Didžiosios Britanijos teatro ir operos režisierė bei prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė sako, kad švenčių metu ir COVID-19 pandemijos akivaizdoje padėti vargstantiems senjorams yra ypač svarbu.
„Švenčių metu sunkiausia yra vienatvė. O dar baisesnė vienatvė nepritekliuje, kai visą gyvenimą dirbęs pagyvenęs žmogus turi tokio mažumo pensiją, kad absoliučiai nieko negali sau leisti ir yra paliktas vienas ir niekam nereikalingas.
Ypač skausminga mūsų tėvų kartos žmonėms, nes jie užauginti taip, kad niekada patys nepaprašys ir dažnai turi didelę problemą „imti“... Mes dažnai su kaupu prisikrauname parduotuvės karučius ir krepšius maisto, kurio net nesuvalgome, ir nėra didesnio šalto realybės dušo, nei eilėje prie kasos stovinti senutė, skaičiuojanti centus ir paskutinę minutę atidedanti į šalį net ne skanesnę bandelę, o maišelį kruopų ar daržovę, nes negali sau leisti. Ir kiek kartų aš bandžiau sumokėti už tą senutės atidėtą pirkinį, ir ne vieną kartą tas pirkinys nebuvo paimtas. Ne dėl to, kad jo nereikėtų.
Pagyvenusiam žmogui Lietuvoje labai sunku, ypatingai sergančiam ar vienišam - mes dar neišmokome vertinti ir gerbti seno žmogaus, sugalvoti kaip jam padėti jo nepažeminus, sustoti ir skirti minutę jo išklausyti. Kartais ta minutė jam yra brangesnė už skaniausią pasaulyje pyragėlį“, – kalbėjo D.Ibelhauptaitė.
„Švenčių laukimas ir šurmulys atneša pozityvą ir šviesą, net ir uždaros karantininės Kalėdos, dėl kurių visi taip jaudinamės, išliks atmintyje kaip pirmosios tokios. Jaudinamės, kad negalėsim pamatyti visų artimųjų, aplankyti draugų, pasižmonėti koncerte ar muziejuje.
Daugelis mūsų net ir suvaržytoje situacijoje planuojame pasilepinti gausybe patiekalų ir galimybe pasimatyti per nuotolį įvairiomis priemonėmis. Bet Lietuvoje yra labai didelis būrys pagyvenusių žmonių, kurie ne tik negalės sau leisti to geresnio švenčių kąsnelio, bet žiūrės į vieną tašką spengiančioje tyloje vieni.
Uždarumas ir skurdas... COVID-19 viruso pandemija skaudžiai kerta senyvo amžiaus žmonėms: įkalino juos namuose, grūmodama užsikrėtimo baime, pasėjo nerimą ir nežinomybę, atėmė iš senų žmonių saugumo jausmą“, – tęsė Dalia.
Statistikos departamento duomenimis 2019 m. vidutinė pensija buvo 344 eurai, o skurdo rizikos riba siekė 379 eurus. Taigi vidutinė senatvės pensija yra mažesnė už skurdo ribą.
„Nepavėluokime padėti – kviečiu visus prisijungti prie gerumo akcijos ir pasidalinti tuo, ką turime. Maltiečiai keliauja su maisto termosais ir krepšeliais į atokiausius vienkiemius, kur vieniši senoliai laukia ne tik dubenėlio sriubos, bet ir pagalbos buityje, padrąsinimo ir šilto žodžio. Labai svarbu saugiai ir laiku juos lankyti, taip užtikrinant jų išgyvenimą. O mes galime padėti tai padaryti, net nepakildami nuo kompiuterio!“ – aukoti ragino režisierė D.Ibelhauptaitė.
„Karantinas geriems darbams nepaskelbtas“, – taip prisidėti prie akcijos „Maltiečių sriuba“ kvietė vienas žinomiausių šalies plastikos chirurgų, Klaipėdos chirurgijos centro „Northway“ vadovas Renaldas Vaičiūnas.
„Savanorystė ir gydytojo pašaukimas iš esmės yra apie tą patį – pagalbą, tarnystę žmogui, tad savanorystės idėjos man itin artimos. Ne paslaptis, jog pirmojo karantino metu, kai planinės operacijos nevyko, ėjau savanoriauti slaugytojos padėjėju į slaugos namus.
Sakoma, kad gerus darbus reikia daryti tyliai, suprantu šį požiūrį, kita vertus, jei savo pavyzdžiu galiu užkrėsti kitus, noriu platinti tokį virusą“, – šypsodamasis kalbėjo plastikos chirurgas R.Vaičiūnas.
