Dainavimas artimas nuo vaikystės
Pasak Žydrės, jai dainavimas artimas nuo pat vaikystės: „Man dainuoti, kurti ar groti yra tas pats kas kvėpuoti. Tai jau matyt yra mano genuose. Jau trijų metukų, per šeimos pasibuvimus mane statydavo ant kėdės ir prašydavo padainuoti, pasakyti eilėraštį ar ką nors suvaidinti“.
Muzikantės manymu, iš visą gyvenimą rajono apylinkinėse parapijose vargonavusio senelio Juozo Genio ji greičiausiai ir paveldėjo savo muzikinius gebėjimus.
Vaikystėje, o vėliau ir jaunystėje, Žydrė daug kūrė. Vėliau lavinosi Šilutės muzikos mokykloje, o šiuo metu joje ir dirba. Pasiryžusi gyvenimą sieti su muzika, baigusi devynias klases, įstojo į dabartinę Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Ten laukė nauji potyriai, o kūryba tęsėsi.
Karantinas išėjo į naudą
Muzikė ir dainininkė prisipažįsta, kad jos dainos labai įvairios – pradedant nuo lyriškų sentimentalių ir ramių bardų dainų, iki šmaikščių, nerūpestingų ir nuotaikingų vaikiškų.
Vos paskelbus karantiną, dainų autorė ir atlikėja Ž. Adomaitienė pasižadėjo sau ir „Facebook“ draugams, kad kiekvieną rytą įkels po vieną savo dainą, įrašytą akustiškai iš namų. Tai tęsėsi 60 dienų ir buvo nufilmuota 60 jos dainų. Pasak Žydrės, karantinas savotiškai išėjo į naudą, nes buvo proga panaršyti po savo kūrybą. Ji prisiminė ne tik pastaruoju metu kurtas dainas, bet ir tas, kurios dienos šviesą išvydo prieš 10, 15, net 35 metus. Visas jas Žydrė sudainavo iš naujo ir nufilmavo.
Daugelis dainų, sukurtų seniau, jau buvo pasimiršusios, o karantinas buvo proga jas prisiminti. Žydrė prieš metus išleido antrąjį savo kūrybos dainų albumą. Trečiąjį albumą ji nusprendė įrašyti vaikams su savo kūrybos vaikiškomis dainelėmis. Tai buvo jau sena svajonė, bet muzikei vis pritrūkdavo laiko ar ryžto. Tačiau karantino metu ji įrašinėjo ir dalinosi ne tik rimtomis bei lyrinėmis savo dainomis, bet ir vaikiškomis. Todėl pamačiusi, kokio susidomėjimo sulaukė vaikiškos dainelės, pagaliau autorė apsisprendė išleisti albumą vaikams.
Dainų įvairovė, pomėgis keliauti, fotografuoti
Dar vienas ne visiems žinomas žinomos krašto muzikės Žydrė pomėgis – kelionės. Keliauti ji mėgsta ne tik kaip įprasta – automobiliu, bet ir sėdusi ant dviračio gali praminti pajūriu: maršrutu Klaipėda – Palanga – Šventoji ir atgal.
Moterį žavi ir galimybė paplaukioti baidarėmis po sraunias Lietuvos upes Miniją, Jūrą, Nemuną, Kuršių marias. Muzikantė skraidė ne tik lėktuvais virš Lietuvos laukų, miškų ir upių, bet ir oro balionu su Vaiko širdies asociacijos nariais, nes daugelį metų su jais bendrauja, stovyklauja ir jiems koncertuoja.
Vienas įsimintiniausių muzikantės koncertų buvo Vilniuje, Santariškių klinikose, Vaikų kardiologijos skyriuje. „Į mane tuomet žiūrėjo tyros, žydros, spindinčios vaikų akys, susirūpinusių mamų bei medikų veidai, o aš juos galėjau paguosti tik savo vaikiškomis dainomis...“ – prisimena pašnekovė.
Kartais su bendraminčiais Žydrė nutrūktgalviškai pasileidžia ir sėda ant motociklo, gal todėl jos kūryboje atsiranda ir eksperimentinių roko baladžių.
„O ką jau kalbėti apie egzotines keliones. Raudonojoje jūroje užburia nardymas povandeniniame pasaulyje. Kai žiemą važiuojame slidinėti į Prancūzijos, Italijos ar Austrijos Alpes – kokia didybė ir koks grožis atsiveria prieš akis... Lyg susilieji su saule, sniegu, ledynais vėjo švilpimu ir adrenalinu besileidžiant slidėmis nuo jų“, – pasakoja ji.
Ž. Adomaitienė be galo mėgsta ir fotografuoti, tai dar vienas jos hobių. „Todėl fotografijos su Islandijos geizeriais, sustingusia lava, Žydrąja lagūna bei didingais kriokliais, kartais sumažėja iki laumžirgio ant delno ar skruzdės pėdos“, – įspūdžiais iš kelionių dalijasi Ž. Adomaitienė.
Žinoma, visi šie potyriai daro įtaką ir moters kūrybai: tekstuose pasklinda gamtos ir jausmų aromatas, o muzika tarsi įvelka tuos tekstus savotiškais muzikiniais rūbais.
