Dviračiu per 10 dienų Lietuvą apvažiavęs kaunietis susidūrė ir su pavojais

Išėjęs iš darbo kaunietis Marius Naruševičius (30 m.) laiko veltui negaišo – netikėtai susidariusias atostogas panaudojo jau kurį laiką ramybės neduodančiai svajonei įgyvendinti.

 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Važiuodamas dviračiu Marius ypač aiškiai pajuto Lietuvos įvairovę.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (26)

Lrytas.lt

2020-08-11 21:08

Transporto vadybininku dirbęs vyras, neturintis ypatingo sportinio pasirengimo, per 10 dienų dviračiu apmynė Lietuvą, sukardamas 1400 km.

„Norėjau išbandyti savo jėgas ir išeiti iš komforto zonos. Jokios minkštos lovos, šilto dušo ar paruoštos vakarienės. Tik 30 kg su bagažu sveriantis dviratis ir aš“, – prisipažino Marius.

Iš Kauno dviratininkas pajudėjo liepos 22 d. rytą. Pirmosios kelionės dienos buvo tikrai sunkios, vyrui teko save nuteikinėti ir motyvuoti, kad nesustotų.

Tačiau sėkmingai užbaigęs suplanuotą žygį Marius neslepia džiaugsmo – ne tik dėl to, kad nugalėjo save, bet ir dėl patirtų nepamirštamų įspūdžių.

– Kaip sugalvojote leistis į tokią kelionę?

– Tokį iššūkį buvau planavęs jau prieš gerą pusmetį, bet tiesiog nebūdavo laiko. O dabar taip išėjo, kad keičiu darbą, esu laisvas. Todėl nusprendžiau pabandyti.

Staigiai susidėliojau visą kelionę, susiplanavau maršrutus, kaip maždaug važiuosiu, preliminarias nakvynes, kur galėčiau permiegoti palapinėje. Susidėjau daiktus, sėdau ant dviračio ir išvažiavau.

– Ar esate sportinių iššūkių mėgėjas?

– Mėgstu žygius, juos organizuoju bendraminčių ratui. O su dviračiais didesnių kelionių nesu turėjęs, ši man pirmoji.

– Nesate patyręs kaip dviratininkas?

– Esu mėgėjas, nesu stiprus sportininkas.

– Be suplanuoto maršruto ir nakvynių vietų, kas dar būtina tokiai kelionei?

– Vežiausi palapinę, miegmaišį, kilimėlį. Bet labiausiai reikia motyvacijos, net ne sportinio pasirengimo. Oro sąlygos pačioje kelionės pradžioje man buvo labai nepalankios.

Pirmoji diena metė begalę išbandymų. Lijo net 7 kartus! Iš jų vienas buvo toks stiprus, kad medžių šakos lūžo ant kelio, o dviratį laikiau įsikabinęs, nes jį tiesiog vertė ant šono... Ir kaip tik tuo metu pasislėpti neturėjau kur.

O šiaurės Lietuvoje buvo labai karšta, visas tris dienas mane kepino iš kairės pusės, nudegiau kairę koją, ranką, skruostą, buvau margas.

Buvo ir įtemptų akimirkų, kai prie Eišiškių susiaurėjo kelias ir teko važiuoti vidury kelio, klausantis, ar iš už nugaros neatvažiuoja lengvoji ar sunkiasvorė mašina, o tada tekdavo tiesiog pasitraukti ir užsidengti veidą, nes dulkių ir akmenų kruša atakuodavo mane.

Bet daug draugų palaikė, skambino – socialiniuose tinkluose nuolat rodžiau, kaip jaučiuosi, kaip man sekasi. Tai davė spyrį judėti toliau.

– Kodėl pasirinkote apvažiuoti Lietuvą per būtent 10 dienų? Juk galėjote savo malonumui važiuoti ir ilgesnį laiką.

– Galėjau net ir greičiau apvažiuoti, nepasakyčiau, kad lėkiau. Aš mėgavausi – buvau Žagarės dvare, įvairių miestelių centruose, aplankydavau piliakalnius, pažintinius takus, bokštus. Nebuvo taip, kad viską pralėkčiau. Kur buvo įdomu, ten sustodavau.

Įdienojus norėjosi „persikrauti“, išsimaudyti. Per „Google maps“ greitai ir lengvai rasdavau, kur kiekviename rajone išsimaudyti, paplūdimiai – sutvarkyti ir prižiūrėti.

Kalbant apie paplūdimius, bet ne ežeringąjį kraštą, ypač nustebino Joniškio rajone ir Pandėlio miestelyje esantys paplūdimiai.

– Nuo ko prasidėjo jūsų maršrutas, kur pirmiausia pasukote iš Kauno?

– Nuo Kauno judėjau link Šakių ir leidausi žemyn link Vištyčio. Važiavau aplink Lietuvą prieš laikrodžio rodyklę. Mano tikslas buvo pasiekti jūrą – jeigu būčiau važiavęs pagal laikrodžio rodyklę, jūrą būčiau pasiekęs gal antrą dieną, bet atidėjau malonumą.

– Važiavote gerais keliais, ar vietomis ir palei pat valstybės sieną?

– Važiavau asfaltuotais keliais, bet vietomis asfaltas buvo toks, kad geriau būčiau važiavęs žvyru: nukandžiotais kraštais, duobėtas. Tekdavo ir viduriu kelio, dairantis į šonus, kad nepapulčiau po mašina. Pasitaikė ir žvyro – maniau, kad bus asfaltas, bet dar nebuvo išasfaltuota.

– Gal galite išskirti pagal rajonus, kur keliai jums kaip dviratininkui geriausi?

– Šiuo atžvilgiu patiko pietų Lietuva – Kalvarija, Druskininkai, Varėna, ten buvo nuostabūs keliai ir buvo, ką pamatyti. Taip pat visa rytinė pusė – Ignalina, Visaginas, Zarasai. Puikūs vaizdai, keliai lygūs, kelkraščiai platūs, važiuoji ir mėgaujiesi.

Sunkiausia buvo šiaurės pusėje, Žemaitijoje – asfaltas susiaurėja, kraštai „nukandžioti“, aplink lekia sunkiasvorės mašinos, žvyras laksto. Mini, o vėjas pučia iš vakarų ir tave stabdo, pravažiuojantys vilkikai blaško. Tai buvo pavojingas ruožas.

– Kaip vairuotojai Lietuvos keliuose elgiasi dviratininkų atžvilgiu?

– Galėčiau vairuotojus pagirti. Mažai sutikau tokių, kurie bandė „paliesti“ mane, nors kelias platus. Tokių atvejų buvo, bet nedaug. Dauguma gražiai apvažiuodavo su posūkiais, tvarkingai, kai kurie net pristabdydavo.

– Važiuodamas per įvairius kaimus nesutikote agresyvių, neblaivių asmenų?

– Neblaivių sutikau, bet prie parduotuvės stovintis „pijokas“ man nelabai ką padarytų. O agresyvių nesutikau, gal pasisekė. Kaip tik daug draugiškų žmonių sutikau.

Kiekvieną vakarą stengdavausi įsikurti kempinguose, tačiau buvo dienų, kai tekdavo pasiprašyti pas žmonės. Labai nustebino svetingumu šeima iš Nevėriškių, Vilniaus raj.

Tą dieną numyniau 170 km ir norėjosi kuo greičiau pasistatyti palapinę, greitai pavalgyti ir atsigulti. O jie šiltai priėmė, ne tik leido savo kieme statytis palapinę, bet net ir atnešė karšto maisto su arbata! Patikėkit, tą akimirką galvojau, kad nieko nėra geriau.

– Ar vežėtės dėl viso pikto ką nors savigynai?

– Nesivežiau nieko, pasitikėjau savim. Tiesa, peilį turėjau, bet jis ne tam skirtas.

– O kaip maistas? Iš namų visą vežėtės ar pirkotės pakeliui?

– Pagrindinis maistas buvo konservai, duona. Užsipirkau gal trims kelionės dienoms, po to nusipirkdavau pakelės kaimeliuose esančiose parduotuvėse. Turėjau tabletėmis užkaičiamą arbatinuką užsipilti arbatai ar sriubai. Pajūryje teko ir kavinėse valgyti.

– Kodėl važiavote vienas, ne su draugų kompanija?

– Mano artimiausių draugų rate nelabai buvo bendraminčių. Tai tokia kelionė, kur negalima įkalbinėti važiuoti, pats žmogus to turi norėti. Jeigu įkalbinsi, pats gali užsitraukti problemą. O su svetimu važiuoti, kai nežinai, kaip jis elgsis, kaip jam seksis, taip pat rizikinga.

Gal ir liūdna vienam viską planuotis, bet tada tu pats sau viršininkas. Nori – šiandien važiuoji daugiau, nori – mažiau, kada nori – sustoji, prie nieko nereikia taikytis.

– Ar po dešimties dienų kelionės buvote labai pavargęs?

– Jaučiausi gana gerai. Pirmos dienos labai išsekino, o po to, kai važiavau nuo jūros, stiprus vėjas pūtė į nugarą, ir aš tiesiog skridau namo. Prie namų gavau daug lietaus, grįžau visas šlapias, sušalęs, bet labai laimingas.

– Kas iš visos kelionės patiko labiausiai?

– Labiausiai patiko, kad Lietuva tokia skirtinga, nors nėra didelė. Važiuodamas dviračiu ypač aiškiai matai tą įvairovę.

Varėnos miškai, nuo kurių nesinorėjo atitraukti akių. Ignalinos kraštas, iš kurio ežerų nesinorėjo išlipti. Arba Žemaitijos spalvoti laukai ir lygumos. O Jurbarko kraštas nustebino miškais! Ir, žinoma, mūsų įstabusis pajūrys, kuris kaip desertas prie kavos: norėjosi mėgautis ir neskubėti.

Pats esu iš Kauno, ir turiu pripažinti, jog ne dažnai aplankydavau mažesnius miestelius. Tačiau šios kelionės metu jų aplankiau tikrai nemažai ir galėčiau pasakyti, jog didžioji dalis tikrai neatsilieka nuo didžiųjų savo renovuotomis centrinėmis aikštėmis, šaligatviais, paplūdimiais ar atsinaujinusiais pastatais ir muziejais.

Iš didesnių miestų išskirčiau Visaginą, kuris atrodė toks paslaptingas, norėjosi jame pasilikti ilgiau ir patyrinėti. Manau, tikrai ten dar grįšiu. O Zarasai – kaip Lietuvos Kroatija! Ežerų žydrumas ir kalvos...

Siūlyčiau visiems, nebūtinai dviračiu, aplankyti ne tik didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir mažesnius miestelius – jie tikrai turi ką parodyti ir papasakoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.