Šios idėjos autorė – kaunietė režisierė ir dizainerė Gintarė Minelgaitė (36 m.), dar prisistatanti dr.GoraParasit kūrybiniu slapyvardžiu. Kaune, o vėliau ir Vilniuje atlikto performanso metu menininkė norėjo žmonėms įkvėpti vilties ir optimizmo.
Suprantama, tokia idėja kilo ne iš gero gyvenimo. Gintarė prisipažino: „Kai prasidėjo karantinas, pajutau didelę nuotaikų kaita. Visi renginiai, su kuriais dirbu teatre, buvo atšaukti ar nukelti neribotam laikui. Dirbti reikia, bet neaišku, kada kas bus įgyvendinta. Labai neramu ir dėl artimųjų, dėl to, ar jiems viskas bus gerai, ar aš nesusirgsiu ir galėsiu jais pasirūpinti... Taigi buvo daug nežinomybės.“
Tada Gintarė pradėjo daug skaityti apie virusus, ir akis užkliuvo už XVII amžiaus paukštį primenančio kostiumo. Taip rengdavosi gydytojai maro laiku, vėliau jis tapo Comedia d'ell Arte spektaklių personažu.
„Maro gydytojo pasirodymas mieste reikšdavo, kad stojo sunkūs laikai, bet kartu ir suteikdavo vilties, kad jis kažkam padės. O į snapą jis prisidėdavo įvairių kvapnių gydančių žolelių, kurios turėjo apsaugoti nuo užkrato“, – sakė menininkė.
Jai kilo mintis pasidaryti kažką panašaus. Vakarais prie savo darbo stalo, įsirengto namų virtuvėje, pradėjo lipdyti kostiumą iš latekso likučių. Jų buvo užsilikę nuo performanso MO muziejuje, kuris neįvyko dėl karantino.
„Pradžioje nelabai supratau, kam ir kodėl darau tą kostiumą, tačiau ši veikla mane labai ramino, buvo kaip meditacija. Turbūt prisidėjo šviesi geltona spalva – sakoma, kad ilgiau žiūrint į geltoną spalvą aktyvuojasi kairysis smegenų pusrutulis, kuris yra atsakingas už loginį mąstymą. Ko gero, tada nurimsti ir imi mąstyti pozityviau“, – sakė menininkė.
Pridūrė, kad šiais laikais daug žmonių gyvena baimėje, žiniasklaidoje yra labai mažai informacijos, kuri padėtų mąstyti pozityviau. Dar pastebėjo, kad mūsų smegenys visą laiką nori žinoti, kas bus šiandien, rytoj ar po savaitės. O dabar aplink tvyranti nežinia mus labai vargina ir slegia.
Tiesa, Gintarė, būdama nepriklausoma menininkė, nepriklausanti konkrečiam teatrui ar kitai įstaigai, ir seniau gyvenime nesijausdavo užtikrinta dėl ateities, tačiau šiais visiems sunkiais laikais nežinia prislėgė daug labiau.
Kiekvieną vakarą kalbėdavosi telefonu su mama ir močiute ir tie pokalbiai būdavo niūrus, bet juos visuomet užbaigdavo žodžiais „viskas bus gerai“. Tą patį kartojo savo draugams menininkams, prislėgtiems to, kad jų darbai šiuo metu niekam nereikalingi.
O tada, užuot rašiusi draugams internete, kad viskas bus gerai, Gintarė ryžosi ryžtingesniam žingsniui – išeiti su savo geltonuoju kostiumu ir tokiu šūkiu į gatvę, žinoma, laikydamasi saugaus atstumo nuo žmonių. Apskritai ji šiais laikais į lauką be didelio reikalo neina, bet šįsyk nusprendė, kad idėja to verta.
Po kostiumu ji dar dėvi apsauginę kaukę. Lateksas nepraleidžia oro, dėl to viduje karšta, bet ji įsivaizduoja, kad panašiai jaučiasi gydytojai, ištisas dienas vilkėdami apsauginius kostiumus ir rūpindamiesi ligoniais.
Trečiadienį geltonasis paukštis žingsniavo Kaune nuo Soboro iki Rotušės, užsuko ir į Šilainius. Penktadienį jis patraukė iš Lukiškių aikštės Seimo link.
Vaikščiodama po miestą Gintarė daug žmonių nesutiko, bet keli ją fotografavo ir pasakė komplimentų. Ji tikisi, kad žmonės jos siunčiamą žinią matė ir pro daugiabučių langus.
Jai pačiai šis pasirodymas įkvėpė geresnės nuotaikos ir tikėjimo, kad viskas susitvarkys. Tikisi, kad to jis įkvėpė ir kai kuriems žiūrovams.
