Prieš išleisdama šią istoriją į dienos šviesą dar parašiau Skirmantui, kad pasitikslinčiau, ar tikrai jie su Chloe šiuo metu gyvena Berlyne. Nes niekada negali žinoti, ar jie nepersikėlė kur nors į kitą šalį.
Prieš septynerius metus į Londoną vilnietis S.Jurgaitis išvyko ne dėl geresnio gyvenimo ar laimės ieškoti, o siekdamas įgyti įvairesnės patirties. Mat tokiems kaip jis programuotojams ir mūsų šalyje darbo netrūksta.
Skirmantas buvo pradėjęs mokytis universitete, tačiau studijas nutraukė. Nuo paauglystės informacinėmis technologijomis domėjęsis lietuvis įsitikinęs, kad šioje srityje mokslus baigti nėra būtina. Jis pats yra savamokslis, o išvykęs į Londoną ėmė dar sparčiau tobulėti.
Didžioji Britanija Skirmantui nuo pirmosios dienos nešykštėjo svetingumo.
Iš pradžių jaunas vyras įsikūrė svečių namuose, tačiau ten pagyvenęs vos dvi savaites susirado darbą ir galėjo išsinuomoti butą.
Tada atskrido į Lietuvą, susipakavo būtiniausius daiktus ir su jais vėl išvyko į Londoną.
Skirmantas ten neturėjo nei draugų, nei giminių. Jis visada viską daro vienas. Ir juokauja, kad elgiasi kaip eilinis kompiuterių entuziastas.
Tad nieko nuostabaus, kad ir mylimąją sutiko internete. Pasimatymų svetainėje.
„Mes visai nedaug kalbėjome iki tol, kol susitikome. Paklausiau, iš kur jis, pasakė, kad iš Lietuvos. O nuoseklaus pokalbio net neužmezgėme. Jis buvo labai nekalbus“, – nusijuokė Chloe.
Pasirodo, Skirmantas net neieškojo merginos. Tuo metu lietuvis nuomojosi butą, priklausantį kinų šeimai. Dažnai girdėdamas kinų kalbą panoro pats jos šiek tiek pasimokyti, galbūt vėliau nuvykti į Kiniją ar į Taivaną. Pamanė, kad būtų naudinga su kuo nors susipažinti internetu ir įgyti praktikos. O kas ieško, tas randa.
Galbūt sutapimas, o gal likimas, kad prieš susipažindama su Skirmantu Chloe buvo susiplanavusi kelionę po Europą – ketino kelis mėnesius keliauti po Italiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją.
Galiausiai nusileidusi Londono oro uoste Chloe ėmė dairytis visą parą kursuojančio autobuso, bet tokio čia nebuvo. Pasak taivanietės, Europoje susisiekimas nėra išplėtotas taip puikiai kaip Taivane.
Chloe nebuvo užsisakiusi nakvynės, tad parašė Skirmantui, o jis pasiūlė apsistoti jo nuomojamame bute.
Chloe pasiūlymą priėmė, mat Londone brangu, o keliavo taupydama. Svarbiausia – taivanietei nuojauta kuždėjo, kad Skirmantu galima pasitikėti.
Pirmas poros susitikimas prieš penkerius metus įvyko autobuso stotelėje, kurioje Skirmantas laukė Chloe. Tą akimirką juodu beveik nieko vienas apie kitą nežinojo, tad turėjo apie ką pasikalbėti.
Chloe iki pažinties su Skirmantu gyveno Taivano sostinėje Taibėjuje. Studijavo universitete anglų kalbą ir dirbo modelių agentūros agente.
Prieš išvykstant trims mėnesiams į Europą Chloe vadovas pažadėjo jos darbo vietą išsaugoti. Bet neprireikė, nes merginos planai visiškai susijaukė sutikus Skirmantą.
Tarp poros užsimezgė ryšys, ir Chloe visam mėnesiui liko Londone. Per tą laiką juodu vienas kitą geriau pažino, praleido daug gražaus laiko.
Netrukus abu kartu iškeliavo keliems mėnesiams į Kiniją ir Taivaną. „Ji buvo mano gidė savame krašte“, – džiaugėsi Skirmantas.
Ketinusi tęsti studijas ir dirbti Vokietijoje arba Australijoje Chloe kuriam laikui susirado darbą arčiau Londone gyvenančio Skirmanto – Airijoje.
Mat Taivanas su šia šalimi, kaip ir su Australija, Prancūzija ir Vokietija, palaiko tvirtus įdarbinimo santykius, pavyzdžiui, gali metams suteikti darbo vizą.
Tada būdama dvidešimtmetė taivanietė jau buvo susiplanavusi penkerius metus į priekį.
O kaip pasikeitė Skirmanto planai, kai juodu sutiko vienas kitą?
„Aš niekada jokių planų neturėjau“, – šis jo atsakymas privertė Chloe nusikvatoti. Bet juk viskas išėjo į naudą – Skirmantas sutiko žmogų, kuris gali ir mėgsta planuoti.
Skirmantas dirba toje pačioje Londono kompanijoje, kurioje įsidarbino vos atvykęs iš Lietuvos, tačiau pastaruosius metus tai daro nuotoliniu būdu, nes Londone nebegyvena.
Pasibaigus Chloe darbo vizai Airijoje pora nusprendė kartu išvykti dvejiems metams į Chloe gimtinę – Taivaną. O pakeliui mėnesiui dar buvo sustoję Lietuvoje. Chloe susipažino su Skirmanto šeima, ir galiausiai jie pakėlė sparnus.
Tikri keliauninkai. Tačiau Skirmantas paaiškino, jog kelionių nesureikšmina, nes dažniausiai keliaudamas dirba ir tiktai trumpai spėja pasimėgauti nauja aplinka.
„Užtat aš labai mėgstu keliauti. Ir apsidžiaugdavau net tada, kai tai reikėdavo daryti iš reikalo. Kad praėjus trims mėnesiams Skirmantas galėtų prasitęsti savo darbo vizą, tiesiog savaitgaliui išvykdavome“, – paaiškino Chloe.
Taivaniečiai ir ten dirbantys atvykėliai tai vadina „vizos bėgimu“ – reikia tik kirsti Taivano sieną ir vėl grįžti, kad gautum naują darbo vizą.
Skirmantas su Chloe iškeliaudavo kur nors netoli Taivano, kad būtų nebrangu. Taip aplankė Japoniją, Pietų Korėją, Singapūrą ir Vietnamą.
Vėliau Taivanas priėmė naują tvarką, kad viza galiotų dvejus metus.
Taip taivaniečiai siekia pritraukti talentingų užsieniečių. Tokią vizą buvo gavęs ir Skirmantas. Nuo to laiko jiems daugiau nereikėjo bėgti.
Su šia pora susitikome Lietuvoje, kai jie buvo grįžę žiemos švenčių pas Skirmanto šeimą. Tačiau atgal į Taivaną pora neišskrido. Chloe vėl pakeitė planus.
Iškart po Naujųjų metų keliauninkai išskrido į Berlyną, nes Chloe gavo vizą metams dirbti Vokietijoje. Jei patiks, pora liks ten ilgesniam laikui.
Tuo labiau kad, regis, ir problemų dėl darbo Chloe niekur nekyla. Jau kurį laiką taivanietė, kaip ir lietuvis, dirba informacinių technologijų srityje programuotoja.
„Būdama su šiuo kompiuterių moksliuku pati daug iš jo išmokau ir tokia tapau. Tad grįžusi į Taivaną jau stengiausi tobulinti naujus savo įgūdžius“, – paaiškino Chloe.
Taigi iš pradžių kinų kalbos išmokti norėjęs Skirmantas pats tapo tarsi mokytoju.
„Ji labai greitai viską perpranta ir išmoksta, o aš vienu metu galiu gerai daryti tiktai vieną darbą“, – gūžčiojo pečiais Skirmantas.
Jau Airijoje Chloe įsidarbino žaidimų testavimo įmonėje, per kurią ji susipažino su žaidimus kuriančiomis kompanijomis ir ėmė labiau gilintis į šią sritį.
Taivane ji beveik penkis mėnesius po 10 valandų per dieną mokėsi programinės įrangos kūrėjų kursuose. Jie nemokami, tačiau į juos sunku patekti. Atrenka tik labai uolius, žinių trokštančius žmones, kurie būtų motyvuoti ir pasiruošę iškart susirasti darbą šioje srityje. Atrodo, kad Chloe būtent tokia.
„Tikiu, kad nebus sunku susirasti darbą Vokietijoje, bet vis tiek reikia kažkiek tikėti ir sėkme“, – vylėsi Chloe. Ir Vokietijoje yra panašių mokymo programų su galimybe iškart dirbti ir gauti atlyginimą. Į jas taivanietė ir ketina pretenduoti.
Abu kalbėjo tik apie Chloe planus. O kaip dėl Skirmanto? Jie vėl juokėsi, kad stipri planuotoja tarp jų yra tik viena. Skirmantas kol kas dirba nuotoliniu būdu siuntų kompanijoje, tačiau gauna mažiau pinigų, nei uždirbtų ten, kur kompanija yra įsikūrusi, – Londone.
Jei pora nuspręs likti Vokietijoje ilgesnį laiką, gali būti, kad Skirmantas taip pat ieškosis dar ir kito darbo arba dirbti skraidys į Londoną.
Darbas nuotoliniu būdu turi ir pranašumų, ir trūkumų. Jį gali dirbti iš bet kurios pasaulio vietos, kur yra internetas. Net kur nors ant gulto Tailando paplūdimyje.
Tačiau vienas nepatogumų yra skirtingos laiko juostos.
Pavyzdžiui, karščiausios darbo valandos Londone sutampa su Taivano 8–10 valandomis vakaro.
„Jei kas nors nenumatyto tomis valandomis įvyksta, turiu greitai sutvarkyti, tai reiškia, kad per vakarienę turiu įsijungti kompiuterį.
Tai nervina labiau ne mane, o Chloe – už tai gaunu pylos. Ir taip buvo daugybę kartų“, – pažvelgė į Chloe Skirmantas.
Juodu džiaugėsi, kad bent šios problemos dirbant Europoje nebeliks ir galės atskirti laisvalaikį nuo darbo.
Pora mėgsta išvykas pėsčiomis po kalnus. Gyvendami Taivane tuo užsiimdavo beveik kas savaitgalį. Ten gamta nuo miesto – ranka pasiekiama.
Nors Chloe ir Skirmanto istorija prasidėjo nuo kinų kalbos, jos lietuvis mokėsi vos kelis mėnesius.
Svarbiausias frazes jis moka, gali kai ką suprasti.
Pavyzdžiui, su Chloe mama bandydavo kalbėti kinų kalba. Skirmantui pati kalba neatrodo sudėtinga, tačiau sunku išmokti joje vartojamas intonacijas, mat, pasak lietuvio, jo kalbėsena yra lygi. Tačiau su Chloe juodu puikiai susišneka angliškai, tad balso ir nelaužo.
Užtat kai Chloe atvyksta pas Skirmanto tėvus, jai sunku būti suprastai ir suprasti, ką šneka angliškai sunkiai kalbantys lietuvio artimieji.
Kad nebūtų nejauku, Skirmantas visada stengiasi būti šalia.
Vilniečio S.Jurgaičio tėvai, žinoma, pasiilgsta jau septintus metus ne Lietuvoje gyvenančio sūnaus, tačiau jam baigus mokyklą patys, ypač tėvas, jį drąsino vykti dirbti į užsienį, esą ten daugiau galimybių ir dirbti, ir gyventi įdomų gyvenimą.
Chloe taip pat mėgsta viską daryti savarankiškai. Tai, kad ketino tris mėnesius keliauti po Europą, tėvams pasakė, kai jau turėjo nusipirkusi bilietą, o apie darbą Airijoje pranešė, kai jau buvo gavusi vizą.
Kurį laiką Chloe mama manė, kad dukra įsimylėjo britą, tik vėliau suprato, jog tai lietuvis, dirbantis Londone.
„Jai Skirmantas labai patinka. Gal būtų kitaip, jei mano mama būtų konservatyvesnė, kaip dauguma taivaniečių. Griežtų tradicijų besilaikančios šeimos, ko gero, nepriimtų užsieniečio.
Džiaugiuosi, kad mano mama yra plačių pažiūrų. Jai svarbiausia, kad Skirmantas būtų geras man. O jis toks ir yra“, – kalbėjo lietuvį pamilusi taivanietė.
Ar nepasitaiko kultūrinių skirtumų, kuriuos būtų sunku suderinti? Ypač dėl to, kad taivaniečiai linkę laikytis griežtų tradicijų?
„Nedidelių nesklandumų kartais iškyla nebent dėl nesusišnekėjimo, dėl skirtingų kalbų. Todėl tenka ilgiau diskutuoti“, – paaiškino Skirmantas.
Tiesa, kaip kultūrinį skirtumą lietuvis paminėjo, kad Taivane nėra priimtina vaikinui ir merginai, jei jie nėra pora, eiti kartu į miestą gerti kavos ar pietauti, vakarieniauti.
Tad draugystės pradžioje Chloe buvo sunku suprasti, kad Skirmantas nori susitikti su seniai matyta klasės drauge ar kolege.
Kad ir kaip būtų, lietuviui Taivane taip patiko, kad jis norėtų ateityje ten pagyventi ilgiau. Net pasistengtų rasti daugiau laiko mokytis kinų kalbos.
Perpus už Lietuvą mažesnio, bet 24 milijonus gyventojų turinčio Taivano gamta, kalnai ir ežerai paliko lietuviui nepamirštamą įspūdį. Iki tol jis manė, kad tokie vaizdai būna tik filmuose.
„Kalnuose daugybė ežerų, tačiau vietos gyventojai juose nesimaudo. Kai aš ten plaukiojau, į mane visi keistai žiūrėjo. O kai Chloe nusivežiau prie Žaliųjų ežerų, ji nedrįso eiti maudytis, nes bijojo nuskęsti“, – pasakojo Skirmantas.
Chloe svarstė, kad toks baimės jausmas griežtai auklėjamiems taivaniečiams yra įdiegtas nuo mažumės, o jį toliau palaiko valdžia.
Taivane yra pridėliota daugybė ženklų, draudžiančių ką nors daryti ar liepiančių ko nors nedaryti, prikurta daugybė taisyklių.
Mintis apie grįžimą į gimtinę Chloe irgi patinka, tačiau jos įgyvendinti kol kas nenorėtų. Dar trokšta 5–10 metų pagyventi svetur, paimti iš įvairiaspalvio pasaulio kuo daugiau, Europoje įgyti patirties.
Pora pasvarsto apie interneto verslą.
„Ji nuolat turi įvairių idėjų, planų, negali nusėdėti vietoje. Aš ramesnis, bet man patinka jos entuziazmas. Turime ir daug panašumų.
Abu nesame per daug prisirišę prie savo namų, atsakingai žiūrime į darbą, mėgstame kartu leisti laisvalaikį“, – vardijo Skirmantas.
