Viena prašiusi pagalbos kaimynė rašė, kad po nelaimės vaikams teks nakvoti garaže, bet visgi paaiškėjo, kad laikinai šeimą pagyventi priėmė kaimynystėje gyvenantis vienos iš mergaičių krikšto tėvas Remigijus Ulevičius.
Namą, kuris sudegė antradienio dieną, šeima buvo pasistačiusi per keletą metų savo rankomis. „Atsikraustę gyvenome vagonėlyje ir vyras viską statė pats, o ir aš kiek galėdama padėjau. Pradžioje pasistatėme vieną kambarėlį, paskui – kitą, galiausiai išėjo ir visas namas. Šiek tiek padėdavo draugai ir kaimynai, tačiau samdyti svetimų žmonių negalėjome sau leisti“, – sakė nukentėji nuo gaisro Giedrė Dzedravičienė.
Be namų liko ji, jos vyras ir keturi vaikai – trys dukros, kurioms yra 18, 16 ir 3 m., ir 5,5 metų sūnus. Kai gaisras įsiplieskė, tėvai buvo darbe – moteris dirba viename prekybos centre, o vyras – statybose. Darbavosi ir vyriausioji dukra – ji vasarą skina uogas, nes nori turėti savų pinigų.
Namie buvo likusi šešiolikmetė dukra, turėjusi prižiūrėti jaunėlę sesę ir brolį. Mažieji lanko vaikų darželį, tačiau tėvai buvo nusprendę atžalų vasarą į jį neleisti, nes vyresnėlė jaunėliais tinkamai pasirūpina, ir valgyti jiems pagamina.
„Dėl to, kas nutiko, vaikų nekaltinu“, – sakė mama.
Šeimą laikinai priglaudęs R.Ulevičius prasitarė, kad, jo žiniomis, namus padegė penkiametis vaikis – jis kažkur rado degtukų ar žiebtuvėlį ir sumanė pažaisti, padegė lauke kažką ir užgesino. Tada padegė dar kartą – ugnis persimetė prie lauko tualeto, o nuo jo – ir prie namo, ir tąsyk nieko užgesinti nepavyko nei pagelbėti puolusiems kaimynams, nei į gaisravietę atvykusiems ugniagesiams.
„Žinoma, šeima ištikta šoko. Sudegė viskas, žmonėms liko tik tai, ką turėjo kišenėse. Neliko net mašinos raktų, taigi jie negali ja naudotis. Vakar rytą vyrą į darbą pavežėjo draugas, o jo raktai liko kaboti namuose ant vinies. Dar bandėme jų ieškoti nuodėguliuose, bet radome tik fragmentą“, – pasakojo R.Ulevičius.
G.Dzedravičienė sekančią dieną po gaisro jau ėjo į darbą – prekybos centro, kuriame ji darbuojasi, administracija laisvadienio nedavė. Taigi teko eiti į darbą apsivilkus tais pačiais drabužiais, kaip ir praėjusią dieną, nes kitų neturėjo. Tiesa, vėliau jos mama ir sesuo pririnko ir atvežė drabužių, kurie turėtų tikti ir Giedrei, ir jos dukroms. Daugiavaikė mama po gaisro buvo labai pasimetusi, bet visgi tikisi, kad pavyks kažkaip pradėti naują gyvenimą.
R.Ulevičius šeimos ateitį įsivaizdavo konkrečiau: „Jau domėjausi, kažkiek parems savivaldybė, gal ir moters darbovietė, o jei dar padės geri žmonės, bus galima galvoti apie kitą gyvenamąją vietą. Kaimo pakraštyje kaip tik už 10 000 eurų parduodamas namas, kuriame gyveno šeima su vaikais, jis gerai įrengtas, kieme yra ir čiuožykla vaikams. Jei namas nukentėjusiesiems patiks ir pavyks surinkti reikiamą sumą, netrukus jie galės pradėti naują gyvenimą“.
Šeima rūpintis apsiėmusi socialinė darbuotoja Virginija Pacevičienė sakė: „Savo darbe susiduriu su daug įvairių šeimų, ir ši šeima – iš tų, kuriems tikrai norisi padėti. Jie niekuomet nieko mūsų neprašė, patys stengėsi, dirbo, kabinosi į gyvenimą. Ir vaikais rūpinasi tinkamai. Vyriausioji jų dukra puikiai mokosi, dalyvauja įvairiose olimpiadose. Kiek žinau, savivaldybė šiuo atveju jiems galės skirti kiek daugiau nei 1000 eurų. Taip pat vaikams reikės psichologo pagalbos, nes jie labai išsigandę dėl to, ką teko matyti“.
Informaciją, kaip galima padėti šeimai, rasite žemiau.
