Liepos 27-ąją kūdikio besilaukiančią mylimąją rašytojas M.P.E.Martynenko nuvedė prie altoriaus Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.
Poros vestuvės įvyko po dvejų metų draugystės.
Tačiau tuoj po tuoktuvių poros gyvenime pasipylė įvykių lyg iš gausybės rago.
„Atrodo, esu mirtingesnis, nei maniau“, – rugpjūčio 3 dieną socialiniame tinkle rašė M.P.E.Martynenko kreipdamasis pagalbos. Vyras pasidalijo už širdies griebiančiu įrašu prašydamas paaukoti lėšų insulino pompai įsigyti, nes ji galėtų išgelbėti jo gyvybę ir kūdikis turėtų tėvą.
Ištikus hipoglikeminei komai rašytojas atsidūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos centre dėl cukrinio diabeto komplikacijų – polineuropatijos, nefropatijos ir retinopatijos, tai yra jam buvo pažeisti nervai, inkstai, akys.
Po vieną vaidmenį Oskaro Koršunovo spektaklyje ir Šarūno Barto filme sukūręs ir dvi knygas išleidęs menininkas užsiminė, kad situacija nėra beviltiška: „Jei turėčiau insulino pompą, ligos eiga būtų kur kas geresnė. Galėčiau išsigelbėti!“
Nuo vaikystės pirmojo tipo cukriniu diabetu sergantis Elijas atvirai pasakojo, kad kol valstybė jam pompą kompensavo, būdamas nepilnametis jis ją turėjo.
Tačiau kai sulaukė aštuonioliktojo gimtadienio, pompos išlaikymas buvo per brangus jo šeimai – tuo metu jį ir brolį augino ir išlaikė tik mama.
Šiuo metu M.P.E.Martynenko liko dar dveji metai aktorystės studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jis neturi nuolatinio darbo, o jųdviejų su žmona santaupos bus skiriamos pirmagimiui.
Tačiau aktoriui šįkart insulino pompa buvo paaukota, jo sveikata taisosi.
„Į pagalbos šauksmą atsiliepė nuostabi moteris. Atidavė pompą, kuria naudojosi jos dukra. Tiesa, pompos amžius – penkeri metai. Su ja sunkiai įmanoma prisijungti prie naujesnių technologijų.
Ji neturi „Bluetooth“ ryšio, tad su ja negalima sukurti APS (dirbtinės kasos sistemos).
Bet aš be galo dėkingas už parodytą gerumą“, – tvirtino ligoninėje besigydantis rašytojas.
Elijas susisiekė su vaikų, sergančių diabetu, klubo „Smalsučiai“ steigėju Dariumi Juotkumi ir pasiūlė padovanoti tą pompą. Šis klubas teikia humanitarinę pagalbą ir Ukrainos vaikams.
„Nenoriu pasirodyti išrankus ar nedėkingas, bet jei tik yra galimybė, norėčiau pasinaudoti kaip įmanoma labiau pažengusia medicina. Dabar jaučiuosi naujai gyvybei įsipareigojęs gyventi. Aišku, dar teks taupyti ir insulino pompos reikmenims – kateteriams, baterijoms, rezervuarams, bet dabar užvis svarbiausia – sveikata“, – tikino pašnekovas.
Dabar rašytojas naudojasi vienos įmonės mėnesiui paskolinta ir išbandyti skirta pompa. O po mėnesio reikės ją arba pirkti, arba ieškoti kitos, arba nuomotis. Tad vyro rūpesčiai dėl sveikatos vargu ar sumažės.
„Dėl to, kad mano ligos eiga buvo sunki, netvarkinga, per gyvenimą patyriau penkiolika diabetinių komų (dvi – per pastaruosius metus).
Daugsyk esu atsibudęs reanimacijoje. Akistata su mirtimi man brangi“, – kalbėjo Elijas.
Rugpjūčio 8 dieną jam medikai atliko fotokoaguliaciją – lazeriu operavo akis, tad jam sunku buvo ilgesnį laiką žvelgti į bet kokį ekraną ar realų vaizdą.
Tądien rašytojo gerbėjai apsidžiaugė, kad leidykla pakartojo jo pirmosios knygos „Be penkių pasaulio pradžia“ tiražą. O kūrėjas tiesiog pragulėjo lovoje nevargindamas akių.
Rugpjūčio 10-ąją jo žmonai Aušrai prasidėjo sąrėmiai, ji buvo paguldyta į tą pačią ligoninę kaip ir sutuoktinis, tik į Akušerijos ir ginekologijos kliniką.
Elijas ligoninės tuneliais bėgiojo lankyti žmonos, nes artėjo gimdymas.
Tarp Endokrinologijos bei Akušerijos ir ginekologijos klinikų – maždaug penkiolika minučių kelio pėsčiomis. Bet menininkas pirmadienio rytą įsitikino, kad tą atstumą galima nubėgti maždaug per penkias minutes.
Pirmadienį, rugpjūčio 12-ąją, pora pasidalijo džiugia žinia – pasaulį savo riksmu pasveikino Emanuelis! Staiga visos negandos nublanko prieš kūdikio gimimą. Gali būti, kad artimiausiu metu pora su mažyliu galės grįžti namo.
„Kai tik įžengiau į palatą, iš kurios išėjo gydytoja, akušerės, kiti pagalbininkai, suklupau prie lovos. Prisimenu, pirmą sykį tai išgyvenau ketverių metų, kai pamačiau jūrą.
Bėgau per kopas ir galiausiai išvydau... tai... Suklupau, nes niekada nebuvau matęs nieko tokio didelio, tokio judančio, tokio neaprėpiamo ir beribio. Didingo.
Taip pat buvo tą rytą pamačius sūnų. Suklupau, iš mano gerklės veržėsi juokas, o iš akių – ašarų upeliai. Regis, kad širdis skilo, subyrėjo jos kiautas, ir kartu su sūnumi manyje užgimė nauja širdis su daug daugiau meilės.
Niekada nežinojau, kad galiu taip mylėti“, – emocijomis gimus Emanueliui dalijosi tėvas.
Dar prieš kūdikio gimimą aktoriai pasidalijo savo meilės istorija, kuri taip pat verta kino scenarijaus. Jie susipažino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kiemelyje, kai po trejų metų gyvenimo svetur Aušra grįžo studijuoti į tėvynę.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
