Praėjusį šeštadienį Martynas lankėsi renginyje Vilniuje ir patyrė labai nemalonių išgyvenimų. Jam žmonės neva pasiūlė pagalbą, o iš tiesų pasivedė į šoną ir atėmė mobilųjį telefoną. Policija, Martyno įsitikinimu, padarė ne viską, ką galėjo, kad padėtų jį atgauti.
Vaikinas papasakojo, kad jis 1G autobusu 18.40 atvyko į Vilniaus autobusų stotį, turėjo autobuso bilietą ir ketino važiuoti namo į Kauną.
„Ėjau nuo stotelės, kai priėjo du vyrai ir pasisiūlė man padėti nueiti, kur reikia. Pasakiau, kad pagalbos nereikia, moku susiorientuoti savarankiškai, bet jie vis tiek suėmė mane už parankių ir nusitempė. Manau, jie buvo pagyvenę ir galimai apsvaigę (negaliu tvirtinti, juk jų nemačiau). Jie mane nusivedė kažkur ant žolės, dar stumtelėjo, tada ištraukė iš mano kišenės telefoną ir pabėgo“, – pasakojo Martynas.
Jis kreipėsi į žmones, kurių balsus girdėjo, ir paprašė iškviesti policiją. Pareigūnų laukė pusvalandį, o gal ir ilgiau.
Policininkai Martyną išklausė, pasiūlė paskambinti artimiesiems, tie padiktavo telefono IMEI kodą ir kitus duomenis. Dar pareigūnai kreipėsi į autobuso stoties apsaugą, bet paaiškėjo, kad tos vietos, kurioje Martynas buvo apiplėštas, vaizdo kameros nerodo (galimai plėšikai tą žinojo).
Beje, pareigūnai dar ir sutarė su autobuso vairuotoju, kad studentą nemokamai parvežtų į Kauną – jo pinigai liko telefone.
Grįžęs namo Martynas prisėdo prie kompiuterio, kuriame buvo jo telefono sekimo programėlė, ir pamatė, kad jis yra adresu Sodų 14A. Jis apie tai pranešė telefonu 112, jam buvo pasakyta, kad tuo adresu nusiųsti patruliai. Jie vėliau pasakė, kad ten yra lombardas, kuris nedirba, ir liepė skambinti kitą rytą.
Kitą dieną Martynas vėl ne kartą skambino 112. Jam buvo pasakyta, kad skirtas tyrėjas, kuris vėliau pranešė, kad aplankė minėtąjį lombardą ir kitus, esančius netoliese, bet telefono ten nerado. Pasak tyrėjo, teliko laukti, kol kažkas įdės į telefoną savo kortelę ir kažkur paskambins – tada bus užfiksuota jo buvimo vieta.
„Tačiau aš telefone buvau įdiegęs visas apsaugas – veido, piršto atspaudo atpažinimo funkciją, ir į jį įsilaužti ir pakeisti kortelę nėra jokių galimybių“, – sakė vaikinas, įsitikinęs, kad jo telefoną galima nebent išardyti ir pardavinėti dalimis.
Tikriausiai jo neatgaus
Iki pat antradienio ryto jis sekė savo telefoną kompiuteriu, matė, kaip tas juda kažkur link Trakų, mėgino apie tai pranešti pareigūnams, bet jie tik sakė, kad jis ilsėtųsi, reikia laukti, kol bus įdėta kita kortelė. „Na, juk aš, neregys, negalėjau lėkti ieškoti telefono pats, o ir sveikam žmogui būtų pavojinga, tam ir yra policija“, – sakė Martynas.
Antradienį su Martynu susisiekė kriminalistas, bet jis nieko naujo nepasakė ir net nepaėmė Martyno surinktų duomenų, kur judėjo telefonas, tik užfiksavo paskutinį adresą ir sakė, kad nuvyks ten pažiūrėti.
Tądien signalas dingo – tikriausiai telefonas išsikrovė. Paskutinė Martyno užfiksuota telefono buvimo vieta – Žirnių g. 5 Vilniuje.
Dabar Martynas susitaikęs su mintimi, kad pavogto turto nebeatgaus. Jis tiesiog nori atkreipti dėmesį į sostinės bėdas.
Jo telefonas buvo labai brangus, kainavo apie 1300 eurų. „Negalvokite, kad tai buvo mano užgaida – man, neregiui, telefonas itin svarbus pagalbininkas. Jis padeda orientuotis aplinkoje, jame ir mano pinigai, ir įvairiausi kiti reikalingi dalykai, ir specialios neregiams skirtos programėlės, pavyzdžiui, jos gali pasakyti, koks po kamera padėtas banknotas ar kokia spalva“, – aiškino Martynas.
Dabar jis naudojasi pasiskolintu iš draugės paprastesniu telefonu ir jaučiasi labai apribotas. Visgi stengiasi neliūdėti: „Kai pagalvoju, galėjo baigtis daug blogiau, tie vyrai galėjo mane ir pripjauti.“
Pavyko surinkti 30 eurų
Situacija buvo labai pasipiktinusi ir Martyno draugė Karolina, teigusi: „Atrodytų, ši niekšinga vagystė turėjo būti žaibiškai išaiškinta, nes Martynas savo telefone buvo įsijungęs visas apsaugos bei sekimo priemones, kas turėtų būti didžiulė parama policijai. Be to, nusikaltimas vyko viešoje ir tikriausiai gausiai filmuojamoje vietoje – prie autobusų stoties įėjimo, tad juk turėtų nesunku būtų identifikuoti vagis. Tačiau iki šiolei nei tie niekšai, nei telefonas nerasti.“
Karolina pridūrė, kad įkvėpta šio įvykio bandė kalbėtis su Vilniaus autobusų stoties (tai – privati įstaiga) direktoriumi, sakydama, kad vertėtų įrengti kameras, fiksuojančias, kas vyksta prie stoties – juk ten tikrai nesaugi vieta, o stotis yra viso miesto veidas – tačiau išgirdo, kad verslininkai nesiruošia to imtis. Pasak jų, kameras gali steigti savivaldybė, kuriai priklauso netoliese esanti teritorija.
Martyno draugė Karolina feisbuke parašė prašymą paaukoti jam pinigų naujo telefono įsigijimui.
Tuo metu, kai kalbėjomės su Martynu, tam buvo paaukoti 30 eurų.
Įrengtos 32 kameros
Vilniaus autobusų stoties vadovas Arūnas Indrašius sakė: „Tikrai nesmagu girdėti apie šį įvykį. Galiu patikinti, kad mes rūpinamės keleivių saugumu. Iš viso įrengtos 32 stebėjimo kameros, fiksuojančios ir stoties vidų, ir išorę, tačiau jos neapima savivaldybei priklausančios teritorijos, kurioje ir įvyko incidentas. Taip pat stotyje nuolat budi 3 apsaugos darbuotojai, kurie vaikšto po teritoriją ir stengiasi išvaikyti visokius valkatas, kurie linkę čia lankytis.
Planuojama stoties rekonstrukcija, tuomet iš naujo spręsime, kaip išdėstyti filmavimo kameras, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas.“
Policijos atsakas
Policijos departamento komunikacijos skryriaus vedėjas Ramūnas Matonis patikino, kad minėtuoju atveju pareigūnai elgėsi tinkamai, pagal nustatytą tvarką. Atvykę pareigūnai užfiksavo šį įvykį, tikrino nukentėjusio asmens pateiktą informaciją, buvo tikrinti ir netoliese esantys lombardai, tačiau minėto telefono aptikti nepavyko. Paskelbta telefono paieška.
Jei žmogus kreipiasi į policiją ir nurodo, kad mato savo telefoną per specialią programėlę, pareigūnai tikrina tokią informaciją. Problema ta, kad paprastai nėra parodoma labai tiksli vieta, arba tai yra vieta, kurioje yra daugiaaukščių namų kvartalas ir pareigūnai neturi teisės eiti ir tikrinti kiekvieno buto.
Gavus pranešimą apie vogtą telefoną, policijos pareigūnas į specialią duomenų bazę suveda pavogto telefono identifikacinį numerį IMEI ir sistema automatiškai informuoja, kai į šį telefoną įdedama kita kortelė. Tuomet atliekami kiti, ne viešo pobūdžio policijos veiksmai, ieškant pavogto telefono.
Pareigūnai siūlo įsigyti telefonus tik iš oficialių operatorių. Perkant ne naują telefoną, siūloma specialioje svetainėje www.manoimei.lt pasitikrinti, ar jis ne vogtas.
Tai svarbu, nes įsigijus vogtą telefoną, jis netrukus bus blokuotas.
