Pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo sprinto čempionate šių metų rugpjūčio mėnesį planetos čempionu tapęs H.Žustautas aukso medalį taip pat skyrė ir Baltijos keliui. Nors šio istorinio įvykio metu, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, sportininkas dar net nebuvo gimęs, širdyje jautė pasididžiavimo savo šalimi virpulį.
Neretai geriausi atletai didžiausias pergales skiria artimiesiems. Taip ne kartą yra pasielgęs ir vienas tituluočiausių disko metikų Virgilijus Alekna – olimpinius ir pasaulio pirmenybių medalius dovanojo tuo metu gimusiems trims savo vaikams.
„Dovanoju tą pergalę – tegul skamba Lietuvos himnas visame pasaulyje ir visi žino, kas yra Lietuva. Galbūt daugiau žmonių sužinos, kas yra Baltijos kelias“, – per sutiktuves Vilniaus oro uoste kalbėjo pasaulio čempionas H.Žustautas, bet neišsidavė, kad yra sukūręs šeimą.
Po pusketvirtų draugystės metų Henrikas ir Viktorija 2018 metų rugpjūčio 30 dieną keturiasdešimties svečių akivaizdoje susituokė vienoje viloje Molėtų rajone. Jaunavedžiai fotografavosi ir žvaigždes stebėjo Molėtų astronomijos observatorijoje.
Planetos auksas iškovotas, vestuvės atšoktos – ne tik dėl to H.Žustautui įsimintini buvo 2018 ir 2019-ieji.
Vyrui nemenku iššūkiu tapo vestuvinis šokis.
Dar prieš šventę jaunavedžiai lankė šokių pamokas, bet dėl įtempto kanojininko treniruočių ir varžybų grafiko jų nebuvo daug. Be to, Henrikui judėti šokio žingsneliu buvo neįprasta, kaip ir mokytis griežti smuiku. Nors vyras pastebėjo, kad šokti nėra jo aistra kaip irtis kanoja, sukurti modernų šokį padedant mokytojui pavyko.
Bet sportininkui daugiau nei dvi minutes trukęs vestuvinis šokis prailgo, juk jis kur kas greičiau įveikia varžybų trasą. Neolimpinę vienviečių kanojų 200 metrų rungtį planetos pirmenybių finale H.Žustautas įveikė per 39,36 sekundės. Bet šokis su žmona vertas ne mažiau pastangų nei varžybos!
Puoselėti santykius porai sekasi sklandžiai, nes kasdienė buitis jiems patinka ir net žavi. Abu sutuoktiniai – šeimyniški, mėgsta sukiotis virtuvėje. „Mėgstame skaniai pavalgyti“, – netikėtai prasitarė grakščias kūno linijas turinti V.Žustautienė.
Koks gardžiausias patiekalas, kurį gamina Viktorija? Kanojininkas nesusimąstydamas vardijo: makaronai su vištiena ir daržovėmis, mėsainis, karšti sumuštiniai.
Kuo Henrikas palepina žmoną? Ji mėgsta vyro gamintas salotas, sriubas. Nors kai juodu susipažino, vyras nedaug ką mokėjo paruošti. Kulinarijos virusu jį užkrėtė nuo vaikystės virtuvėje mėgusi suktis Viktorija. „Gal tai Henriką ir sužavėjo?“ – juokėsi žmona.
Gali būti, kad kanoja ir mylimoji – geriausias sportininko pasirinkimas, savotiškas sėkmės talismanas. Viena ir kita atsirado tinkamiausiu laiku.
„Susipažinome universiteto šventėje, susitikome netyčia“, – pasakojo H.Žustautas, tuo metu Lietuvos edukologijos universitete studijavęs kūno kultūros pedagogiką. Viktorija ten pat studijavo muzikos edukologiją.
Renginyje Henrikas užkalbino Viktoriją, bet būsimoji muzikos mokytoja tik po dviejų mėnesių jį pakvietė į feisbuko draugus.
„Ėjau rašyti bakalauro darbo ir laikraštyje pamačiau, kad kanojininkas kažką laimėjo, įdėmiau pažiūrėjau į nuotrauką ir susimąsčiau, ar čia ne tas pats vaikinas, su kuriuo susitikome šventėje? Aš jo net vardo tada nežinojau. Mačiau, kad jo rankos gražios, raumeningos“, – šypsodamasi prisiminė Viktorija akimirką, kai kanojininką pakvietė į feisbuko draugus.
Sportininkas iš karto priėmė kvietimą, jie susirašinėjo, o dar po mėnesio susitiko.
H.Žustautui šviesiaplaukė pirmiausia krito į akį dėl dailios išvaizdos. Netrukus sportininkas pastebėjo ir dvasines savybes – paprastumą, šiltumą.
„Mūsų pasimatymai iš pradžių buvo tokie, kad sėdėdavome automobilyje prie upės, gerdavome arbatą ir šnekėdavomės visą vakarą. Būdavo, kad net visą naktį prašnekėdavome“, – prisiminė sportininkas.
Net ir dabar paklausti, kas susituokus tapo šeimos galva, Henrikas ir Viktorija patikino, kad abu. Šeimoje nėra taip, kad vienas sutuoktinių viską nuspręstų, – dėl visko tariamasi.
Nuo 2014-ųjų H.Žustautas sužibo sporto padangėje – pasipylė medaliai iš pasaulio ir Europos čempionatų. Siekdamas aukštų rezultatų kanojininkas nepristabdė ir neatidėjo mokslų: „Sėkmingai baigiau studijas, o paskutiniai metai universitete buvo lengviausi, teko tik parašyti bakalauro darbą.“
Kiekvienais metais kanojininkas po mėnesį arba du atlikdavo praktiką mokyklose, tačiau mokytojo darbo nepasirinko.
„Niekada nenorėjau būti kūno kultūros mokytoju, labiau treneriu save įsivaizduoju. Bandžiau kurti verslą – nepavyko, nusprendžiau tik sportuoti“, – pasakojo maisto papildų prekyba užsiimti mėginęs žinomas sportininkas.
H.Žustautas įsitikino, kad negali būti visų galų meistras, – verslininkas jis nekoks, nes bandė viską daryti pats, o tam paprasčiausiai stigo laiko.
Kad reikia daryti tai, ką sugebi geriausiai, pritarė ir V.Žustautienė. Tad sutuoktiniai eina kiekvienas savo keliu – Henrikas varžosi kanojų varžybose, o Viktorija moksleivius moko griežti smuiku vienoje sostinės muzikos mokykloje.
Kanojininko gyvenimo ritmas labai priklauso nuo metų laiko. Rudenį, pasibaigus varžybų sezonui, Henrikas treniruojasi vienąkart per dieną.
„Apie antrą valandą išvykstu į Trakus irkluoti, nueinu į sporto salę ir grįžtu į Vilnių apie šeštą“, – dienotvarke pasidalijo žinomas sportininkas.
Vasarą, kai prasideda sezono įkarštis, Henrikas devintą ryto iš namų Vilniuje išvykta į Trakus ir namo grįžta septintą valandą vakaro. Jo laukia dvi treniruotės ant vandens, viena – treniruoklių salėje.
Tad žmonai vasarą tenka leisti vienai, nes sutuoktiniui – pats darbymetis. Tačiau Viktorija su tuo lengvai susitaikiusi, nes supranta, kad vyrui dabar geriausias laikas siekti sporto karjeros. Kai baigiasi sporto sezonas, pora planuoja atostogas kartu šiltuosiuose kraštuose.
Prieš porą metų muzikos edukologijos magistro laipsnį įgijusi V.Žustautienė sėkmingai dirba smuiko pedagoge. Skirtingai nei vyras, sutuoktinė norėjo būti mokytoja.
„Henrikui labiau prie širdies irklavimas, o man – smuikas“, – šyptelėjo V.Žustautienė.
Kanojininkas neretai lankosi koncertuose, kuriuose griežia Viktorijos mokiniai. Vyras pastebėjo, kad mokiniai ją labai myli, smuiko pamokos jiems patinka.
„Nesakau, kad nebūsiu mokytojas, bet šiuo metu labiau save įsivaizduoju kaip kanojų irklavimo trenerį. Daug metų sportuoju, tad vaikus galėčiau mokyti to, kuo pats nuo vaikystės gyvenau“, – tvirtino H.Žustautas.
Viktorija ir Henrikas palaiko vienas kitą – vyras lankosi koncertuose, žmona per mokinių atostogas vyksta į čempionatus, kanojų irklavimo stovyklas užsienyje.
„Viktorija ir namuose pagroja. Bandžiau ir aš paimti į rankas smuiką, bet šiai veiklai reikia didelio kruopštumo. Reikėtų įdėti daug darbo, kad ką nors galėčiau pagroti“, – pabrėžė vyras.
Henrikas vaikystėje mėgino skambinti pianinu, bet tik pusę metų lankė muzikos mokyklą.
„Tuo metu ieškojau savęs, todėl muzikavau, žaidžiau šachmatais, siuvau drabužius, nes klasės auklėtoja buvo būrelio vadovė. O irkluoti pradėjau nuo trylikos metų, šį sportą atradau atsitiktinai.
Norėjome su pusbroliu pasportuoti salėje, užsiauginti raumenų. Nemažai klasės draugų jau buvo pabandę irkluoti, ir aš nuėjau į treniruotes“, – apie gyvenimą gimtojoje Plungėje pasakojo kanojininkas.
Tačiau šeimai iširus sūnus su tėvu įsikūrė Vilniuje. Kadangi sostinėje netoli namų buvo irklavimo bazė, devintokas Henrikas lankė treniruotes pas trenerį Kazimierą Rėksnį, kuris iki šiol ugdo sportininką.
Nors kanojininkas irklavimą vadina atsitiktinumu, dabar tapo akivaizdu, kad šis sportas – jo likimas.
Bet likimas gali būti vingiuotas, pateikti akibrokštų. 2017-aisiais vienviečių vyrų kanojų sportas buvo išbrauktas iš olimpinės programos.
„Tais metais laimėjau Europos čempionatą, atrodė, viskas klostosi gerai, bet staiga prieš pasaulio čempionatą buvo paskelbta, kad ši rungtis tapo neolimpinė. Kitąmet Tokijo olimpiadoje vienviečių vyrų kanojos nestartuos, o pirmąkart varžysis moterų vienvietės“, – sakė tituluotas kanojininkas.
Nors tuo metu H.Žustautą buvo apėmusios dvejonės, ar tęsti vienviečių kanojų sportą, vyrą nemesti kelio skatino žmona.
„Svarsčiau įvairius scenarijus, tarp jų galbūt visai baigti sportuoti. Viktorija sunerimo dėl to, ar eičiau dirbti kokį nors darbą, jei neirkluočiau. Baigti karjerą gali bet kada, spėsi. O sportuoti dar yra ir noro, ir galimybių“, – sakė kanojininkas.
Žmona tik patarė: „Daryk, ką sugebi geriausiai.“ Nesustoti vyrą paakino ir sportinis pyktis – juk jis dar norėtų varžytis Tokijo olimpinėse žaidynėse. Olimpinis medalis galėtų būti jo kitos vasaros planuose.
Prieš trejus metus tapęs Europos vicečempionu, o pernai pasaulio čempionato dviejų šimtų metrų distancijoje bronzą iškovojęs H.Žustautas tvirtino, kad dabar visas dėmesys skiriamas olimpinei kilometro rungčiai dviviete kanoja.
Į ją vilnietis prieš metus susėdo su dvidešimtmečiu visaginiečiu kanojininku Ilja Davidovskiu. „Nebesijaučiu vienišas“, – tvirtino sportininkas, iškovojęs nemažai titulų vienviečių kanojų čempionatuose.
Henrikas su Ilja gerai sutaria, nes daug laiko praleidžia liedami prakaitą per treniruotes. Net jų charakteriai supanašėjo, sportininkai tapo draugais. Tiesa, po treniruočių bendrauja retai, nes reikia pakeisti aplinką.
Ar Henrikas kanoja yra paplukdęs žmoną Trakų ežeruose?
„Viktorija labai nemėgsta vandens“, – užsiminė kanojininkas, tik šįmet prikalbinęs ją nors įlipti į kanoją.
Nors V.Žustautienė moka plaukti, vandens pramogų nelabai mėgsta. Ji jaučia baimę, kai plaukdama nejunta po kojomis dugno.
„Išsilaikyti kanojoje nėra lengva, tai – ne baidarė. Turistinėje baidarėje gal dar ir pairkluočiau, o iš kanojos pirmąkart dažniausiai visi iškrinta“, – nusijuokusi patikino moteris.
Viktorija yra klūpėjusi sportinėje vienvietėje kanojoje, o vyras ją prie lieptelio prilaikė, kad neapvirstų. Buvo labai sunku išlaikyti pusiausvyrą.
„Esmė buvo pabandyti paklūpėti ir stebėti, kaip ta valtis svyruoja. Išlaikyti pusiausvyrą gali tik patyrusieji. Kartais draugams, giminėms leidžiu pabandyti pabūti kanojoje. Visi lažinasi, kad sugebės išsilaikyti, bet virsta.
Kartą vienas bičiulis paklausė, kaip reikės apsisukti vidury ežero. Jam juokais pasakiau: pirmiau pairkluok iki to vidurio. Per pusvalandį jis nuo lieptelio net neatsitraukė“, – apie nelengvą sporto šaką pasakojo tituluotas kanojininkas.
Tad sėsti į dvivietę kanoją Henrikas gali su porininku, o ne su žmona, juk ši sporto šaka reikalauja didelio profesionalumo. O su žmona kanojininkas turi kitų bendrų pomėgių – abu mėgsta ilgai pasivaikščioti ir žiūrėti komedijas ar siaubo filmus kino teatruose ir namuose.
