Andželikos pirmoji santuoka seniai iširo, ji turi suaugusį sūnų. Tačiau moteris visą laiką svajojo apie tris vaikus. Ilgą laiką po skyrybų jai skirto žmogaus nesutiko, o 2015 m. vasarą internetu susipažino su vyru, su kuriuo netrukus pradėjo svajoti apie kūdikį.
Moteris pasakojo: „Mūsų draugystė buvo kaip pasakoje, greitai pradėjome kurti bendrus ateities planus. Po pusmečio iš Klaipėdos persikrausčiau pas vyrą į Rietavą, apsigyvenau jo nuomojamame bute.“
Kadangi kurį laiką moteriai pastoti nepavyko, nedelsė ir kreipėsi į vieną vaisingumo kliniką Klaipėdoje. Ten jai su vyru atliko tyrimus ir pasakė, kad viskas tvarkoje.
Per tą laiką, kol vyko tyrimai, vyras, kaip ir buvo planuota, gavo paskolą būstui pirkti. Tuo metu abu dirbo, tad neatrodė, kad paskola bus didelė našta.
Po visų tyrimų gydytojas pasiūlė Andželikai daryti ovuliacijos stimuliaciją hormoniniais vaistais ir ji sutiko. „Mano noras turėti 3 vaikus buvo toks stiprus, kad visiškai pasiklioviau ir tikėjau gydytoju. Pirmos stimuliacijos mano organizmas nesuprato. Per antrą stimuliaciją buvo susiformavę du folikulai, bet gydytojas pasakė, kad per mažai ir nebetęsė stimuliacijos, trečia ir ketvirta stimuliacija buvo panašios. Po trečio karto mano pasitikėjimas gydytoju pradėjo blėsti“, – pasakojo Andželika.
Ji pridūrė, kad skaitė įvairius straipsnius, o ir, logiškai mąstant, tam, kad užsimegztų gyvybė, užtenka vieno folikolo. Kadangi jų buvo du ir gydytojas viską nutraukdavo, ji pasijuto išnaudojama finansiškai ir dėl to nustojo pas jį lankytis. Šios procedūros atėmė iš jos 2 metus.
Nuliūdusi Andželika ieškojo daugiau informacijos apie galimybę susilaukti vaikelio ir vienoje feisbuko grupėje užklausė, ką darė tos moterys, kurios lankėsi pas tą patį gydytoją ir pastoti joms nepavyko. Jai parašė moteris, patyrusi tą patį. Ji pasiūlė kreiptis į naprotechnologijos gydytoją Kaune arba Lenkijoje.
2018 m. balandžio mėnesį Andželika su vyru pradėjo važinėti į Kauną. Ten juos sutiko maloni gydytoja, vėlgi buvo skiriami tyrimai, bet visai kitokie. „Net keista buvo, kaip tai gali būti susiję su pastojimu, bet viską kantriai dariau, ką gydytoja sakė. Atrado bakteriją, skyrė gydymą, po to dar vienus tyrimus. Pagal juos prognozės buvo daug žadančios. Gydytoja patvirtino, kad pagal jų metodą pastoti užtenka ir vieno folikulo, tai mane nuramino. Reikėjo tik kantrybės ir Dievo palaiminimo. Po pusmečio sužinojau, kad mūsų gydytoja pastojo ir teks važiuoti pas jos kolegas į Lenkiją. Vienu metu apsidžiaugiau už ją ir nuliūdau dėl savęs“, – pasakojo Andželika.
Ramus vizitas į polikliniką baigėsi neramiai
Konsultacijai Lenkijoje ji užsiregistravo praėjusių metų gruodžiui, o lapkričio 22 d. buvo profilaktiškai užsirašiusi krūtinės echoskopijai. Jos kairėje krūtyje jau daug metų buvo susiformavęs guziukas dėl mastopatijos, dėl kurio ji kasmet eidavo pasitikrinti.
Moteris nesijaudino, nes visada viskas būdavo gerai. Bet šį kartą gydytojui tas guziukas nepatiko ir jis Andželiką nusiuntė į onkologinę ligoninę pasidaryti biopsijos.
„Pradžioje man buvo šokas, galvojau, nesąmonė, negali šitaip būti, ir būtent dabar, kai ilgametė svajonė susilaukti vaikelio buvo beveik ranka pasiekiama. Žemė slydo iš po kojų, širdis daužėsi, buvo baisu. Savaitė praėjo, kol truputį nurimau ir įstengiau nuvažiuoti pas onkologą. Atliko biopsiją ir liepė laukti skambučio“, – pasakojo Andželika.
Atėjo gruodžio 12 d. vizitas į Lenkiją. Ten gydytoja padarė papildomus tyrimus, išrašė vitaminų ir sudarė stimuliacijos schemą, bet labai mažomis dozėmis, daug mažesnėmis, nei ankstesnis gydytojas. Sutarė susitikti balandį, jei iki tol nepavyks pastoti.
Dar vienas smūgis
„Tai, ką išgirdau iš specialistų Lenkijoje, mane taip nudžiugino, kad net pamiršau apie biopsiją, bet ilgai džiaugtis neteko. Po kelių dienų sulaukiau skambučio iš onkologo, kuris liepė atvykti į ligoninę. Jo kabinete mano visas gyvenimas ir svajonės sudužo. Išgirdau diagnozę: infiltracinė krūties karcinoma. Tai reiškia 2 stadija, auglys reaguoja į hormonus, yra piktas ir agresyvus“, – susigraudino Andželika.
Gydytojas jai paaiškino, kad jos norint pastoti vartotos „arkliškos“ hormonų dozės ir išprovokavo paprastą guzelį virsti piktybine liga.
Chemoterapeutė moteriai paskyrė cheminių vaistų, operaciją ir po to keletą metų gerti tabletes, kurios stabdo hormonų gamybą. „Po tokių procedūrų mano amžiaus moteriai tapti mama nebūtų jokių šansų. Be to, man labai kelia nerimą tai, kad man diagnozuotas antro laipsnio inkstų nepakankumas, kuris visai nesiderina su chemoterapija. Jau ir dabar man maudžia nugarą, tikriausiai, dėl inkstų... Taigi dėl man skirto gydymo į medikus nesikreipiau, o ėmiausi ieškoti kitokių būdų pasveikti“, – prisipažino moteris.
Andželikos tikinimu, tinkamą būdą ji su vyru rado – tai būtų gydymas Azerbaidžane, Baku mieste, mokslo ir sveikatingumo centre „Aišafa“. Gydymas truktų mėnesį, jei po pusmečio tyrimų rezultatai būtų negeri, jį reikėtų kartoti.
Tikisi išgyti netradiciškai
Kaip konkrečiau specialistai iš Azerbaidžano žadėjo išgydyti antros stadijos vėžį? „Ten siūlomas intensyvus viso organizmo išvalymas, leidžiamas vitaminas C, vitaminas B12, reikia pusiau badauti ir pan. Žinau vieną žmogų iš Lietuvos, kuris ten gydėsi ir jam ta metodika padėjo“, – sakė Andželika. Taigi moteris tikisi išsigydyti onkologinę ligą alternatyviais metodais.
Pagrindinė kliūtis dabar – pinigai. Gydymo kurso Azerbaidžane kaina – 9000 eurų, ir ši suma šeimai atrodo nerealiai didelė. Savo santaupas moteris jau išleido procedūroms, siekama pastoti – jos iš viso kainavo apie 5000 eurų. Jos vyro pajamos šiuo metu sumažėjusios, o paskolą mokėti reikia, taigi išsiversti nelengva. Jėgų dirbti Andželika turi, bet juk reikia kuo greičiau gydytis, ir čia svarbi kiekviena diena.
Pora netgi ryžosi parduoti automobilį, bet už jį gautos sumos gydymui anaiptol nepakaks.
Moteris patikino, kad jos vyras, beje, turintis tris vaikus iš ankstesnių santykių, jos pasirinkimą palaiko – jis ir padėjo jai rasti alternatyvų gydymą.
„Paskolos bankai mums neduoda, todėl ir ryžausi prašyti gerų žmonių paramos – pervesti pinigų arba 2 proc. pajamų mokesčio. Seniau pati paaukodavau pinigų tiems, kuriems sunku, ir niekada nemaniau, kad ir man pačiai teks prašyti paramos, bet nematau kitos išeities“, – liūdnai sakė Andželika.
Norintieji paremti Andželiką prašomi jai rašyti el.p. lika73@gmail.com, taip pat jos sąskaitos numerį rasite šioje nuorodoje
Palieka vilties ir vyresnėms
Į kelis klausimus apie vyresnio amžiaus moterų galimybes susilaukti vaikų paprašėme atsakyti Vaisingumo centro gydytojos Gražinos Bogdanskienės.
– Ar moterys, kurioms per 40 m., dažnai gali pastoti natūraliai?
– Moterų vaisingas periodas gana ilgas – apie 30 metų. Bet naujausiais medicinos mokslo tyrimais pagrįsta, kad moteriškų lytinių ląstelių senėjimas prasideda nuo 28 m. Dar po aštuonerių metų vaisingumas ima ypač sparčiai mažėti. Moteriai, vyresnei kaip 45 m., pastojimo tikimybė siekia vos 5 proc.
Su amžiumi padidėja ir persileidimo tikimybė, tad sunku tampa ne tik pastoti, bet ir išnešioti kūdikį.
– Iki kokio apytikriai amžiaus moterys gali kreiptis į vaisingumo specialistus, norėdamos pastoti?
– Gali kreiptis įvairaus amžiaus moterys, tačiau kuo jos bus vyresnės, tuo tikimybė pastoti bus mažesnė. Tyrimai ir moters sveikatos anamnezė leis atsakyti konkrečiau į klausimą, ar dar verta bandyti, ar jau nėra prasmės. Praktiškai moteris gali kreiptis iki menopauzės, kuri dažniausiai prasideda 55 metų amžiaus.
Prieš 2 metus pasaulyje buvo pradėtas taikyti kiaušidžių atjauninimas trombocitais praturtinta plazma, tai yra PRP. Ši procedūra sėkmingai taikoma ir Lietuvoje. Tai įgalina pratęsti vaisingą amžių iki 60-ties metų.
– Kokia buvo vyriausia pacientė, kuri, jūsų klinikos padedama, susilaukė vaikelio?
– 51 metų.
– Mūsų straipsnio herojei gydytojas sakė, kad užsimezgė du folikulai, jų per mažai. Kaip paaiškintumėte, kiek tų folikulų turėtų būti?
– Kuo daugiau folikulų, tuo geresni rezultatai, bet būna, kad užtenka ir vienos kiaušialąstės. Kartais apskirtai folikulai nebręsta ir tenka nutraukti gydymą. Todėl du folikulai nėra blogas scenarijus. Jei atliekant pagalbinį apvaisinimą iš 2 folikulų būtų gautos dvi kiaušialąstės, jei jos abi apsivaisintų, tai pastojimo tikimybė būtų apie 30 %.
– Koks gali būti šalutinis poveikis sveikatai, kai pastoti, padedant vaisingumo specialistams, bando vyresnio amžiaus moterys?
– Daugelis pastoti siekiančių moterų gydymo metu gerai toleruoja hormonus, tačiau retsykiais jie gali turėti ir šalutinį poveikį. Tai gali būti karščio bangos, prakaitavimas, pykinimas, galvos skausmai, svaigulys ar nuovargis.
Ką pasakytų onkologai?
Nacionalinio vėžio instituto gydytojų onkologų paklausėme, ką jis mano apie alternatyvius gydymo metodus, kaip kad gydymas Azerbaidžane, apie kurį svajoja Andželika.
Gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė sakė: „Konsultacijai atvykęs pacientas supažindinamas su gydytojų multidisciplininės komisijos ar konsiliumo sudarytu gydymo planu, gydymo nauda, galimais šalutiniais poveikiais, mokslo įrodymais pagrįsto gydymo alternatyvomis. Pastaruoju metu tik itin retais atvejais pasitaiko, kad pacientas atsisakytų mūsų rekomenduojamo įrodymais pagrįstos medicinos gydymo. Pasitaiko, kad toks pacientas nusprendžia naudoti kitokias priemones ar vykti į įvairias šalis išbandyti įvairiausių netradicinių metodų. Šių metodų mes, gydytojai, komentuoti negalime – nėra atlikta patikimų klinikinių tyrimų apie jų veiksmingumą ar žalą. Neretai toks pacientas, vėliau pablogėjus sveikatos būklei, vis tik kreipiasi į gydytojus ir sutinka bei pageidauja gydytis Nacionaliniame vėžio institute ar kitoje onkologiniams pacientams pagalbą teikiančioje gydymo įstaigoje.“
Gyd. onkologas chemoterapeutas Leonidas Gatijatullinas papildė: „Tokių pacientų, kurie visiškai atsisako jiems skiriamo gydymo nuo vėžio, pasitaiko retai, bet daug pacientų nori kažko papildomo. Statistika rodo, jog visame pasaulyje PAM (papildomus alternatyvius metodus) naudoja kas antras onkologine liga sergantis pacientas.
Tokiems pacientams sakome, jog nėra jokių mokslinių duomenų, įrodančių bet kokio PAM metodo efektyvumą ir tai, kad jie prailgina išgyvenamumą.
Neretai būna, kad, kuomet pacientai atvyksta su užleistais ligos atvejais, paaiškėja, jog jie gydėsi kažkur kitur ir neaišku, kokiais metodais. Šiuo metu tam naudojami įvairūs žoliniai kompleksai iš Kinijos, ozonoterapija, badavimas, „imunoterapija“ (kokiu principu ši veikia, neaišku).
PAM metodai turi savo vietą, kaip papildymas tų lūkesčių, kurių neišpildo tradicinė medicina. Teigiamas PAM poveikis – geresnė psichologinė paciento savijauta, jis jaučia, kad pats kažką daro ir yra pats sau gydytojas.“
Ką visgi specialistas pasakytų apie medicinos centre Azerbaidžane onkologiniams ligoniams siūlomą gydymą, išvalant organizmą inovatyviais būdais, reaguliuojant mitybą ir badaujant bei lašinant vitaminų C bei B12 lašelines? Gydytojas L. Gatijatullinas sakė: „Nėra jokių mokslinių klinikinių tyrimų įrodymų, jog badavimas ar kitos dietos ar didelės vitaminų dozės prailgina onkologinių pacientų išgyvenamumą. Vitaminų vartojimui neprieštarauju, o į dietas ir badavimą žiūriu priešiškai.“
