Kauno klinikų profesorius R.Benetis, prisimindamas lemtingas akimirkas, patikino: „Išgelbėti Vytautą Grigaravičių padėjo tai, kad greitai buvo atvežtas į ligoninę, – tokiais atvejais brangi kiekviena minutė.“
Infarktą prieš kelis mėnesius patyręs V.Grigaravičius buvo prijungtas prie gyvybę palaikančios aparatūros, dirbtinai sukelta koma. Tokios būsenos jis išbuvo keletą savaičių.
Neseniai sąmonę atgavusiam V.Grigaravičiui kiekvieną dieną atliekamas gydomasis masažas, kineziterapijos specialistai padeda stiprinti kojų raumenis.
Ateityje buvusio policijos vadovo laukia reabilitacija, po kurios planuojama atlikti širdies persodinimo operaciją.
V.Grigaravičius į komos gniaužtus pateko ne pirmą kartą – prieš 6 metus sugriebus virusą išsivystė gyvybei pavojingos komplikacijos, abiejų pusių plaučių uždegimas. Dirbtinė koma sostinės Santaros klinikose tąkart truko savaitę.
„Anksčiau tėvas nesiskundė širdies skausmais. Žinia apie jo būklės pablogėjimą mums, artimiesiems, buvo labai netikėta“, – pasakojo V.Grigaravičiaus sūnus Egidijus Grigaravičius.
Naujai įsteigtos Patariamosios policijos kolegijos vadovu šių metų pradžioje paskirtas V.Grigaravičius blogai pasijuto Kaune rugsėjo 15-osios pavakare.
Tuo metu jis lankėsi Islandijos plente įsikūrusiame viename prekybos centre. Apie 17 valandą išėjęs iš parduotuvės aikštelėje netoli savo automobilio jis susmuko ant grindinio ir prarado sąmonę.
Vežamas į ligoninę V.Grigaravičius atsigavo, skundėsi skausmais krūtinėje.
Greitosios pagalbos medikai veikė operatyviai, profesionaliai, jų pasiaukojantis darbas padėjo aplenkti mirtį.
„Išgelbėti gyvybę padėjo operatyvumas. Klinikas nuo tos vietos, kur susmuko V.Grigaravičius, skiria palyginti nedidelis atstumas, vos keli kilometrai.
Be to, aplinkui buvo nemažai žmonių, jie nedelsdami iškvietė pagalbą.
Tokiais atvejais brangi kiekviena minutė – kuo greičiau žmogus į ligoninę atvežamas, tuo didesnė galimybė jam išgyventi“, – prisiminė R.Benetis.
Sustojus širdžiai policijos garsenybę ištiko klinikinė mirtis.
Iš pradžių V.Grigaravičius buvo paguldytas į Kardiologijos klinikos Reanimacijos skyrių, o paskui perkeltas į R.Benečio vadovaujamos Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos reanimaciją.
Po infarkto Kauno klinikose jam buvo praplėsta kraujagyslė – įdėtas stentas, o vėliau implantuotas dirbtinis skilvelis.
„Atvėrus krūtinę prie širdies viršūnės buvo prijungtas aparatėlis, kuris pumpuoja kraują į aortą“, – apie sudėtingą operaciją pasakojo R.Benetis.
Gyvybei gelbėti buvo sutelktos didžiulės Kauno klinikų pajėgos.
R.Benetis patvirtino, kad V.Grigaravičiaus būklė buvo labai sunki: „Širdis jau nebedirbo, gyvybę palaikė tik aparatūra, širdies masažas.“
Gyvybę palaikanti aparatūra buvo prijungta antroje rugsėjo pusėje. Spalio pradžioje pacientas buvo atsigavęs, bet maždaug po savaitės būklė pablogėjo – vėl reikėjo sukelti dirbtinę komą.
Kardiologai neslėpė, kad tokios sudėtingos būklės pacientus išgelbėti pavyksta toli gražu ne visuomet.
„Kai žūsta širdis ir smegenys, tenka skubiai spręsti, ką daryti, ar tęsti gydymo, gaivinimo procedūras.
Dažnai pasitaiko, kad smegenys būna tiek nukentėjusios, kad kraujotakos atkūrimas jau neduoda rezultatų.
Tačiau gelbėjant V.Grigaravičių buvo svarbių momentų. Pavyzdžiui, jis pats pradėjo busti iš komos, kuri jį ištiko pačioje širdies sustojimo pradžioje. Tai rodė, jog galimybių dar yra. Žinojome, kad atsigaus smegenų veikla. Galbūt ne 100, o 99 procentais, bet atsigaus. Ir tas šansas pasitvirtino.
Dabar jo būklė yra gerėjanti“, – šios savaitės pradžioje kalbėjo Kauno klinikų profesorius R.Benetis.
Sąmonę V.Grigaravičius atgavo prieš dvi savaites.
Pasak R.Benečio, dirbtinio skilvelio operacija Kauno klinikose per metus atliekama maždaug 7–8 ligoniams, nes dažniausiai panašiais atvejais to nespėjama padaryti – išgelbėti žmonių nepavyksta.
Labai pasisekė, kad V.Grigaravičių pavyko greitai atvežti į ligoninę.
Širdies persodinimo operacijų klinikose kasmet atliekama po 4–5. Kada tokios operacijos sulauks buvęs šalies policijos vadovas, dar nežinia – pirma jis turi sustiprėti, išeiti reabilitacijos kursą.
Iki transplantacijos prireiks nemažai kardiologijos, kineziterapijos procedūrų.
Donoro paieškos prasidės tik atsigavus pacientui, šiek tiek ilgiau išlaukus, nes pernelyg trumpas tarpsnis tarp operacijų būtų rizikingas. Daug įtakos turės ir likimo faktorius – persodinti tinkama donoro širdis gali atsirasti ir kitą dieną, ir praėjus ilgam laikotarpiui.
Gerėjant V.Grigaravičiaus būklei pradėta svarstyti apie jo iškėlimą iš reanimacijos į bendrą Kardiologijos skyrių, tačiau dėl koronaviruso grėsmės šios minties kol kas atsisakyta.
„Skyriuose didesnė grėsmė užsikrėsti, o reanimacijos patalpos labiau izoliuotos, jose mažesnė tikimybė užsikrėsti. Mūsų korpuse taip pat nustatytas COVID-19 – nenorime sukelti papildomos rizikos V.Grigaravičiui“, – tvirtino R.Benetis.
Į bendrąjį skyrių jis gali būti iškeltas po kelių savaičių, bet tai priklausys nuo koronaviruso situacijos, ar širdies ligų korpuse nebus nustatyta naujų koronaviruso atvejų.
„Dėl pandemijos pavojaus nelabai galime tiesiogiai bendrauti su tėvu – svarbiausia informacija šeimą pasiekia iš medikų. Jie mus nuolat informuoja apie jo sveikatą.
Džiaugiamės, kad būklė stabili. Tikimės, kad ji ir toliau gerės, o tėtis stiprės ir sveiks“, – kalbėjo V.Grigaravičiaus sūnus, Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Grigaravičius.
Iki rugsėjo viduryje ištikusio infarkto V.Grigaravičius artimiesiems nebuvo net užsiminęs apie skausmus krūtinėje, su širdimi susijusius kokius nors negalavimus.
Pasak sūnaus, pastaruoju metu tėvas stengėsi sveikai maitintis ir sportuodavo. Žinia apie infarktą šeimos narius pribloškė.
E.Grigaravičius neatmetė, kad tėvo sveikatai įtakos turėjo įtemptas darbas policijoje daugybę metų kovojant su organizuotomis nusikaltėlių gaujomis, taip pat einant Alytaus mero pareigas.
Vyro krūtinėje galbūt plaka moters širdis
Vienas pacientų, kuriam buvo atlikta širdies transplantacija, – 69 metų kaunietis Kęstutis Keturakis su persodintu svetimu organu gyvena jau beveik dešimtmetį. Operacija K.Keturakiui buvo atlikta 2011-ųjų vasarį Kauno klinikose. Po operacijos jis 8 dienas praleido paniręs į komą.
Vyriškis mano, kad jo krūtinėje plaka moters širdis. „Bet tiksliai nežinau, kieno širdis dabar plaka mano krūtinėje, – donoro tapatybė laikoma paslaptyje. Tačiau kaip tik tuo metu šioje ligoninėje mirė per avariją sužalota gydytoja, o kitą rytą mane operavo“, – savo pasvarstymais pasidalijo K.Keturakis.
Vyras pirmus ryškius širdies ligos simptomus pajuto dar 2003 metais – pakilus kraujospūdžiui ėmė spausti krūtinę. K.Keturakiui buvo įdėtas širdies stimuliatorius, bet metams bėgant būklė vėl ėmė blogėti – jis buvo įtrauktas į eilę pacientų, laukiančių širdies persodinimo.
Paskutinius metus iki širdies persodinimo vyras beveik nuolat gulėjo ligoninėje. Iš nosies ir burnos be priežasties jam imdavo bėgti kraujas. Nežinia, kuo būtų pasibaigę, jei nebūtų atsiradusi tinkama donoro širdis.
Vyrui būnant namuose netikėtai paskambino klinikų darbuotoja ir pasakė: yra tinkama širdis, atvažiuokite. „Staigiai apsirengiau, pabučiavau žmoną ir išsikvietęs taksi išvažiavau. Ji norėjo važiuoti kartu, o aš sakiau, kad nereikia, – nuvažiuosiu vienas“, – prisiminė vyras. Kitą rytą jam buvo persodinta širdis.
Vyras trečią dieną jau žengė pirmuosius penkiolika žingsnių. Pusę metų praleido ligoninėje ir sanatorijoje. Neseniai K.Keturakis vėl buvo paguldytas į ligoninę, bet ne dėl pablogėjusios širdies veiklos.
