Moteris pasakojo, kad ketvirtadienio vakarą sėdėjo kambaryje savo namuose Rakonių g. (senesnis adresas – Tolimoji g.). Staiga užgeso elektros lemputė. Moteris pamanė, kad išmušė saugiklius. Nuėjusi į vonią, kurioje įrengtas vandens šildytuvas, pamatė, kad nuo sienelės greta jo rūksta juodi dūmai.
Moteris išbėgo iš vonios, atidarė langą, pro jį papūtė vėjas – ir įsiplieskė gaisras. Moteris išbėgo į kiemą kartu su dukrele, spėjusi pagriebti tik savo rankinę (gerai, kad joje buvo jos ir vaiko dokumentai, piniginė bei banko kortelė), telefoną ir planšetinį kompiuterį. Lauke kaimynei ji sušuko, kad toji kviestų ugniagesius.
Du ugniagesių automobiliai atvyko per 5 min., bet jie sakė, kad tiek vandens, kiek turi, ugniai užgesinti neužteks.
Ugnis liepsnojo vis smarkiau, pasiglemžė ir priestatą ir ėmė taikytis į kaimynų namą. „Aš ugniagesiams šaukiau, kad jie gesintų kaimynės namą, kol tas dar neužsiliepsnojo, bet jie atsakė, kad neaiškinčiau, ką jiems daryti. Pradėjo degti ir kaimynės namas, jis taip pat visas sudegė, nors buvo gal 20-30 min., per kurias tikrai buvo galima kažką padaryti – tai mačiau ne tik aš, bet ir daug aplink susirinkusių gyventojų. Tada atvyko trečias ugniagesių automobilis su vandeniu ir ugnį užgesino. Nedaug trūko, kad ji būtų persimetusi ant trečio namo...“, – pasakojo Tatjana.
Dar pridūrė, kad garaže buvo daug padangų, nes ruošėsi jas keisti, tad, kai jos užsidegė, buvo daug juodų dūmų. „Net mano draugė iš Naujosios Vilnios pakambino ir klausė: „Kas ten jūsų pusėje taip dega“, o aš atsakiau – „Mano namas“, – atsiminė moteris.
Naktį po gaisro ji praleido netoliese gyvenančios savo vyresnės dukros namuose, o dabar ketina apsigyventi pas savo mamą, kuri kaip tik gyvena visai šalia jos. „Jeigu vėjas būtų pūtęs į kitą pusę, ugnis būtų persimetusi ne ant kaimynės, o ant mano mamos namo“, – konstatavo Tatjana. Beje, namą, kuris sudegė, jai, vienišai mamai, padovanojo jos močiutė.
Moteris pridūrė, kad nors jai sunku – juk iš namų ir ji, ir dukrelė išėjo su šlepetėmis – dabar jai padeda visa Lietuva. Pažįstami ir nepažįstami žmonės atveža drabužių ir avalynės, perveda pinigų, viena kaimynė atnešė du krepšius maisto. „Aš jiems visiems esu labai, labai dėkinga“, – susigraudino Tatjana.
Informaciją, kaip galima Tatjanai padėti, rasite čia
Ugniagesiai be vandens niekuomet nevažiuoja
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas Donatas Gurevičius aiškino: „Į šio įvykio vietą du ugniagesių automobiliai nuvyko per 9 min. nuo iškvietimo, vėliau atvyko dar du. Pirmųjų pajėgų vadas iš toli pamatė juodus dūmus ir iškvietė pastiprinimą. Kai pirmieji automobiliai nuvyko į įvykio vietą, pastatas jau degė atvira liepsna, tad galima daryti prielaidą, kad iškvietimas buvo pavėluotas. Ugniagesiai gaisrą gesino, kaip pridera, tačiau dėl to, kad pastatai stovėjo labai arti vienas kito, nepavyko išgelbėti ir antro namo. Kai matyti, kad vieno pastato nepavyks išgelbėti, gelbstimas tas, kuris yra šalia.
Tai, kad ugniagesiai vyksta į įvykio vietą be vandens – nepagrįstas kaltinimas, taip niekuomet nebūna. Tačiau ugniagesių automobilis talpina apie 3000 l vandens, o vidutinio dydžio medinio namo gesinimui gali prireikti keliasdešimties trūkstančių litrų. Todėl standartiškai, kai į gaisro vietą nuvyksta du automobiliai, pirmasis pradeda gesinimo darbus, o antrojo ekipažas visuomet ieško artimiausio vandens šaltinio, kur galėtų gauti vandens papildymą. Dėl to žmonėms kartais susidaro įspūdis, kad ugniagesiai atvyko be vandens. Be to, streso metu laikas žmogui tarsi išsitempia, todėl gali atrodyti, kad ugniagesiai žarną vynioja labai ilgai, nors iš tikrųjų tai trunka vos kelias sekundes.
Šio įvykio detales dar aiškinsimės, bet dabartinėmis žiniomis, pareigūnai viską darė tinkamai.“
