Žurnalistės iššūkis pajūryje: pradėjo penkiese, ištvėrė ji viena

Beveik 80 tūkstančių žingsnių. 55 kilometrai. Daugiau negu 14 valandų su kuprine ant pečių. Užburiantys vaizdai, nepamirštami įspūdžiai, o svarbiausia – įveiktas sau mestas iššūkis. Visa tai – vasaros žygio pėsčiomis nuo Nidos iki Smiltynės rezultatai.

Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Pėsčiomis iš Nidos į Smiltynę – 55 kilometrus straipsnio autorė įveikė per 14 valandų. O jūs ar pamėginsite?<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

2019-08-21 19:20, atnaujinta 2019-08-24 14:00

Prieš metus iš Juodkrantės pajūriu nesunkiai nuėjau iki Nidos. Kelionė su maudynėmis jūroje ir keliais trumpais sustojimais užkąsti, pailsinti kojas tąkart truko apie 7 valandas. Šįmet nutariau leistis į ilgesnį žygį ir pradėti nuo Nidos. Pakviečiau prisijungti ir bičiulių.

Vieną nuostabiausių Lietuvos pajūrio kurortų pasiekiau iš vakaro. Viešbutyje laukė nakvynė. Rytą – gardūs pusryčiai ir puodelis dvigubo espreso.

Žygis be kuprinės tikriausiai neįsivaizduojamas – jos turinį iš dalies padiktavo pernykštis žygis. Žinojau, kad būtina naudoti kremą nuo saulės, nes kitaip gresia skaudžiai nudegti odą.

Užbėgant pasakojimui už akių parašau, kad pravertė kelios poros kojinių, nes net labai saugantis bangų, einant visai šalia jūros, kur smėlis kietas ir mažiau klampus nei prie kopų, išvengti staiga išsiliejusio vandens nepavyko.

Drėgnos kojinės netgi pradžiūvus sportiniams bateliams gerokai apsunkina ėjimą. Džemperis buvo būtinas tuomet, kai debesys aptraukdavo dangų ir atvėsdavo.

Vakare nusileidus saulei vien marškinėliais trumpomis rankovėmis eiti būtų buvę šalta.

Pleistrų pakuotė taip pat buvo praplėšta, nors panaudojau tik vieną pleistrą.

Visai netoli Smiltynės pajutau, kad ties pirštais ant pado formuojasi nedidelė pūslė. Nenorėjau, kad ji sugadintų nuotaiką.

Vandens ir maisto turėjau, bet ne itin daug. Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje netoli jūros galima rasti ir ko atsigerti, ir ko užkąsti.

Bikinį turėjau, tačiau jeigu net jo nebūčiau turėjusi, nieko baisaus. Einant laukiniu pajūriu žmonių buvo labai mažai. Išskyrus, žinoma, gyvenvietes.

9 valandą ryto vingiuotais Nidos miško keliukais pasukau jūros link. Prisijungė dar keturi bičiuliai. Žygiuoti pradėjome pajūriu nuo pagrindinės Nidos gelbėjimo stoties.

Dėl didelių bangų plevėsavo maudytis draudžiančios raudonos vėliavos. Žinoma, kai kuriems poilsiautojams tokie perspėjimai buvo nė motais. Keturračiais po paplūdimį važinėję gelbėtojai neklusnius mauduolius varė iš vandens į krantą, garsiai aiškindami apie grėsmę gyvybei.

Priėjome maždaug už dviejų kilometrų esančią „Kupolo“ kavinę Nidos paplūdimyje. Pora bičiulių nutarė, kad toliau neis – žygis jiems pasirodė per sunkus.

Likusieji ėjome Smiltynės link. Prieš akis atsivėrė visiškai laukiniai paplūdimiai su mažiau ar daugiau akmenimis ir gintarais nusėtu krantu, arčiau gyvenviečių žmonių paliktomis medžio šakų skulptūromis ir nuostabiomis kopomis.

Kai kur tiesiog teko sustoti, kad ilgiau pasigėrėtume dėl stipraus vėjo šiose kopose susidariusiomis įspūdingomis daubomis ir išgraužomis su smėlio raštais.

Itin smagi žygio dalis buvo stebėti pajūryje besibūriuojančius paukščius – žuvėdras, kirus, kormoranus ir kitus. Kai kur jų buvo galima išvysti tiek daug, kad pakilę į viršų sparnuočiai tarsi suformuodavo tamsius judančius debesis.

Visos kelionės pajūriu metu džiugino bangų mūša ir malonus jūros kvapas. Stebino, kad mažai civilizacijos paliesta Neringos pakrantė vis dar yra ilga, kai kur net plati, išsaugojusi savo išskirtinumą ir išlikusi gana švari.

Tik kur ne kur mėtėsi iš jūros išmesti tušti stikliniai ar plastikiniai buteliai, medinių ar metalinių laivų ar jų krovinių liekanos.

Vienoje vietoje aptikome iš tolo šviečiantį ryškiai oranžinį metalinį kiaušinio formos eksponatą. Iki Naglių rezervato, besidriekiančio tarp Pervalkos ir Juodkrantės, ėjome visai šalia jūros.

Dalį kelio žingsniavau avėdama sportbačius ir vis išsiberdama iš jų smėlį, dalį – basomis, kad kuriam laikui visiškai susiliečiau su gamta. Poilsio daug nereikėjo, vieną kartą trumpai išsimaudžiau. Kiti žygeiviai taip pat jūroje nuplovė sūrų prakaitą.

Jūra bangavo ir šėlo, todėl apie ilgas maudynes nebuvo galima net galvoti. Naglių rezervatas – išskirtinio grožio vieta, kur stulbina Mirusios kopos bei augalai.

Tokio dydžio akimis sunkiai aprėpiamų rožinės ir baltos spalvos neaukštų erškėtrožių krūmų plotų iki šiol matyti neteko. Juodkrantė pasirodė po beveik 8 valandų ėjimo. Laikrodžio rodyklės artėjo prie 17 valandos. Nuo viešbučio Nidoje buvo nužingsniuota apie 35 kilometrus.

Su manimi ėję žmonės tikino, kad tokį atstumą nuėjo pirmąsyk gyvenime. Toliau eiti jie neturėjo jėgų.

Pajūrio kavinėje pasistiprinau ir pasimėgavau kava. Šioje vietoje buvo viena gana ilga – maždaug valandos pertrauka. Eiti dešimtis kilometrų smėliu sunku, todėl nuo Juodkrantės dalį kelio ėjau dviračių taku, o kitą dalį – pajūriu.

Einant dviračių taku atsivėrė kitokios nei prie pat jūros esančios Kuršių nerijos gamtos grožybės: pušynai, eglynai, beržų jaunuolynai, smilgų ir įvairių gėlių laukai, kopos.

Dviračių takas, kuriame dviratininkų buvo labai nedaug, vietomis buvo visai neblogas, tačiau kai kur jis atrodė apgailėtinos būklės – duobėtas, aptrupėjusiais kelkraščiais, nenuvalytas žvyras.

Pusiaukelėje smagiai sugrįžau į pajūrį, kur buvo sunku akis atitraukti nuo stulbinančio saulėlydžio. Saulei nusileidus vėl teko eiti iki dviračių tako, nes šalia jūros sustiprėjo vėjas, ėmė smarkiai vėsti.

Eidama paskutinius 10 kilometrų pradėjau jausti, kaip pamažu sunksta kojų raumenys.

Tas kelio ruožas buvo fiziškai sunkiausias. Likus maždaug 3 kilometrams iki Smiltynės pajutau, kad batas pritrynė nuospaudą. Apsiginti nuo bėdų padėjo pleistras.

Turbūt pirmąkart gyvenime iš tolo išvydusi Naująją Smiltynės perkėlą taip apsidžiaugiau. Tai reiškė, kad atstumas jau įveiktas ir žygis netrukus baigsis.

Kelionė iki Naujosios Smiltynės perkėlos iš Juodkrantės truko beveik 5 valandas. Žygis buvo baigtas apie 23 valandą. Šalia jūros ir dviračių taku nužingsniuota beveik 20 kilometrų.

Netrukus atplaukė keltas ir nuplukdė į Klaipėdą, kur taip pat buvau užsisakiusi nakvynę.

Ar verta pėsčiomis įveikti tokį didelį atstumą? Tikrai verta.

Tai puiki proga pažinti kitokį Lietuvos pajūrį, išvėdinti galvą, įvertinti savo fizines jėgas, įsitikinti, kad turi valios ir pasieki tai, ką užsibrėžei.

Leistis į tokį žygį greičiausiai galite ir jūs.

Ėjimą Kuršių nerijoje galima paversti nesunkia dviejų ar trijų dienų kelione su nakvynėmis palapinėse kopose ar kempinguose. Galite apsistoti ir privačiame sektoriuje arba viešbučiuose, kurių Smiltynėje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje, Nidoje ir aplinkui netrūksta.

Net jei eidami laukiniu pajūriu pajusite, kad nueiti iki artimiausios gyvenvietės nepakaks jėgų, galite kiek paėję į šalį atsidurti šalia pagrindinio kelio. Viešuoju, pakeleivingu ar kitokiu transportu pasieksite civilizaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.