Ruklos (Jonavos raj.) gyventoja Ieva – šešių vaikų mama, penki jos vaikai – mokyklinio amžiaus. Vyriausiajai iš mokinukų – šešiolika, jauniausiam – devyneri.
„Mūsų kompiuteris šiuo metu kaip tik sugedęs, turime tik vieną telefoną, kuriuo galime prisijungti prie mokymosi sistemų, tad įsivaizduokite, kaip sudėtinga jį visiems pasidalyti. Jis visą dieną užimtas, vaikai dėl jo pykstasi ir vis tiek nespėja padaryti visko, ką reikia. Savivaldybės atstovai sakė, kad vieną kompiuterį dovanos, bet jokių žinių kol kas nesulaukėme“, – pasakojo daugiavaikė mama.
Pridūrė ir tai, kad vaikams reikia paaiškinimų, kaip atlikti užduotis, savivaldybės atstovai sakė, kad ji turi jiems padėti mokytis, bet juk ji neturi pedagoginio išsilavinimo ir ne viską pati supranta.
Tiesa, Ieva nepatenkinta ne tik nuotoliniu mokymusi, bet ir tuo, kad apskritai sulaukia per mažai valstybės paramos. Jie su vyru darbų neturi, gyvena iš socialinių pašalpų, kurios iš viso (kartu su vaiko pinigais) siekia 1300 Eur, tačiau tiek aštuonių asmenų šeimai anaiptol nepakanka.
Savivaldybėje ji prašė vienkartinės pašalpos, bet ten išgirdo, kad gauna viską, kas priklauso, o jei ir toliau kažko prašys, bus įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą, kaip nemokanti tvarkytis su pinigais.
„Seniau, kai nebuvo karantino, padirbėdavome pas žmones, rinkdavome metalą, bet dabar tokių galimybių užsidirbti neliko ir verčiamės labai sunkiai“, – skundėsi Ieva.
Nuotoliniu mokymu labai nepatenkinta ir moksleivė Ugnė, teigianti, kad dėl jo jau antra savaitė jos šeima kenčia, kaip ir tūkstančiai kitų.
„Kiekvieną rytą kompiuterį jungiuosi aš, mano mama, brolis, tėtis. O kompiuteris tai vienas. Be to, mes neturime tiek pinigų, kad nusipirktume gerą kompiuterį, kuris atlaikytų visas tas nesamones. Ir jūs nežinote, koks tai skausmas, girdėti verkiančią mamą, kuri nervinasi, nes nieko negali suspėti. Ji turi sunkų darbą, bet turi ir mano broliui, pradinukui, padėti daryti namų darbus“, – pasakojo Ugnė.
Ji pridūrė, kad pagalbos reikia ir jai, bet neturi į ką kreiptis. Mamos papildomai apkrauti negali, o tėtis dėstomų dalykų nesupranta, be to, jis dažniausiai būna darbe dėl to, kad namie visiems neužtenka vietos. „Čia ne mokykla, kur individualiai gali nueiti pas mokytoją ir išsiaiškinti, kas neaišku. Aš asmeniškai turiu daug ką praleisti ir nespėju išmokti visų naujų dalykų, kurie užduodami“, – guodėsi Ugnė.
Ji pridūrė, kad dėl susiklosčiusios situacijos visa šeima jaučiasi prastai. Mergina jaučia, kad tampa labai nervinga ir neįsivaizduoja, kaip reikėtų ištverti dar kelis mėnesius šitokio mokymosi. Jos nuomone, mokslo metus reikėtų baigti anksčiau laiko, nes iš tokių, kokie jie yra dabar, daugiau žalos nei naudos.
Kompiuterį turi, bet nenaudoja
Vilnietės septintokės Izabelės mama situaciją mato visai kitaip, nei pirmosios dvi pašnekovės. „Mano dukra turi nuosavą nešiojamąjį kompiuterį, bet nuo tada, kai prieš trejus metus gavo išmanųjį telefoną, jo beveik nenaudoja. Telefonu ji ir mokosi: dalyvauja pamokose-konferencijose per „Zoom“ programėlę, pasižiūri užduotis „Eduka“ dienyne ir padaro tas užduotis, kurios būna pateiktus elektroniniu formatu“, – pasakojo Izabelės mama.
Ji pastebėjo, kad dauguma užduočių yra iš vadovėlių ir atliekamos sąsiuviniuose, tad elektroniniame dienyne tereikia pasižiūrėti, kad užduota. O vaizdo konferencijos nevyksta labai įtemptai, praėjusią savaitę Izabelei pirmadienį buvo vieną, antradienį ir trečiadienį – po keturias, o likusias dienas visai nebuvo. Jos truko maždaug po 30 min. (oficialiai skelbiama trukmė – 45 min.).
Gerai besimokanti septintokė visas užduotis atlieka pati, mamai jokių rūpesčių dėl to nekyla.
„Mūsų šeimoje nuotolinis mokymasis vyksta sėkmingai. Net jei vaikas neturėtų kompiuterio ir išmanaus telefono, manau, sėkmingai pasidalytume kompiuterį, kuriuo aš dirbu, nes vaikui mokslams jo reikia visai nedaug. Tiesa, bandžiau dukrą paraginti, kad ji sėstų mokytis prie savo kompiuterio – bus patogiau ir akys mažiau pavargs, nei spoksant į telefono ekraną, bet ji man paaugliškai atrėžė, kad jai patogiau viską daryti telefonu“, – sakė Izabelės mama.
Kompiuterių bus!
Moksleivių šeimoms, kuriose situacija sudėtinga, galbūt apskritai nėra kompiuterio, pagalbą žadėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Štai jos atstovų komentaras: „Pirmoji 2 tūkst. planšetinių kompiuterių siunta savivaldybes jau pasiekė balandžio 3 dieną, penktadienį. Jie taip pat aprūpinti „Tele 2“ dovanojamomis 100 GB interneto kortelėmis.
Dar 8 tūkst. planšetinių kompiuterių į savivaldybes atkeliauja šią savaitę. Iš viso bus įsigyta ir savivaldybėms perduota 35 tūkst. kompiuterių mokiniams iš socialiai remtinų šeimų.
Būdų apsirūpinti kompiuteriais taip pat aktyviai ieško pačios mokyklos, savivaldybės. Organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ kartu su partneriais internete sukūrė platformą, kurioje kompiuterius gali pasisiūlyti padovanoti verslininkai, privatūs asmenys.
Šeimos, kuriose vaikams neužtenka kompiuterių, nėra internetinio ryšio, turi kreiptis į savo mokyklą – kiekvienoje mokykloje yra paskirti tą klausimą koordinuojantys atsakingi asmenys, arba į savo savivaldybę.“
Savivaldybės darbuotojai atnešė iš namų
Kokia reali situacija, Lrytas.lt paklausė Jonavos (jos rajone ir gyvena pirmoji pašnekovė Ieva) savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Vytauto Žebrausko.
„Pirmoji kompiuterių siunta mus kaip tik šiandien pasiekė. Kiek jų bus, dar tiksliai nežinau, darbuotojas juos dabar iškrauna iš automobilio – manau, jų bus apie keliasdešimt“, – pirmadienį apie pietus sakė V.Žebraukas.
Ir pridūrė, kad Jonavos rajone šeimų, kurios turi moksleivių, o kompiuterių neturi, yra mažiausiai 50 (tiek kompiuterių užtektų, jei vienu naudotųsi keli broliukai ar sesutės iš daugiavaikės šeimos).
Kaip atrenkamos šeimos, kurias kompiuteriai pasieks? „Taip, kaip ir kitose savivaldybėse – jie atiteks daugiavaikėms šeimoms, šeimoms, kurios priklauso rizikos grupėms, kuriose, sakykim, vaikams tėvai skiria mažiau laiko. Mums tokių šeimų sąrašus pateikė ugdymo įstaigos, manau, palengva jas pavyks kompiuteriais aprūpinti. Stengiamės, kiek galim – net ir savivaldybės darbuotojai sugebėjo rasti namie ar pas pažįstamus 7 naudotus, bet veikiančius kompiuterius, kurie atiteks tiems, kam labai reikia“, – sakė V.Žebrauskas.
Vilniuje situacija nebloga
Vilniaus mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas sakė, kad surinkus duomenis iš mokyklų paaiškėjo, kad moksleiviams reikėtų apie 1000 kompiuterių.
„Didžiąją poreikio dalį patenkino pačios mokyklos, kurios mokiniams paskolino mokyklose buvusius nešiojamus ar planšetinius kompiuterius. Be to, savivaldybė dalyvauja projekte „Mokykla namuose“, kur įmonės ar asmenys skiria nenaudojamus kompiuterius moksleiviams, ir jų skirta apie 200 – jie jau pasiekė šeimas ir mokyklas arba yra pakeliui pas jas. Be to, laukiame Švietimo ir mokslo ministerijos nupirktų kompiuterių – jų turėtume sulaukti šią savaitę, žadėta, kad jų bus 800, taigi tai būtų tikrai rimta pagalba“, – pasakojo A.Lakštauskas.
Jei iš ministerijos tikrai bus gauti žadėtieji kompiuteriai, jų Vilniuje bus jau daugiau, nei būtinai reikėjo – galima bus skirti po papildomą kompiuterį daugiavaikėms šeimoms, kur keli vaikai turi dalytis vienu.
„Manoma, kad tie, kuriems kompiuteriai buvo būtiniausi, jais dabar jau aprūpinti“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovas.
