Vilnietės košmaras: vienas vaikas reanimacijoje, kitą teko laidoti

Praėjus trims dienoms po gimdymo Irena Voroneckaja (33 m.) iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų buvo išleista namo. Švietė saulė, buvo šilta, o ji važiuoti namo ėjo su krepšiais, bet be vaikų.

 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Mažylei nepasitvirtino baisiausios medikų prognozės.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Mažylei nepasitvirtino baisiausios medikų prognozės.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Mažylei nepasitvirtino baisiausios medikų prognozės.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Mažylei nepasitvirtino baisiausios medikų prognozės.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Mažylei nepasitvirtino baisiausios medikų prognozės.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Mažylei nepasitvirtino baisiausios medikų prognozės.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Mažylei nepasitvirtino baisiausios medikų prognozės.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Mažylei nepasitvirtino baisiausios medikų prognozės.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Laura Bulvydė

Apr 3, 2020, 9:34 PM, atnaujinta Apr 4, 2020, 3:30 PM

Vienas – likęs reanimacijoje, kitą vilnietė turėjo laidoti. Buvo labai sunku, bet moteris neleido sau pasiduoti. 22 savaitės ir 6 dienos – tiek buvo praėję nėštumo, kai ji pagimdė savo pirmagimę.

Vilnietė Irena su vyru šią vasarą švęs 8 vedybinio gyvenimo metų sukaktį. Ilgai gyvenę tik dviese jie nusprendė, kad laikas pradėti galvoti ir apie vaikelį. Prieš kelerius metus išgyvenusi nesivystantį nėštumą galiausiai Irena vėl pastojo.

Greitai iš gydytojų atskriejo žinia – dvynukai! Nors giminėje viena dvynių pora yra, moteriai ši naujiena buvo netikėta.

Nėštumą sklandžiu ir lengvu vadinusi moteris jautėsi kupina jėgų ir energijos. Tačiau saulėtą praėjusių metų gegužės 28-osios rytą nuėjusi į tualetą Irena pasijuto šlapia. Nors vyras ragino iškart vykti į ligoninę, Irena dar pusdienį praleido darbe ir tik paskui nuvyko pasitikrinti.

Buvo lygiai 21-a nėštumo savaitė. Vaikelių širdies tonai buvo puikūs, širdelės gražiai plakė, bet moteris buvo paguldyta į ligoninę stebėti.

Iš pradžių prognozės nebuvo gąsdinančios – vaikeliai du, jei vienam kas nutiks, bandys išsaugoti nėštumą, gelbės bent vieną. Mat vaisiai buvo skirtingose placentose, kiekvienas su savo virkštele – jų mamos pilve tarsi niekas nesiejo.

Tačiau atliktas vaisių vandenų testas parodė, kad vieno vaikelio vandenys mažėja. I.Voroneckajai iškart buvo pasiūlyta nutraukti nėštumą. Gydytojai sakė, kad 21-os savaitės kūdikiai neturi jokių galimybių išgyventi, kad netrukus įsimes infekcija, o jei įvyks stebuklas ir gims gyvi, bus neįgalūs ir galiausiai vis tiek reikės laidoti.

„Raštiškai atsisakiau nutraukti nėštumą. Mane paguldė į ligoninę, skyrė antibiotikų, vandenys vis bėgo. Ne kritiškai, bet jų vienam vaikeliui mažėjo. Širdis plakė, jos tonai nekrito, svoris augo, bet vandenų mažėjo. Psichologiškai nesuvokiau, kodėl negaliu bandyti išsaugoti antrojo, jei vienam kas nors ir nutiks.

Kiekviena diena, kiekviena savaitė man buvo siekiamybė. Žinojau, kad 23 ar 24 savaitė daug labiau suderinama su vaikų gyvybe. Likau ligoninėje. Laukėme“, – prisiminė moteris.

Buvo pasiryžusi auginti neįgalius vaikus

Irena neslėpė – visą tą laiką ligoninėje ji nuolat verkė. Ar buvo pasiryžusi auginti du neįgalius vaikus?

„Taip, vienareikšmiškai. Tą laiką Patologijos skyriuje prisimenu kaip patį baisiausią sapną.

Man nuolat buvo sakoma, kad neverta net gulėti, – kelkis ir eik, nieko neišgelbėsime. Natūrali atranka, gamta padarys savo darbą. Tokia didžiulė ligoninė, tokia brangi ir gera aparatūra, o tau sako: net nebandykime.

Kam žudyti antrą vaikelį, kuris turi daug daugiau galimybių į šį pasaulį ateiti vėliau? Aš negalėjau to suvokti“, – pasakojo moteris.

Jai buvo nesuprantama, kaip gydytojai nepalieka jokios galimybės, – juk apie nieką niekada negalime sakyti 100 procentų – būna visaip.

„Kiekvieną vakarą ir rytą per aparatus girdėjau vaikučių širdelių plakimą – jos gražiai plakė, nesilpo. Aš negalėjau nužudyti. Buvau pasiryžusi išbūti iki paskutinės akimirkos. Jei jie būtų neįgalūs – vis tiek jie mano. Jei būtų mirę – priimčiau tai kaip likimą“, – ryžtingai kalbėjo I.Voroneckaja.

Pati užčiuopė galvytę

22 savaitės ir 5 dienos. Tiek buvo praėję nėštumo, kai vakarop Irenai pradėjo mausti nugarą, tempti pilvą. Nemaloniausia buvo tai, kad niekaip nepavyko nusišlapinti. Kitos dienos popietę moteris jau kreipėsi į slaugytoją. Ji patarė šiek tiek palaukti, dar pabandyti, jei ne – vakare pastatys kateterį.

Nuėjusi į tualetą ir „pasistengusi“ Irena pajuto, kad kažkas ne taip. O palietusi save užčiuopė vaikelio galvytę! Nuskubėjusi pas medikus jau po valandos moteris buvo perkelta į gimdyklą.

„Jei būčiau dar pakentėjusi, dar maniusi, kad vaikelis tiesiog užspaudė šlapimo takus, būčiau pagimdžiusi tualete. Kaklelis buvo atsivėręs 5 centimetrus. Gimdykloje buvo daug žmonių, atvežė du inkubatorius.

Kaip aš jaučiausi? Neturėjau kada galvoti apie save – viskas vyko labai greitai. Dukrytė gimė nepraėjus nė valandai. Gimdymo veikla jai gimus iškart sustojo, baigėsi sąrėmiai. Gydytoja nuleido vandenis, ištraukė berniuką. Ir išvežė mano vaikus į reanimaciją“, – pasakojo moteris.

Nuvežta į palatą po gimdymo jau netrukus Irena išgirdo skaudžią žinią – berniukas mirė.

Vėliau moteris sužinojo, kad Kaune yra buvę atvejų, kai sustojus gimdymo veiklai antrą vaikelį paliko pilve, yra buvę, kai tokie kūdikiai dar buvo nešiojami net kelias savaites.

Birželio 8-ąją beveik 23 savaičių gimusi mergytė svėrė 460 gramų ir buvo 26 centimetrų ūgio. Gavusi vaistų moteris išmiegojo visą naktį, o rytą pabudo su didžiuliu tuštumos jausmu.

„Viskas. Aš pagimdžiau. Juk normaliai net nebuvau jų pradėjusi jausti. Tik pradėjau jausti kūdikių judesius, ir jie gimė.

Vieno nebeturiu. Jaučiausi nevisavertė, vis klausiau savęs, kas atsitiko, kad negaliu išnešioti savo vaikų.

Vėliau atėjo suvokimas, kad turiu vaiką. Labai mažą. Kai pirmą kartą pamačiau dukrytę, ji buvo neįtikėtinai maža. Tačiau iškart supratau, kad dabar turiu gyventi ir būti stipri dėl jos. Kad pati blogai jaučiuosi – nesvarbu. Svarbi tik ji – mūsų Evelina“, – dar ir dabar prisimindama tuos išgyvenimus ašarą braukė moteris.

***

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.