darbe, jam nuolat priekaištaujama dėl darbo kokybės, gali pradėti nuolat skaudėti galvą.

Trečias galvos skausmų tipas – mišrūs galvos skausmai, kai nustatomi tam tikri pokyčiai smegenyse, o skausmus dar sustiprina emocinės priežastys. Šiam tipui priklauso migrena.

Kai žmogus skundžiasi galvos skausmais, pirmiausia reikalingi medicininiai tyrimai, o tada, jei fizinių-somatinių skausmo priežasčių nerandama, jis turėtų būti nukreipiamas pas gydytoją psichiatrą. Į mus žmonės dažniausiai kreipiasi dėl antrojo tipo – psichosomatinių – galvos skausmų.

– Ar tokių žmonių daug?

– Nemažai, kaip ir žmonių, besiskundžiančių kitais psichosomatiniais sutrikimais. Tarkim, būna, kad žmogui smarkiai plaka širdis, nors somatinių širdies ligų nenustatoma. Taip pat dėl psichosomatinių priežasčių kamuoja dusulys, „kamuolio“ jausmas gerklėje jausmas, įvairūs skrandžio, pilvo skausmai ir pan.

– Kaip gydytojas psichiatras gydytų ilgai užsitęsusius psichosomatinius galvos skausmus?

– Idealiu atveju skiriamas trejopas gydymas. Pirmiausia, skiriami psichotropiniai vaistai (jeigu skausmai ilgai užsitęsę – antidepresantai). Kadangi psichosomatiniai galvos skausmai susiję su emocijų sutrikimais, tai yra, su nerimu ir depresija, naudinga būtų ir psichoterapija – ji padėtų įžvelgti emocines sutrikimų priežastis.

Trečioji gydymo dalis – tinkamas gyvenimo būdas. Tarkim, galvos skausmai gali stiprėti, jei žmogus nuolat sėdi prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano ir neišeina pakvėpuoti grynu oru, jei didžiuliais kiekiais geria kavą ir rūko, ir pan. Taip pat vertėtų mokytis sveikai reaguoti į stresą keliančias situacijas.

– O koks būna mechanizmas: ar pirmiau prasideda galvos skausmai, o tada dėl jų prasideda depresija, ar atvirkščiai?

– Paprastai jauname amžiuje, paauglystėje ar jaunystėje, atsiranda emocinių sutrikimų. Vėliau emocijos somatizuojasi, tai yra, virsta fiziniais pojūčiais, kad ir galvos skausmu. Ši somatizacija žmogų vargina ir jau pati kelia naujus emocinius sutrikimus. Taip tarsi užsiveda žalingas ratas – emociniai sutrikimai sukelia galvos skausmą, o galvos skausmas – emocinius sutrikimus, ir nebegalime pasakyti, kuris buvo pirmas.

– Ar psichosomatinių galvos skausmų gydymas yra sunkus ir brangiai kainuotų?

– Medikamentinis gydymas daugeliui prieinamas. Gydymas antidepresantais mėnesiui kainuoja nuo 5 iki 40 eurų (ir tie vaistai, kurie kainuoja 5 Eur, paprastai būna pakankamai efektyvūs). Su psichoterapiniu gydymu yra sudėtingiau – tokios paslaugos kaimo vietovėse dažnai sunkiau prieinamos. Didžiuosiuose miestuose jos teikiamos plačiau, bet daugeliu atvejų nemažai kainuoja.

Svarbu, kad gydymas būtų nuoseklus, pakankamos trukmės, pvz., gydymo kursas antidepresantais trunka apie 1-2 metus. O psichoterapijai būtinas paties žmogaus noras keistis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?