Vestuvės, kaip ir dera sveikuoliams, buvo be alkoholio ir mėsos, tačiau linksmos ir nuoširdžios.
Šįmet rugpjūčio 17-ąją Simonas ir Aistė Vilniuje sumainė aukso žiedus, kurie iki to momento gulėjo jaunikio pagamintoje dėžutėje.
Paprastai vestuviniai žiedai, kai jaunavedžiai juos perka, įdedami į dėžutę. Ji gali būti perrišama ir kaspinu.
„Ir mūsų žiedai buvo dėžutėje, bet man šovė mintis padaryti kitą pačiam, kad ji būtų labiau mūsų, suasmeninta. Mėgstu meistrauti. Dažnai pasijuokiu, kad tai yra mano genuose, seniau juk pavardes ne šiaip sau sugalvodavo“, – tvirtino jaunikis, kurio pavardė gali būti kildinama iš amato – dailidė – pavadinimo.
Sveikuolių sąjungos prezidentas pomėgį meistrauti išbando tuo metu, kai reikia. Vyras yra pagaminęs net baldų, o tai tik dar labiau jo pavardę priartino prie senojo amato.
Iki vestuvių pora draugavo daugiau nei penkerius metus, todėl S.Dailidė mylimąją medžio dirbiniais yra nustebinęs ne kartą. Namuose stovi Simono pagaminta komoda, sieninė spinta, jis yra sumeistravęs ir veidrodžio rėmą.
Neseniai pora įsigijo naujus namus ir vyras juos įrengia savo rankomis, vėlgi bus naudojama mediena.
„Dabar mintyse jau dėlioju ir kitą dirbinuką – nedidelį kelioninį muzikos instrumentą-treniruoklį pirštams, kai nėra galimybės turėti instrumento, bet reikia, kad nesuminkštėtų tvirta pirštų oda.
Tai kitų profesijų žmonėms sunkiai suprantama, man taip pat.
Tai – muzikantų reikalai“, – apie būsimą gaminį žmonai užsiminė sutuoktinis.
Kad gamins dėžutę vestuviniams žiedams, S.Dailidė iki šventės laikė paslaptimi. Padaryti tokį dirbtinį reikėjo ne tik išmonės, bet ir kantrybės.
Iš pradžių sveikuolis tikėjosi dėžutę pagaminti iš ąžuolo šakos, kurią rado vaikštinėdamas miške. Bet atsipjovęs jos dalį ir parsinešęs namo įsitikino, kad ąžuolą pjaustyti labai sunku. Pasikrapštęs gerą pusvalandį vyras suprato, kad beprasmiška tęsti darbą, nieko iš to neišeis.
„Kitą dieną atsikėlęs šeštą valandą ryto pasivaikščiojimą skyriau pušinės šakos paieškoms.
Ilgai neužtrukau, vos tik įžengęs į pušyną čiupau šaką ir atsipjoviau nedidelį gabaliuką.
Parsinešiau namo, apipjausčiau, nušveičiau, išfrezavau skylę, įsukau nedidelius vyrius, kad atsidarinėtų, po to dėžutę keliais sluoksniais padengiau medienai skirta alyva“, – apie įsibėgėjusius darbus pasakojo S.Dailidė.
Svarbiomis puošybos detalėmis – iš metalo nukaltomis pirmomis jaunavedžių vardų raidėmis S ir A – jau buvo pasirūpinta prieš du mėnesius iki vestuvių.
Tas raides Sveikuolių sąjungos prezidentas pasigamino jo rengtame festivalyje dirbtuvių metu. Simonui nukaldinti raides padėjo kalvis Jonas.
Jos kaip tik buvo šiai dėžutei ir kaltos, bet gerokai iš anksto, nes Simonas prie žaizdro retai atsiduria: „Tas kalimas buvo kaip ėjimas lynu užsimerkus.“
Nukaldinti raides su kalviu jis užtruko apie pusvalandį, o savo rankomis pagaminti medinę dėžutę užtruko tris valandas.
Kai dėžutė buvo pagaminta, į ją Simonas įdėjo samanų. Ant jų buvo sudėti žiedai.
„Į šį darbą aš žiūriu kaip į kūrybą, poilsį. Galėčiau drožinėti ir krapštytis prie tokių darbelių nemažą dalį savo laisvalaikio. Man tai tiesiog malonumas“, – tikino originalia dėžute, pagaminta iš natūralių medžiagų, žmoną nustebinęs S.Dailidė.
Nors Simonas prieš šventę dėžutės nuotraukų įdėjo į savo feisbuko paskyrą, vestuvių svečiai ją prašė parodyti gyvai.
Sunku buvo patikėti, kad sveikuolis turi pomėgį, apie kurį labai mažai kas žinojo.
Kaip susirado žmoną, S.Dailidė taip pat pasakojo linksmai: „Aistė yra viena geriausių Lietuvoje arfininkių, ji nuo mažens groja arfa, baigė Paryžiaus muzikos konservatoriją, o aš parsivežiau ją į Lietuvą.“
