Studijų kvalifikacijos vertintojos R.Ardišauskienės namuose jau puikuojasi 367 lėlės, bet jų skaičius kas savaitę gali padidėti, nes moteris jų vis įsigyja sendaikčių turguose, dėvėtų daiktų parduotuvėse, perka internetu iš gamintojų ir kitų šalių kolekcininkų.
Barbių, jų seserų, draugių ir vyrų Kenų nors vežimu vežk! Bet Rūtos ir jos sutuoktinio dviračių meistro Vytenio (29 m.) namai neatrodo užgriozdinti taip, kad susidarytų muziejaus vaizdas. Turint tiek lėlių būtų smagu įkurti vaikų darželį, bet kolekcininkės tokia idėja nesužavėtų.
Netgi tuomet, jei Rūta susilauktų savo vaikų, neleistų jiems žaisti su šiais populiariais žaislais. Kodėl?
Kai moteris įsigyja panaudotų lėlių, neretai pastebi, kad vaikai jų nemyli, negerbia ir jas būna labai nuskriaudę – išsukioję rankas, kojas, aprašinėję kūną, nupešioję plaukus, išpurvinę.
„Jei kada nors susilauksiu vaikų, jie turės savo žaislus, aš – savo“, – tarstelėjo kolekcininkė, kuriai žaislai – šventa.
Bet R.Ardišauskienė perka ir „nukankintas“ Barbes, kurios jos namuose tarsi po SPA procedūrų atsigauna, pasikeičia neatpažįstamai.
Rūta tas lėles išmaudo, išplauna ir dailiai sušukuoja plaukus, paremontuoja kūno dalis, aprengia jau turimais drabužiais. Taip tokia lėlė, nors galėjo atsidurti šiukšlyne, prikeliama antram gyvenimui.
Viena mėgstamiausių R.Ardišauskienės Barbių, kurią ji jau kelias savaites laiko miegamajame ant stalelio, o ne paslėptą dėžėje, – karo deivė Atėnė su ietimi rankoje.
Kadangi šią lėlę šeimininkė pirko prieš metus, dar negali atsidžiaugti, todėl kasdien nori ją matyti, pakilnoti. Visos kitos lėlės ant stalelio keičiasi – naujausia pasidžiaugia vieną kitą savaitę, kol įsigyja kitą.
Tarp išskirtinių kolekcijos eksponatų – ne tik Atėnė, bet ir vieną garsiausių Meksikos dailininkių Fridą Kahlo, amerikietę matematikę, Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkę Katherine Johson vaizduojančios Barbės, turinčios istorinę vertę.
„Aš ir Barbė drabužių pasirinkimo klausimu neturime nieko bendra“, – šyptelėjo R.Ardišauskienė, dažnai vilkinti juodus rūbus, mėgstanti metalinius papuošalus. Todėl ir nusipirkusi Barbę be drabužių Rūta ją aprengė kūną dengiančiais nėriniais, kurie susipynę iš siūlų kilpų suraizgytomis grandinėmis.
Gal tai šeimininkės kopija?
„Kostiumas iš fantazijos srities – kažkas tarp Amazonės (graikų mitologijoje – moterų karių tauta) ir druidės (senovės keltų dvasininkės, žynės)“, – patikino R.Ardišauskienė.
Lėlių gausa stebina įvairove – tai deivės, profesijų ir tautų atstovės, skirtos žaisti. Barbių profesijos taip pat nekasdienės – robotikos inžinierė, žaidimų programuotoja, chemikė, dainininkė, auklė.
Tarp vyriausių lėlių – 1961–1967 metų gamybos burbulinio kirpimo šukuosenos Barbė, vilkinti maudymosi kostiumą, bei kelios 1965 metais pagamintos Barbės, viena tokių segi sijoną iki kelių ir vilki susegamą per krūtinę megztinį.
Kokie laikai – tokia ir lėlių drabužių mada. Dabar Barbės vilki tokius rūbus, kokius ir moterys gatvėse: trumpas sukneles su iškirptėmis, avi aukštakulnius.
Rūtos tamsūs plaukai siekia pečius, šonas ties smilkiniais išskustas, tad jei moteris nenori, kad tai kitiems kristų į akis, plaukų kupetą suverčia į vieną pusę.
Tačiau Barbėms šukuosenos bandymų kolekcininkė nedaro, nebent pakerpa nušiurusius plaukų galus, atsargiai juos išplauna, nes pastebėjo, kad 2009–2014 metų gamybos lėlių plaukai buvo klijuojami iš galvos vidaus prastais klijais, kurie nuo karšto vandens ar karšto oro įsiliedavo į plaukus ir juos sugadindavo.
Šukuosena pradėdavo slinkti, net skleisdavo nemalonų kvapą. Dabar Barbių plaukai patikimiau pritvirtinti, bet šeimininkė nutaiko drungną vandenį, kad išsaugotų vešlią šukuoseną.
Lėlėmis Rūta labai rūpinasi – įsigytas ne tiktai prausia, aprengia, bet ir sudeda į dėžes, kad eksponatai nedulkėtų, nebluktų nuo saulės šviesos.
Susidaro įspūdis, kad ištekėjusi moteris nori susigrąžinti vaikystę, juk dauguma mergaičių žaidžia su lėlėmis.
Čia yra šiek tiek tiesos – kolekcininkė vaikystėje ilgai neturėjo tokio žaislo, bet labai jo norėjo.
„Barbės buvo labai brangios. Mano mama uždirbdavo, duok Dieve, 250 litų, o Barbė kainuodavo nuo šimto litų. Šeimoje buvome trys vaikai, visiems visko reikėjo“, – pasakojo Rūta, išsaugojusi pirmą savo Barbę, kurios savininke tapo būdama dešimties metų.
„Kai Barbės atpigo, tada išsikaulijau, kad nupirktų“, – prisiminė Rūta ir iš maišelio ištraukė parodyti savo vaikystės lėlę.
Ji – šviesiais ilgais plaukais, rožine suknele ir lygiapadžiais bateliais.
Su Barbe ji žaidė net kai sulaukė penkiolikos metų, nors paauglė prijautė gotų judėjimui – klausėsi roko ir metalo muzikos, rengėsi juodai, veido bruožus ryškino tamsiu makiažu.
Su roku ir metalu ji nesiskiria ir dabar, kaip ir su Barbėmis – atrodo, kad skirtingi gyvenimo etapai stipriai susipynę.
„Ši lėlė labai nužaista“, – atsiduso R.Ardišauskienė. Pirma Rūtos Barbė vienu metu buvo atsidūrusi pas jos dukterėčią, po to grįžo pas šeimininkę.
„Lėlės niekada nekirpau, aišku, vandens ji matė, o daug vandens negerai, nes žaislas labiau dėvisi. Jos batai nenusimauna, kūnas nelankstus, todėl ir buvo pigi – anuomet kainavo 30 litų“, – su šypsena žvelgdama į pirmą savo lėlę pasakojo pašnekovė.
Prieš šešerius metus, kai baigė istorijos studijas, Rūta pradėjo kolekcionuoti Barbes. Todėl nuo to laiko lėles perka pati – moteris seka prekybos centrų skelbiamas akcijas žaislams ir skuba ten ieškoti Barbių, kokių neturi.
„Šiuolaikinę Barbę išsirenku pagal tai, ar ji man patinka, ar graži“, – užsiminė Rūta.
Moteris taip stipriai brangina Barbes, nes jos kadaise buvo nepasiekiama svajonė.
Paauglystėje lėlės Rūtai padėjo nusiraminti, suvaldyti pyktį ir išgyti nuo patyčių.
Būdama gotė ji iš bendraamžių sulaukdavo įžeidimų, netgi patyrė kumščių jėgą, tad namuose rasdavo nusiraminimą, kai apsikabindavo mylimą lėlę.
Net ir dabar, kai Rūta nesiskundžia gyvenimu, Barbės priverčia ją išsivaduoti nuo streso, užmiršti dienos rūpesčius, pajusti atsipalaidavimą ir ramybę. Tai – savotiška meditacija.
Nors mieste dviračiu važiuojančios ir trankią muziką mėgstančios moters gyvensena nedera su meile puošnioms Barbėms, čia slypi jos kasdienybės žavesys.
„Kai pasakau, kad kolekcionuoju Barbes, daugelis nepatiki, klausia: tu su jomis žaidi? Ne, kolekcionuoju“, – pabrėžė Rūta.
Kolekcininkė jau draugavo su savo būsimu vyru, kai jam pasakė: „Man reikia Barbių. Aš jų noriu.“ Vytenis nesakė nieko, tai reiškė, kad pritarė. Iš pradžių jų buvo kelios, paskui vis daugėjo.
„Pirkdavau bet ką, nesvarbu, kokios būklės, kokybės. Parsinešdavau lėles glėbiais, parsisiųsdavau iš užsienio dideliais kiekiais“, – iš savo aistros juokėsi Rūta.
Dažnai kolekcininkai suka galvą, kam paliks kolekciją, tačiau R.Ardišauskienė dėl to nesijaudina.
„Kai pradėjau Barbes rinkti, ėmiau puoselėti kitą idėją – senatvėje įkursiu muziejų“, – sakė moteris, be Barbių, renkanti Walto Disney filmų herojus, šokoladinių kiaušinių „Kinder Surprise“ žaisliukus, Hario Poterio, pokemonų ir mažųjų ponių figūrėles.
Tad Rūtos kasdienybė ne tik raminanti, bet ir saldi. Ji suvalgė daug šokoladinių kiaušinių ir surinko 1200 skirtingų juose buvusių žaisliukų.
Lėlė džiugina šešis dešimtmečius
Barbė 2019-ųjų kovo 9 d. šventė 60 metų gimtadienį – prieš tiek laiko amerikiečių žaislų gamybos įmonė „Mattel“ pradėjo gaminti šias lėles. Per šį laiką lėlė tapo savotišku idealios moters simboliu, propaguojančiu lyčių lygybę, – moteris gali tapti kuo panorėjusi.
Lėlės sumanytoja – Rutha Handler. Nupirkusi savo dukroms lėlę Bild Lilli, sukurtą Vokietijoje ir skirtą suaugusiesiems, moteris pastebėjo, kad vaikams daug labiau patinka žaisti su lėlėmis, atrodančiomis kaip suaugę žmonės, o ne su lėlėmis, primenančiomis kūdikius ar mažus vaikus.
Taip amerikietei kilo idėja sukurti išskirtinį žaislą – Barbę. Pirmoji lėlė buvo pristatyta visuomenei 1959 metais tarptautinėje žaislų parodoje Niujorke.
Sumanytoja lėlę pavadino savo dukros garbei, nesutrumpintas Barbės vardas yra Barbara Millicent Roberts. Kita garsi šios kompanijos lėlė – Kenas, žinomas kaip Barbės vyras. Jis buvo sukurtas po poros metų sūnaus, kurio vardas yra Kennethas, garbei.
Šis žaislas daugiau nei pusę amžiaus išlaiko net kelių kartų vaikų susidomėjimą. Nepaisant modernaus technologijų amžiaus, Barbė jau šešis dešimtmečius neužleidžia lyderės pozicijų ir išlieka vienu perkamiausių žaislų pasaulyje.
