Vilniečio chemiko aistra – pinigų medžioklė

Akademikas Eugenijus Norkus (65 m.) kolekcionuoti pradėjo nuo šešerių metų, kai jo tėvas garsus chemikas Povilas Norkus padovanojo dėžutę su savo rinktais sidabriniais ir auksiniais rubliais bei litais. Per savaitę visa kolekcija buvo išmainyta į stikliukus ir saldainių popieriukus. Tuomet tėvas bandė paaiškinti sūnui Vilniaus Antakalnio rajone pražuvusių monetų vertę ir greičiausiai taip paskatino visą gyvenimą domėtis monetomis bei banknotais.

E.Norkus kolekcijoje turi 3 tūkstančius monetų ir kelis šimtus banknotų.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Norkus kolekcijoje turi 3 tūkstančius monetų ir kelis šimtus banknotų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dviejų Nobelio premijų laureatė M.Sklodowska-Curie ir jos vyras P.Curie, irgi Nobelio premijos laureatas, pavaizduoti ant prancūziško 500 frankų banknoto.<br>V.Skaraičio nuotr.
Dviejų Nobelio premijų laureatė M.Sklodowska-Curie ir jos vyras P.Curie, irgi Nobelio premijos laureatas, pavaizduoti ant prancūziško 500 frankų banknoto.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žymaus lenkų astronomo Mikolajaus Koperniko atvaizdas buvo ir ant socialistinėje Lenkijoje išleisto 1000 zlotų banknoto.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žymaus lenkų astronomo Mikolajaus Koperniko atvaizdas buvo ir ant socialistinėje Lenkijoje išleisto 1000 zlotų banknoto.<br>V.Skaraičio nuotr.
Luisas Braille’is, rašto akliesiems kūrėjas, buvo pavaizduotas ant 2 eurų itališkos monetos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Luisas Braille’is, rašto akliesiems kūrėjas, buvo pavaizduotas ant 2 eurų itališkos monetos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jugoslavijoje buvo išleistas 500 dinarų banknotas su N.Teslos skulptūra.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jugoslavijoje buvo išleistas 500 dinarų banknotas su N.Teslos skulptūra.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Norkus kolekcijoje turi 3 tūkstančius monetų ir kelis šimtus banknotų.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Norkus kolekcijoje turi 3 tūkstančius monetų ir kelis šimtus banknotų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jungtinės Karalystės 2 svarų monetoje gamtininkas, keliautojas Charlesas Darwinas pavaizduotas su beždžione.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jungtinės Karalystės 2 svarų monetoje gamtininkas, keliautojas Charlesas Darwinas pavaizduotas su beždžione.<br>V.Skaraičio nuotr.

Lrytas.lt

Oct 19, 2020, 5:07 PM, atnaujinta Oct 19, 2020, 5:07 PM

Pradžioje E.Norkus rinko viską, ką rasdavo iš užsienio grįžusių mokslininkų kišenėse. Netrukus jis suprato, kad visų pasaulio pinigų nesurinks, ir nutarė kolekcionuoti tik tuos pinigus, ant kurių pavaizduoti mokslininkai ar mokslas. Juk jis pats mokslininkas, kilęs iš mokslininkų šeimos.

Šiuo metu savo kolekcijoje profesorius, mokslų daktaras E.Norkus turi net 3 tūkstančius monetų ir kelis šimtus banknotų.

Dalis jo kolekcijos yra eksponuojama parodoje „Mokslas ir mokslininkai monetose ir banknotuose“ Fizinių ir technologijos mokslų centre Vilniuje.

E.Norkaus manymu, mokslininkai labai tinka vaizduoti ant pinigų. Jie dažnai būna nusipelnę savo šaliai ir žmonijai daugiau nei karvedžiai ar karaliai. Jų atradimai buvo naudingi ir iki šiol naudingi visuomenei.

Tiesa, yra ir tokių, kurie buvo pripažinti nusikaltėliais, bet tai – vienetai.

Lietuvoje tik vienas mokslininkas buvo pavaizduotas ant pinigų – tai kalbininkas Jonas Jablonskis (1860–1930), kurio portretas buvo ant 5 litų banknoto.

Galbūt mokslininku būtų galima laikyti ir Joną Basanavičių (1851–1927), kuris tarpukariu buvo vaizduojamas ant 5 litų banknoto, o atkūrus Nepriklausomybę – ant 50 litų banknoto.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Benjaminas Franklinas (1706–1790), pavaizduotas ant 100 dolerių banknoto, irgi buvo garsus mokslininkas ir jo atvaizdas yra ant monetos, eksponuojamos E.Norkaus kolekcijoje, tačiau greičiausiai šios garbės jis nusipelnė ne kaip mokslininkas, o kaip politikas.

Kiek Lietuvoje yra mokslininkų, kurie nusipelnė būti vaizduojami ant pinigų?

E.Norkus juokėsi, kad mokslininkų yra, ir ne vienas, tačiau yra viena sąlyga – žmogus turi būti miręs.

Jo manymu, ant pinigų galėtų būti pavaizduotas gamtininkas Tadas Ivanauskas (1882–1970), fizikas Juras Požela (94 m.), matematikas Jonas Kubilius (1921–2011).

Iš ankstesnių amžių galbūt tiktų artilerijos inžinierius ir raketų išradėjas Kazimieras Simanavičius (1600–1651).

Net šeši Lietuvoje gimę mokslininkai yra gavę Nobelio premijas, bet jie kol kas nėra pavaizduoti ant pinigų ar monetų.

Lietuviško lito nebėra, bet kiekviena Europos Sąjungos valstybė gali išleisti dvi skirtingas 2 eurų vertės monetas. Ant jų Lietuva galėtų vaizduoti savo mokslininkus.

Kitos Europos valstybės savo mokslininkus gerbia kur kas labiau.

Tarkime, serbai, jugoslavai labai gerbia Nikolą Teslą (1856–1943) – vieną didžiausių pasaulio išradėjų elektros srityje.

Skirtingu laiku išleista gal dešimt banknotų su jo atvaizdu ir dvi monetos.

Italai gerbia Gugliermo Marconi (1874–1937), radijo išradėją. Su mokslininko atvaizdu išleistas banknotas ir šešios monetos. Taip pat yra išleistos monetos su jo atvaizdu Didžiojoje Britanijoje ir San Marine.

Su dviejų Nobelio premijų laureatės Marijos Sklodowskos-Curie (1867–1934) atvaizdu Lenkijoje yra išleisti dviejų rūšių skirtingi banknotai ir trijų rūšių metaliniai pinigai.

Prancūzai taip pat turi banknotą su M.Sklodowskos-Curie ir jos vyro Pierre’o Curie (1859–1906) atvaizdais ir penkias monetas.

Lenkės M.Sklodowskos-Curie atvaizdas yra monetų serijoje „Garsiausios Prancūzijos moterys“, kur įtraukta ir madam Pompadour vardu žinoma Prancūzijos teismo narė Jeanne Antoinette Poisson (1721–1764).

Dauguma ant pinigų pavaizduotų mokslininkų E.Norkaus kolekcijoje – fizikai. Akademikas sutinka, kad daugumą reikšmingiausių atradimų padarė fizikai, bet, jo manymu, reikšmės turėjo ir jų sugebėjimas girtis arba, šiuolaikine kalba kalbant, gerai organizuoti ryšius su visuomene.

Absoliuti dauguma mokslininkų, pavaizduotų ant pasaulio valstybių pinigų, – vyrai. Yra tik viena išimtis – M.Sklodowska-Curie. „Didžiųjų mokslo atradimų laikais moterys buvo toliau nuo mokslo“, – paaiškino kolekcininkas.

Visi mokslininkai, pavaizduoti ant pinigų E.Norkaus kolekcijoje, – europiečiai. Beje, daugumoje portretų ant pinigų mokslininkai yra barzdoti.

Kartais mokslininkai vaizduojami savo laboratorijose, laiko prietaisus, bet daugiau detalių sunku įžiūrėti.

O kaip šiais laikais renkamos kolekcijos? Tik perkant. Sovietiniais laikais populiarus mainymasis visiškai išnyko. Kolekcijos pildomos kolekcininkų klubo susirinkimuose, taip pat internetiniuose aukcionuose.

„Kolekcionavimas – geras poilsis, man įdomu ieškoti ir rasti“, – aiškino E.Norkus. Kolekcionuojant patenkinamas žvejo ar medžiotojo instinktas.

E.Norkus pabrėžė, kad kolekcionavimas nėra investicija, nes dažnai parduoti už tokią kainą, už kurią buvo įsigyta viena ar kita moneta, būtų sunkoka. Vis dėlto jam pavyko surinkti visas monetas ir banknotus su mokslininkais, išskyrus porą kartų, kai kaina buvo labai aukšta.

Visų parodoje eksponuojamų pinigų vertė didesnė nei jų nominalas. Nenaudotų pinigų kaina aukštesnė, o kolekcijoje – tik nauji pinigai.

Be to, dauguma banknotų ir monetų jau išimtos iš apyvartos, todėl jų kaina nuolat kyla.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.