Moters vyras kovo 18 d. grįžo iš Norvegijos, kaip ir priklauso, izoliavosi, niekur nesilankė ir vengė bet kokių kontaktų. Kartu su juo izoliavosi ir Asta, paėmusi nemokamas atostogas, kad neužneštų užkrato savo bendradarbiams, nors pati užsienyje nebuvo.
„Prieš jam parskrendant jau buvau viską apsipirkusi, grįždami iš oro uosto niekur neužsukome, užsidarėme izoliacijai namie su vaiku“, – pasakojo moteris.
Balandžio 1 d. vyrui izoliacijos laikotarpis baigsis, ir tiek jis, tiek sutuoktinė galės grįžti į darbus. Nors nei karščiavimas, nei dusulys nė vienam iš šeimos nepasireiškė, alytiškiai jaustųsi ramiau, jei prieš grįžtant iš saviizoliacijos jiems (na, bent jau užsienyje buvusiam vyrui) būtų atliktas koronaviruso testas.
Pasak moters, visa šeima šiek tiek pakosti, paperšti gerklę, bet jokių rimtesnių simptomų nejaučia.
„Kiek skambinome į karštąją liniją 1808, tiek mums atsako, kad darytis testus priima tik su temperatūra ir dusuliu. Negi visi žmonės tikrintis atvažiuoja tik sergantys, su temperatūra?
Įsivaizduokit, netrukus vėl eisiu į didelį kolektyvą dirbti nežinodama, ar mano vyras nebuvo užsikrėtęs ir ar aš nesu nuo jo užsikrėtusi. O gal aš lengva forma sergu?
Rodos, saugau visuomenę, viską padariau, pilietiškai pasielgiau, o toliau pilietiškai negaliu elgtis, kadangi mano vyrui nepadaro tyrimo ir aš nežinau – o galbūt man reikia dar 14 dienų likti namuose?“ – klausė Asta.
14 dienų – per mažai?
Kad 14 dienų saviizoliacijos terminas grįžus iš užsienio gali būti per trumpas, rodo ir pasveikusiųjų nuo koronaviruso statistika. Lietuvoje koronaviruso atvejai pradėti fiksuoti nuo vasario 28-osios, kuomet nustatyta pirmoji užsikrėtusi šiaulietė. Kol kas ji yra vienintelė spėjusi pasveikti nuo koronaviruso.
Antrasis nustatytas atvejis – iš Šiaurės Italijos grįžusi kauniečių pora – dar tebėra tarp sergančiųjų ir galinčių užkrėsti kitus, nors jie grįžo į Lietuvą kovo 6 d. ir nuo jų grįžimo yra praėję gerokai daugiau kaip dvi savaitės.
Pasveikusiųjų statistikos kol kas nepapuošė ir kovo 9 d. į Vilnių atvykusi ispanė, ir vasario 29-ąją po slidinėjimo Italijoje parskridęs kaunietis, ir daugelis kitų daugiau kaip prieš dvi savaites grįžusių asmenų.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį teigė, kad greitai pasveikusiųjų skaičius gali pasikeisti – esą dėl visko kaltas algoritmas.
„Dar ryte diskutavome, kad reikia apsibrėžti algoritmą, kaip paprasčiau nustatyti pasveikimo momentą.
Dabartinis algoritmas – sudėtingas, nes reikia dviejų pasikartojančių tyrimų. Mes ruošiame paprastesnį algoritmą.
Vieną atvejį (pasveikimo, – red.) turime, nes algoritmas sudėtingas, – ketvirtadienį skelbė Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovas A.Veryga. – Dabar atrodo, kad pasveikusių nedaug, bet turėkite galvoje, kad absoliuti dauguma užsikrėtusių Lietuvoje – serga lengva forma. Neabejoju, kad ta absoliuti ne rizikos grupės dauguma ir pasveiks.“
Profesorius: terminas paremtas statistika
Lietuvos bendrosios praktikos / šeimos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas paaiškino, kad 14 dienų terminas tikrai ne visais atvejais reiškia, kad šiam laikui praėjus žmogus nebeplatins viruso.
„14 dienų terminas paremtas empiriškai – daugiausia būna atvejų, kuomet inkubacinis laikotarpis trunka tiek dienų. Bet nustatyta pavienių atvejų, kai ir po 24, ir net daugiau kaip po 30 dienų žmogus dar išskyrė virusą. Bet čia labai reti atvejai.
Saviizoliacija atsiremia ir į ekonominius dalykus. Kadangi nustatyta, kad dažniausiai inkubacinis periodas trunka iki 14 dienų, pasirinktas būtent toks terminas. Daugumoje atvejų jo užtenka. Bet iš principo atskirais atvejais gali būti, kad žmogus ir po 14 dienų gali užkrėsti.
Gali būti ir tokia situacija, kad žmogus saviizoliacijos metu dar užsikrečia nuo ko nors, pavyzdžiui, šeimos nario, vaiko, kuris nežinojo, kad nešioja ir platina virusą. Bet tokie atvejai irgi yra reti.
Imant visą populiaciją, tie atskiri atvejai bendros epidemiologinės situacijos labai nekeis“, – aiškino J.Kalibatas.
Pasak profesoriaus, jeigu nori būti visiškai tikras, reikėtų visiems esantiems saviizoliacijoje ir po jos atlikti testus, bet realybė tokia, kad ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys testų neturėjo pakankamai ir juos taupė.
„Dėl to buvo priimtas toks modelis: atbuvai saviizoliacijoje 14 dienų, jokie klinikiniai simptomai tau nepasireiškė, vadinasi tu tikriausiai nebuvai užsikrėtęs“, – sakė profesorius.
Dėl savo ir vyro būklės abejojančiai alytiškei J.Kalibatas siūlytų nebesijaudinti. „95 proc. atvejų, jeigu žmonės nekarščiavo, atbuvo 14 dienų, reikia galvoti, kad viskas tvarkoje.
O tie keli likę procentai, atipiniai atvejai, kai inkubacinis periodas užsitęsia kur kas ilgiau, neturėtų labai pabloginti epidemiologinės situacijos visos šalies mastu.
Daromi matematiniai paskaičiavimai, ir medicinoje yra terminas „cost effectiveness“, reiškiantis, kiek išlaidos pateisina efektyvumą. Vis dėlto tie keli nedideli atvejai nekeis eipdemiologinės situacijos visos šalies mastu. Bet jeigu mes pradėtume visus tikrinti, prarastume labai daug milijonų“, – sakė J.Kalibatas.
